Tris savaites Venesueloje praleidęs lietuvis kūrė filmą apie garsią Lietuvos išeivę, žurnalistę ir visuomenės veikėją Jūratę Statkutę de Rosales.
„Venesueloje kalbama, kad olimpinis atrankos turnyras gali ir neįvykti, jeigu jų prezidentui atsitiktų pats blogiausias dalykas. Visi žinome, kad jis sunkiai serga. Jeigu, neduok Dieve, jam kas nors atsitiktų prieš turnyrą ar jam prasidėjus, į miestą būtų įvesta kariuomenė ir apie jokias krepšinio varžybas nebūtų net kalbos“, – sakė S.Petkus.
Vietiniams krepšinis neįdomus
Šešiose olimpinėse žaidynėse dirbęs Petkus domėjosi ir liepos 2-8 d. Karakase vyksiančiu olimpiniu atrankos turnyru, kuriame dėl kelialapio į Londono olimpines žaidynes kausis ir Lietuvos rinktinė.
Vis dėlto papasakoti, kaip vyksta Karakaso arenos rekonstrukcija, žurnalistas negalėjo – mat iki turnyro pradžios likus vos dviems mėnesiams statybos darbai dar nebuvo pradėti.
Lietuviui jau grįžus į Vilnių pažįstami iš tolimosios Venesuelos jį informavo apie vietos žiniasklaidoje pasirodžiusią žinią apie arenos tvarkymo darbams valstybės skirtus 60 mln. JAV dolerių.
Apie olimpinį atrankos turnyrą vietos gyventojų klausinėjęs S.Petkus dažniausiai išvysdavo tik gūžčiojimą pečiais – karakasiečiai ne tik nežinojo apie vyksiančias varžybas, bet ir stebėjosi FIBA sprendimu turnyrą surengti futbolu ir beisbolu garsėjančioje šalyje.
„Buvo labai įdomu išgirsti vietinių nuomonę apie olimpinį atrankos turnyrą. Visų pirma jie buvo labai nustebę, kad FIBA teisę rengti šias varžybas suteikė Venesuelai. Ten karaliauja futbolas ir beisbolas, o krepšinis yra „šiaip sau“. Vietos gyventojai šio žaidimo neišmano, o dar prieš dvi savaites mieste nebuvo jokios informacijos apie būsimas varžybas, arena yra baisios būklės ir jos rekonstrukcijos darbai nevyko“, – pasakojo S.Petkus.
Šalis garsėja nusikalstamumu
Tiesa, Venesuela dar labiau nei futbolu garsėja nusikaltimais. Praėjusiais metais šalyje užfiksuota per 21 tūkst. nužudymų – daugiau nei po 40 per parą. Pagal šiuos skaičius Lotynų Amerikos valstybei neprilygsta nė viena pasaulio šalis.
Mūsų šalies žurnalistui Venesueloje gyvenantys išeiviai iš Lietuvos pasakojo, kad vien Karakase kiekvieną dieną įvyksta po keliolika ar keliasdešimt susišaudymų, o greitkeliuose žioplių tyko juos apiplėšti ketinantys nusikaltėliai – jie imituoja automobilio gedimą ir stabdo mašinas, neva prašydami pagalbos.
Dėl itin prastos kriminogeninės situacijos per tris Karakase praleistas savaites S.Petkus nė karto nebuvo išėjęs į miestą – žurnalisto iš akių neišleisdavo jį pasikvietusi Lietuvos išeivių šeima. Geresnių namų kvartalus nuo pašalinių juosia net 6 metrų aukščio betoninės tvoros, kurių viršuje – spygliuota viela.
„Vykdamas ten neturėjau supratimo, ką reiškia „nesaugi šalis“. Iš pirmo žvilgsnio man nieko neatsitiko, tačiau per visą laiką niekaip negalėjau suprasti, kodėl negaliu vežtis savo technikos pasifilmuoti Karakaso vaizdų. Kriminalinė padėtis šalyje yra nestabili. Vietiniai sako, kad vos sutemus visi kaip tarakonai ar vorai išlenda į gatves ir bet kuris iš jų tau gali prie smilkinio prikišti pistoletą bei pareikalauti pinigų“, – pasakojo S.Petkus.
Per tris savaites nesilankė restorane
Baimindamasis pavojų Petkus per tris savaites taip ir neapsilankė restorane, bare ar Karakaso senamiestyje, o visus Venesuelos sostinės vaizdus fiksavo pro važiuojančio automobilio priekinį stiklą.
Jį globoję vietos lietuviai stebėjosi, kad į Venesuelą palaikyti mūsų šalies krepšininkų ketina atvykti kone šimtas aistruolių. Anot vietinių, nusikalstamumu garsėjančiame Karakase sirgaliams paprasčiausiai nebus ką veikti – po rungtynių jie veikiausiai negalės nueiti į barą atsigerti alaus, nes tamsiu paros metus užsieniečiai net neišleidžiami iš viešbučių.
„Pabuvęs ten neįsivaizduoju ką sirgaliai veiks po rungtynių. Visoje Europoje fanai yra įpratę eiti į barus ir ten pažymėti pergales ar pralaimėjimus. Neįsivaizduoju, kaip jie tą galės padaryti“, – svarstė S.Petkus.
Prieš kelionę į Pietų Ameriką pavojais netikėjęs Lietuvos televizijos operatorius dabar tvirtina, jog į Venesuelą nieku gyvu nevyktų net gavęs dovanų lėktuvo bilietus.
„Šią šalį lietuviai pažįsta iš turistams puikiai pritaikytos Margaritos salos. Tuo tarpu pavojingame Karakase apsilanko tik vienetai. Iš pradžių nemaniau, kad čia taip nesaugu, tačiau pabendravęs su vietiniais ir išvydęs su savigynai išduotais ginklais nesiskiriančius pensininkus supratau, kad jaustis saugiai čia negalima net viešbutyje“, – teigė S.Petkus.