Ekspozicija Lietuvos krepšinio 90-mečio proga dedikuojama
įžymiam Amerikos ir Lietuvos krepšininkui Pranui Lubinui. 2010
metais buvo minimos 100-osios 1936 metų Berlyno olimpiados ir 1939
metų Europos čempionato Kaune nugalėtojo gimimo metinės. 2012
metų gegužės mėnesį Lukšių miestelyje (Šakių r.) buvo
surengtas P. Lubino šimtmečio minėjimas.
Renginio globėjas - Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos
pirmininkas Jonas Liesys.
Sporto istoriko, knygos „XX a. Lietuvos krepšinio legenda“
autoriaus S. L. Karalevičiaus teigimu, parodos pristatymo Parlamento
galerijoje metu bus parodyti niekur nedemonstruoti kadrai apie P.
Lubino apsilankymą Lietuvoje, eksponuojami unikalūs eksponatai.
Lietuvos krepšinio gimtadieniu laikoma 1922 metų balandžio
23-oji. Tądien Kaune, Vytauto parko aikštelėje, įvyko pirmosios
oficialios vyrų krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio
lavinimosi sąjungos (LFLS) ir Kauno miesto rinktinių. LFLS
rinktinėje žaidė ir legendinis lakūnas Steponas Darius (1896-1933)
- pirmųjų krepšinio taisyklių autorius.
1922 metų spalio 4-10 dienomis įvyko pirmasis Lietuvos
čempionatas, kuriame dalyvavo LFLS ir Lietuvos šaulių sąjungos
(LŠS) moterų komandos, tarpusavyje sužaidusios ketverias rungtynes.
1937 metais Rygoje ir 1939 metais Kaune Lietuvos vyrų rinktinė
iškovojo Europos čempionų vardus. Krepšininkai apdovanoti Latvijos
ir Lietuvos prezidentų prizais - gražuole lėkšte ir gintaru
puošta skrynele. 1938 metais Lietuvos moterų rinktinė Romoje
iškovojo Europos čempionato sidabrą, jai įteikta Romos
gubernatoriaus dovana - „Romos vilkė“.
Nacių ir sovietų okupacija (1940-1945 ) išblaškė geriausius
Lietuvos sportininkus po pasaulį. Dalis Lietuvą garsinusių
krepšininkų pasitraukė į Vakarus, dalis jų patyrė sovietų
represijas, atsidūrė tremtyje. Nepaisant žiaurių egzistencijos
sąlygų, lietuviai ir ten nepamiršo krepšinio. Kur tik leido
sąlygos, kūrėsi krepšinio komandos skambiais ir lietuvio
širdžiai brangiais vardais: Tauras, Gabija, Pilėnai, Žalgiris ir
pan. Tremtiniai S. Žiūra, P. Jasikevičius ir kiti 1957 metais tapo
tolimosios Jakutijos krepšinio čempionais.
Po karo Lietuvoje išaugo nauja krepšininkų karta. Į Kūno
kultūros instituto (KKI, dabar - LKKA) komandą susibūrę geriausi
krepšininkai 1947 metais tapo SSRS čempionais. Keturi šios komandos
krepšininkai - V. Kulakauskas, K. Petkevičius, S. Butautas ir J.
Lagunavičius - pateko į SSRS rinktinę ir 1947 m. tapo Europos
čempionais. Vėliau jų estafetę sėkmingai tęsė M. Paulauskas, A.
Rupšienė ir kt., tapę Europos, pasaulio, olimpinių žaidynių
čempionais ir prizininkais.
XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje į naujas aukštumas Lietuvos
krepšinio vardą pakėlė Kauno „Žalgiris“. Vedami geriausio visų
laikų krepšininko Arvydo Sabonio, žalgiriečiai tris kartus iš
eilės (1985-1987) tapo SSRS čempionais, du kartus žaidė Europos
taurių turnyrų finaluose, o 1986 metais iškovojo Tarpkontinentinę
W. Joneso taurę ir tapo pasaulio klubinių komandų čempionato
nugalėtojais. 1988 metais Lietuvos krepšinio žvaigždės A.
Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius ir tuometės Vilniaus
„Statybos“ komandos lyderis Š. Marčiulionis su SSRS rinktine
laimėjo Seulo olimpiados auksą.
1992 metų Barselonos olimpiadoje įspūdingai startavusi jau
nepriklausomos Lietuvos vyrų rinktinė iškovojo bronzos medalius.
Tai tapo oficialiu Lietuvos krepšinio pranešimu visam pasauliui -
„Mes sugrįžome“.
1995 metais Graikijoje vykusiame Europos
čempionate lietuviai iškovojo vicečempionų vardą. 1996 metais
Atlantos ir 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse vėl
iškovoti bronzos medaliai. Naują puslapį krepšinio metraštyje
įrašė ir Lietuvos moterų rinktinė, 1997 metais Vengrijoje tapusi
Europos čempione. Netrukus vėl nustebino Kauno „Žalgirio“
krepšininkai - debiutuodami Eurolygos turnyre, 1999 metais Miunchene
jie iškovojo čempionų taurę.
2003 metais įspūdinga Lietuvos krepšinio pergalė Švedijoje -
vyrų rinktinė trečią kartą istorijoje tapo Europos čempione.
2007 metais Ispanijoje lietuviai laimėjo Europos čempionato
bronzą, o 2010 metais pirmą kartą Lietuvos krepšinio istorijoje
šalies rinktinė pasipuošė Turkijoje vykusio pasaulio čempionato
bronzos medaliais.
Du kartus - 2005 metais Argentinoje ir 2011 metais Rygoje -
Lietuvos jaunimo rinktinė iškovojo pasaulio čempionų titulą.