42 metų treneriui tai jau penktoji vasara su Lietuvos krepšinio rinktine.
2005 m. Europos ir 2006 m. pasaulio pirmenybėse jis dirbo Antano Sireikos trenerių štabe, o 2010 m. planetos ir 2011 m. Europos čempionatuose pats vadovavo Lietuvos nacionalinei komandai.
Dar buvo 2009 metų žemyno pirmenybės prie Latvijos rinktinės vairo, pareigos įvairiuose klubuose, bet per savo karjerą K.Kemzūra nėra dalyvavęs olimpinėse žaidynėse.
Po mėnesio prasidėsiančiame olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje jis turi progą pasiekti savo svajonę.
„Kaip ir kiekvienas, aš taip pat labai noriu dalyvauti olimpiadoje, – pripažino K.Kemzūra. – Ir ne tik dalyvauti. Norisi ką nors pasiekti.
Gyvenime niekada nežinai, ar kada nors bus antras šansas. Todėl norisi galimybe pasinaudoti dabar.”
Apie tai, kokią rinktinę treneris norėtų matyti Venesueloje, o gal ir Londone, „Lietuvos rytas” su K.Kemzūra kalbėjosi Druskininkuose.
- Pirmą kartą Lietuvos rinktinėje tikriausiai turėsite visus norimus krepšininkus. Ar geriausi žaidėjai gali tapti geriausia komanda?
- Mūsų užduotis – padaryti taip, kad geriausi krepšininkai pasiektų geriausią sportinę formą, kad mes pasinaudotume žaidėjų geriausiomis savybėmis.
Kad geriausi žaidėjai virstų gera komanda, reikia visų bendrų pastangų. Ne tik mano, bet ir visų kitų vyrų.
Vien lakstydami stadione ir krepšinio salėje nieko nepasieksime. Mums reikalingas vienas kito supratimas. Pasiaukojimas dėl komandos.
Kiekvieno indėlis yra svarbus. Tikiu, kad žaidėjai supras: „Jei pastatysiu gerą užtvarą, mano draugas įmes, o mūsų komanda laimės.”
Tai – primityvus, bet svarbus pavyzdys. Ne visada geriausius žaidėjus turinčios rinktinės laimi. Mes turime siekti ir įdėti daug pastangų, kad taptume stipriausia komanda.
- Rinktinės veidas vėl pasikeitė. Jums atėjus 2010 metais Turkijoje jauna alkana komanda turėjo ryškų lyderį Liną Kleizą. Pernai Europos čempionate žaidimas du prieš du buvo mūsų komandos variklis.
Koks bus esminis rinktinės bruožas šiemet?
- Pernai neatsitiktinai dažnai žaidėme du prieš du, nes mums atrodė, kad tai atliekame geriausiai. Nors nelyginu savęs su didžiu treneriu, Željko Obradovičiaus treniruojamos Atėnų „Panathinaikos” žaidimo esmė irgi yra du prieš du.
Viską lemia tai, kaip atliekamas šis derinys. Pernai turėdami Šarūną Jasikevičių mes privalėjome tuo pasinaudoti.
Šįmet norėtume pasitelkti daugiau stiprybių: L.Kleizos gebėjimą susikurti ir sukurti kitiems gerų progų atakuoti, Jono Valančiūno aštrumą ir greitį, pasinaudoti kitų žaidėjų savybėmis.
Mantas Kalnietis patobulėjo per sezoną. Mes turime puikių metikų. Sieksime, kad mūsų puolimas būtų įvairiapusiškas.
- L.Kleiza pasaulio čempionate žaidė tik sunkiojo puolėjo pozicijoje, NBA – dar ir lengvojo puolėjo. Kokią poziciją Linas užims šiemet rinktinėje?
- Iš pradžių ketiname juo remtis kaip sunkiuoju puolėju.
Bet turėsime ir variantą, kai kartais jis pasislinks į lengvojo puolėjo poziciją.
Turime sumanymų, bet žiūrėsime, ar juos pavyks išbandyti ir įvykdyti.
- Esate užsiminęs, kad šiemet Š.Jasikevičiumi norite aikštėje pasinaudoti kiek kitaip nei pernai. Kaip?
- Kaip ir bet kuris žaidėjas, bėgant metams jis netampa greitesnis. Norėdami geriau panaudoti Šarūno talentą galvojame, kaip pagelbėti jam lengviau išsivaduoti nuo savo varžovo.
Šaras pats supranta: nėra būtinybės žaisti po 30 minučių per rungtynes. Jis keisis su M.Kalniečiu, o kartais jie žais kartu.
„Panathinaikos” komandoje Šaras žaidė labai produktyviai, kai įžaidėjas šalia būdavo Dimitris Diamantidis.
Labai džiaugiuosi Šarūno žaidimu šį sezoną. Mano asmenine nuomone, rinktinė jam padėjo pasirengti kovoms klube. Jis atsikratė traumų, pagerino savo fizinę būklę.
- Pernai Rimantas Kaukėnas atliko labai svarbų vaidmenį Lietuvos rinktinėje. Ar po kryžminių kelio raiščių traumos jis keisis?
- Sezono pradžioje jis man sakė, kad po Europos čempionato jautėsi labai gerai. „Montepaschi” klube jis taip ir žaidė – rezultatyviai ir naudingai. Ir tada ištiko nelemta trauma.
Bet R.Kaukėnas yra unikalus. Kai žmogui antrą kartą per karjerą plyšta kryžminiai raiščiai ir jis antrąkart per 5 mėnesius išgyja, tai negali nestebinti.
- Kaip jūs vertinate Martyno Pociaus sezoną Madrido „Real”, kur jo vaidmuo ir žaidimas nebuvo stabilus?
- Kiekviename klube žaidėjai turi savų užduočių. Kartais labiau krinta į akis, kad krepšininkas pelno tiktai du taškus, tačiau nepagalvojame, koks vaidmuo jam skirtas.
Martynas pasakojo, kad žaidžiant daugumą mačų „Real” treneriai jam skiria specialias užduotis, jis turi gintis prieš varžovų komandų lyderius.
Galbūt kitą mačą jo pozicijoje varžovai ryškaus lyderio neturi, ir Martynas gauna dar mažiau žaidimo minučių.
Taip, šis banguotas sezonas jam nebuvo ryškus, bet daug stiprių žaidėjų turinčiame klube taip atsitinka.
– Š.Jasikevičiui, R.Kaukėnui, M.Pociui, Jonui Mačiuliui ir Donatui Motiejūnui sezonai klubuose dar nesibaigė. Ar sudėtinga bus įtraukti juos į rinktinę?
– Būsime paruošę rinktinės žaidimo griaučius. Tai – patyrę krepšininkai ir jiems neturėtų būti sudėtinga. Juolab kad klubuose derinių būna dar daugiau.
Šiemet mes neturėsime daug laiko bandymams, todėl daugiau rinksimės derinius, kurie tinka mūsų žaidėjams jų klubuose.
Tie deriniai yra panašūs, skirsis tik detalės.
– Kiek derinių parengėte?
– Turime išsirinkę apie penkiolika. Tačiau atliekant kiekvieną derinys gali tęstis dar keliomis kryptimis.
– Ar iš 19 kandidatų išsirinkti du lengvuosius puolėjus bus paprasčiausia, nes iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Simo Jasaičio ir J.Mačiulio pozicijos yra labai tvirtos?
– Jų lygis yra aiškus, bet nenorėčiau nurašyti Mindaugo Kuzminsko.
Taip, pradinėje vizijoje S.Jasaitis ir J.Mačiulis yra rimti pretendentai į šią poziciją, bet jeigu vienam jų kas nors nutiktų arba jie nepasiektų sportinės formos, o trečias žaidėjas sublizgėtų, viskas gali keistis.
– Sunkiojo puolėjo pozicijoje šalia L.Kleizos dar turite Paulių Jankūną ir Darių Songailą. Tai bus bene tvirčiausia komandos grandis?
– Taip, tačiau nepamirškite Donato Motiejūno. Neprarandame vilčių jo sulaukti.
Donatas dar žaidžia Lenkijos finalo serijoje, jis turi Krepšinio federacijos draudimo pasiūlymą ir, manau, greitai priims sprendimą.
– Kas bus pagrindinis vidurio puolėjas – J.Valančiūnas ar R.Javtokas?
– Jie – skirtingi žaidėjai. R.Javtokas subrendęs ir patyręs žaidėjas, žinantis, kur atsistoti ginantis, kada padėti kitiems.
Šiandien Robertas yra stipresnis už Joną tikrose grumtynėse.
Bet puolant Jono judesių arsenalas yra gausesnis. Ypač pavojingas yra Jono „du prieš du” su Š.Jasikevičiumi.
Matysime: gal viename mače pagrindinis „centras” bus vienas, antrame – kitas.
Mūsų starto penketas tikriausiai keisis.
– Keliems vyresniems krepšininkams – Š.Jasikevičiui, R.Kaukėnui, D.Songailai ar R.Javtokui tai tikriausiai bus paskutinė vasara rinktinėje. Ar tai pridės komandai motyvacijos?
– Negali žinoti, kas po vasaros atsisveikins su rinktine. Galbūt ir man tai bus paskutinė vasara.
Kiekvieną kartą atvykdami į rinktinę stengiamės taip, kaip paskutinį kartą. Tada viską norisi panaudoti maksimaliai.
– Ar esate priėmęs sprendimą, kaip pasielgsite, jei komanda neiškovos olimpinio bilieto turnyre Venesueloje?
– Aš nebėgsiu nuo atsakomybės. Prisiimsiu ją.
– Ar norėtumėte likti prie rinktinės vairo, jei rezultatais olimpiniame atrankos turnyre ir žaidynėse Londone būsite patenkintas?
– Nežinau. Negalvoju taip toli.
Kontraktas daug reikšmės neturės. Jei turėčiau sutartį, bet prarasčiau pasitikėjimą, neprašyčiau mane palikti rinktinėje.
Atsakymo į šį klausimą dar neturiu – palikime jį ateičiai. Svarbu išgyventi iki to laiko.
15 - Tiek derinių yra parinkę Lietuvos rinktinės treneriai.