Ramūnas Šiškauskas sėdėjo paskutinis ant Maskvos CSKA atsarginių suolo krašto, kai priešingoje Stambulo „Sinan Erdem” arenos pusėje iš džiaugsmo siautėjo Pirėjo „Olympiakos” krepšininkai.
Vos gavęs paguodos medalį už antrąją vietą, dukart Eurolygos čempionas iš karto jį nusiėmė nuo kaklo.
Finalo favoritu vadintas ir visas rungtynes pirmavęs Rusijos klubas sekmadienio naktį 61:62 pralaimėjo graikams, kai Georgios Printezis įmetė pergalingą dvitaškį, likus 0,7 sek. iki sirenos.
Prieš tai likus iki mačo pabaigos 9,7 sek. patyręs 32 metų lietuvis prametė du baudos metimus, kurie Eurolygos istoriją galėjo pasukti priešinga kryptimi.
Visi komandos draugai jau buvo palikę Maskvos ekipos drabužinę „Sinan Erdem” rūmuose, kai pusnuogis 198 cm gynėjas vienintelis iš žaidėjų krovėsi savo sportinį krepšį.
CSKA treneris Jonas Kazlauskas sėdėdamas ant kėdės drabužinės kampe įkyriai spaudinėjo savo telefoną, greta rinkosi daiktus Maskvos klubo fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius, o prie vienintelio žaidėjo pripuolė būrys Rusijos žurnalistų.
– Ramūnai, kas lėmė pralaimėjimą? – CSKA legionieriaus iš Lietuvos klausinėjo rusai.
– Reikia žiūrėti įrašą. Kažkuriuo momentu tikriausiai praradome žaidimo kontrolę.
Per greitai leidome jiems mums pasivyti. Trečiojo ketvirčio pabaigoje ir ketvirtajame kėlinyje jie atsigavo, ir viskas.
Žaidimas tuo metu išsilygino, ir pabaigoje viską lėmė baudos.
Blogai, kad leidome jiems per arti priartėti.
– Ar J.Kazlauskas per paskutinę minutės pertraukėlę sąmoningai nusprendė patikėti kamuolį jums, kad mestumėte baudas, kai varžovas mėgins prasižengti?
– Mes paprasčiausiai darėme derinį. Jeigu staiga vieną mūsų uždengtų, kiti turėjo būti taip pat pasiruošę.
Buvo planas – pirmiausia aš bėgu į kampą ir gaunu kamuolį, jeigu viskas pavyks. Jeigu ne – žaidžiame kitą variantą.
– Ar nervinotės stojęs prie baudų metimo linijos?
– Nežinau, man atrodo, nesinervinau. Stovėjau, regis, visiškai normaliai.
Sunku pasakyti, kas nutinka, kad nepataikai. Jeigu žinotum, nuo ko tai priklauso, juk nepramestum.
– Ar po krepšiu sėdintys triukšmingi „Olympiakos” sirgaliai netrukdė?
– Ne pirmas kartas, kai žaidžiu tokiomis sąlygomis.
Teko žaisti arenose, kai buvo ir daugiau triukšmo. Tai tikrai ne ta priežastis, kodėl nepataikiau.
– Šį pralaimėjimą lėmė ne tiktai dvi pramestos baudos. Kodėl staiga nelauktai subyrėjo komandos žaidimas?
– Reikia analizuoti, ką mes blogai darėme, kai jie trečiajame ir ketvirtajame kėlinyje mus pasivijo.
Reikia žiūrėti, kas tuomet buvo blogai, kad žinotume, kad tokie dalykai ateityje nesikartotų.
– Nebuvo komandoje panikos per paskutinę graikų ataką po tų nesėkmingų baudų?
– Visi, regis, suspėjome grįžti į gynybą. Negaliu dabar pasakyti, kas kur konkrečiai stovėjo.
Tikrai nepasakyčiau, kad kilo panika.
Visi juk gynėmės, dar buvo likusios, atrodo, devynios sekundės. Jie dar pamėgino žaisti du prieš du, mes visi gynėmės. Tikrai niekas nepanikavo.
– 2009-aisiais Berlyne pralaimėjote Eurolygos finalą, kai prametėte lemiamą tritaškį. Kuris mačas dramatiškesnis?
– Tikriausiai šis.
Berlyne mes atsilikome 20 taškų, ilgai vijomės, daug jėgų paaukojome, kad sulauktume galimybės išplėšti pergalę tuo paskutiniu metimu.
O dabar patys pirmavome 19 taškų. Taip pralaimėti žiauriau.
– Ar po tokios nesėkmės nesinori baigti karjeros?
– Ne. (Šypteli.) Aš po kiekvieno sezono mąstau, ką darysiu toliau.
Aš sprendžiu ne po kokių vienų rungtynių ar kokių nors nesėkmingų epizodų. Viską lemia savijauta.