L. Kleiza, apsilankęs savo vardo labdaros fondo renginyje, neatsigynė vaikų ir jaunimo dėmesio. Šimtai jaunuolių įdėmiai gaudė kiekvieną krepšinio žvaigždės žodį. NBA žaidėjas pasidalijo savo mintimis apie ilgalaikius planus ir apie šios dienos naujienas.
- Kaip pavyko įgyvendinti jūsų fondo paramos projektą (skirtą lėšomis ir vertingomis žiniomis paremti vaikų namų auklėtinius ir likimo nuskriaustus jaunuolius)? - žurnalistai paklausė L. Kleizos.
- Aš labai patenkintas tuo, kaip įgyvendinamas šis projektas. Visi partneriai, KTU profesoriai, dėstytojai ir pan. prie to prisidėjo. Šiam pasaulyje be mokslo ir be žinių nedaug kas lieka.
- Kokie tolimesni jūsų fondo planai?
- Planuojame mes labai daug ką. Su šiuo projektu ketinamės plėstis. Tai buvo tik pirmas bandymas. Idėjų turime daug, kad pagalba pasiektų kuo daugiau vaikų.
- Ar jau spėjote pailsėti po intensyvaus NBA sezono?
- To poilsio man daug nereikia. Aš nepripratęs. Kai grįžtu į Lietuvą, man prasideda atostogos. Kažkur kitur skristi nenoriu. Todėl spėjau atsipūsti.
- Ar jau visiškai atsigavote po sunkios kojos traumos?
- Viskas gerai su ta koja. Žinoma, sezonas buvo ilgas, buvo daug varžybų. Kai kurias jų teko praleisti, nes reikėjo atsikvėpti.
- Į Lietuvos rinktinę grįžtate po ilgokos pertraukos. Kokio tikitės sugrįžimo?
- Nebuvo ta pertrauka tokia jau ilga... Laukia labai įdomi vasara, nes turėsime pasiekti du „pikus“ (optimalią sportinę formą. - Red.) – Venesueloje, o vėliau olimpiadoje keliauti per laiko zonas. Visų mūsų laukia tikrai įdomi vasara. Kaip bus – žiūrėsime.
- Kaip vertinate K. Kemzūros antradienį paskelbtą rinktinės narių sąrašą?
- Dar nemačiau...
- Rinktinei sutiko padėti Šarūnas Jasikevičius. Kokią įtaką tai turės rinktinės žaidimui?
- Nemanau, kad žaidimas keisis. Šaras yra Šaras. Jis gerai žaidžia. Jo tikrai reikia rinktinei. Duok Dieve, kad jis būtų nors šiek tiek pailsėjęs ir atvažiuotų su noru žaisti.
Mano nuomone, į stovyklą reikia surinkti visus geriausius žaidėjus, kokius tik įmanoma. Tada treneris nuspręs.
- Ar nenustebino, kad rinktinės sudėtyje nebeliko vietos broliams (D. ir K.Lavrinovičiams)?
- Tai – trenerių sprendimas. Jis, matyt, susijęs su sveikatos klausimais. Juk reikės perskristi į Ameriką, po to – į Venesuelą. Žinant brolių nugaros problemas, tai būtų ganėtinai sudėtinga. Aišku, visų žaidėjų, kurių nepaėmė, trūks. Bet aš esu lygiai toks pat žaidėjas, kaip ir jie. Po metų manęs gali nebepaimti. Ir visi būsime lygiai tokioje pačioje situacijoje. Mes, žaidėjai, jei sutinkame žaisti, turime žaisti.
- Gal su K. Kemzūra kalbėjotės apie jūsų vaidmenį rinktinėje, gal treneris papasakojo pasikeitusios rinktinės viziją?
- Kokia gali būti vizija? Suvažiuosime, dirbsime, o treneris žiūrės, kaip mums seksis. Koks žaidėjas, kaip atrodo. Kaip treneriai sudėlios, taip ir bus.
- Po grįžimo į Lietuvą pats ne kartą buvote užfiksuotas įvairiuose vakarėliuose. Ar nepriaugote svorio?
- Aišku, buvau. Aš save laikau dar jaunu žmogumi. Po sunkaus sezono išeiti atsipalaiduoti nėra blogai. Gal kažkas per daug susikoncentruoja į tą dalyką. Grįžęs į Lietuvą aš sportuoju nuo pat pirmos savaitės. Svorio nepriaugau, viskas gerai.
- Dirbate su lengvaatlečių treneriu Aleksu Stanislovaičiu. Į ką orientuotos jūsų treniruotės?
- Į fizinį parengimą: į greitį, į jėgą. Ir į tai, kas su koja susiję. Aleksas labai geras treneris. Džiaugiuosi, kad jis dirba su manimi. Man teko galimybė dirbti tarp geriausių Lietuvos lengvaatlečių. Tai – nuostabu.