Nedrąsiai priėjęs apkabinti atžalos V. Šeškus vos tramdė emocijas. Prieš vienuolika metų į pirmąją treniruotę sūnų nusivedęs krepšinio specialistas ko gero nesitikėjo, kad kiek daugiau nei po dešimtmečio 17-mečio rankose puikuosis Eurolygos taurė.
„Buvau ir tėvas, ir pirmasis jo treneris, nes atsivedžiau į salę, - šypsojosi V. Šeškus. - Jis pradėjo žaisti, kai dar buvo pirmokas, tuomet surinkau 1992 metais gimusių berniukų komandą. Kadangi rajonuose jaunų vaikinų komandą surinkti būna sunku, ne visada pavyksta du penketus sudaryti, tai tuo metu Edvinas buvo tarsi tas dešimtas žaidėjas.
Buvo neblogai išaugęs, todėl jam pavyko pritapti. Aišku, jautėsi tas trijų metų skirtumas, jis buvo šiek tiek silpnesnis, bet, manau, kad tai jam suteikė pasitikėjimo savimi“, - prisiminė V. Šeškus.
Patikėjo draugui
Prieš dvejus metus perspektyvų penkiolikmetį V. Šeškus išleido į Vilnių. Edvinas pradėjo rungtyniauti Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje (ŠMKA). Treneris pripažino, kad išleisti sūnų vieną į pagundų kupiną sostinę nebuvo lengvas sprendimas.
„Išleidau jį pas savo draugą Tadą Stankevičių (Vilniaus „Kibirkšties-Tichės-IKI“ vyriausiasis treneris, - red.). Ko gero tik jo dėka Edvinas išvažiavo, nes Tadas pažadėjo vaiką prižiūrėti. Ir prižiūrėjo.
Dabar Edvinui jau 17-a, Vilniuje jis visai neblogai tvarkosi. Kartais mama nuvažiuoja, nes prižiūrėti vis tiek reikia, juk paauglys“, - pasakojo V. Šeškus.
Norėtų matyti „Rūdupyje“
Eurolygos jaunių turnyro finaliniame etape 192 cm ūgio E. Šeškus per 23 minutes vidutiniškai rinko po 14,8 taško. Gynėjas turi ilgalaikę sutartį su „Lietuvos ryto“ pagrindine komanda.
„Ar norėčiau, kad Edvinas žaistų „Rūdupyje“? Žinoma!“ - nusijuokė V. Šeškus.
„Jau šiais metais norėjau, bet mūsų komanda buvo stipri, o vaiką kviesti vien dėlto, kad jis sėdėtų ant suolo nebūtų teisinga.
Manau, kad visada geriau žaisti, kad ir silpnesnėje komandoje, kad ir Nacionalinėje lygoje. Tokių metų jaunuolis turi gauti žaidimo laiko nemažai. Tik taip įgaus patirties.
Kad ir kokį gerą trenerį turės, bet jei negaus žaidimo laiko – stovės vietoje“, - įsitikinęs treneris.
Skatins mokytis
„Mokslai, žinoma, nukenčia, bet jis, gyvendamas atskirai, tikrai labai neblogai mokosi. Tikiu, jog žino, kad gyvenime mokslas pravers“, - pagyrė sūnų V. Šeškus.
Kitais metais Edvinas mokysis vienuoliktoje klasėje, ne už kalnų ir baigiamieji egzaminai, po kurių teks spręsti dilemą: visą dėmesį skirti krepšiniui ar dalį savo laiko atiduoti studijoms.
Krepšininko tėvas prasitarė, norėtų, jog sūnus tęstų mokslus aukštojoje mokykloje.
„Dabar jam gerai sekasi, o ir pats save prisimenu, kai žaidžiau ir buvau galvą pametęs dėl krepšinio - net nesusimąsčiau, kad gali būti kitaip.
Vis dėlto, prie krepšinio reikia ir specialybę turėti, nes krepšininko karjera – trapi, trauma gali ją užbaigti labai greitai. Manau, su sūnumi rimtai pasikalbėsime, kad mokslas gyvenime – reikalingas“, - patikino V. Šeškus.
Liko paskutinis iššūkis
Praėjęs sezonas Šeškų šeimai buvo itin sėkmingas. V. Šeškus su „Rūdupio“ krepšininkais iškovojo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzą ir šalies sporto žurnalistų buvo išrinktas geriausiu metų treneriu. Tuo tarpu jaunėlis Edvinas tapo Eurolygos čempionu.
„Labai džiaugiamės, net ašarą nubraukėme. Mūsų bronza šiemet buvo labai džiaugsminga, nes neturėjome aikštės pranašumo, o dar vaiko pasiekimai. Svarbiausia, kad jis ne tik su komanda laimėjo, bet ir pats neblogai pasirodė“, - džiaugėsi V. Šeškus.
Edvino vasarą laukia dar vienas iššūkis. Krepšininkas atstovaus Lietuvos jaunių (iki 17 metų) rinktinei Kaune vyksiančiame pasaulio čempionate.
„Reikia ten gerai pasirodyti ir bus galima sezoną laikyti labai sėkmingu. Manau, jei rinktinė patektų į ketvertuką būtų puiku“, - sakė treneris.
Patarimais nesišvaisto
V. Šeškus nepraleido nė vienerių „Lietuvos ryto“ jaunių Eurolygos finalinio etapo rungtynių. Pagyręs komandinę vilniečių dvasią, V. Šeškus neslėpė, kad daugiausia dėmesio skyrė sūnaus žaidimui, tačiau plačiau komentuoti Edvino trūkumus ir privalumus nesiryžo.
„Pirmiausia, metimui reikia dėmesio skirti, prasiveržimui, kad aštresnis būtų. Bet jam tik 17-a, tie dalykai ateis su laiku. Kaip bebūtų, jei jau laimėjo Eurolygą, vadinasi jie visi yra perspektyvūs jaunuoliai“, - įsitikinęs V. Šeškus.
Pirmuoju sūnaus treneriu buvęs V. Šeškus patarimais nesišvaisto. Krepšinio specialistas įsitikinęs, kad pagrindiniu krepšininko mokytoju turi būti dabartinis treneris.
„Kartais duodu pastabą, kad metimas turėtų būti šiek tiek kitoks, tada jis sako, kad juos taip moko. Kiekvienas turi klausyti trenerio. Dažnai pasikalbame apie krepšinį, tačiau stengiuosi per daug nesikišti“, - sakė V. Šeškus.