Rusijos krepšinio apžvalgininkas Zurabas Čitaja savo straipsnyje aprašo, koks yra CSKA vadovų požiūris į J. Kazlauską, kas buvo verti jį pakeisti ir vis dar neslepia nuoskaudos dėl Ramūno Šiškausko baudos metimų Eurolygos finale.
***
Ettore Messina grįžta į Maskvos CSKA. Didelio efekto ar informacinės bombos čia nebuvo - jau pernelyg ilgai viešojoje erdvėje sklido kalbos apie tai, todėl visi prie šios minties priprato. Vienas garsiausių Italijos krepšinio specialistų bandys antrą kartą įbristi į tą pačią upę.
Bet kokiu atveju, tai bus viena didžiausių Europos krepšinio rinkos naujienų, kuri pagal svarbumą lygiuojasi su Željko Obradovičiaus išėjimu iš Atėnų „Panathinaikos“.
Beje, CSKA šaukėsi „Panathinaikos“ simboliu tapusio Ž. Obradovičiaus. Iš karto po to, kai Maskvos
komanda apmaudžiai pralaimėjo Eurolygos finalą, prasidėjo kalbos, jog armiečiams reikia keisti trenerį.
Žinoma, Jonui Kazlauskui buvo apmaudu tai girdėti, juolab nuoskaudos dėl paskutinę sekundę pralaimėto svarbiausio sezono mačo buvo itin didelės.
Galų gale, svarbiausius du metimus prametė Ramūnas Šiškauskas, o ne treneris.
E. Messina arba Ž. Obradovičius
Reikia pripažinti, kad krepšinio specialistas iš Lietuvos Eurolygos finalo ketverte Stambule padirbėjo ne pačiu geriausiu būdu. Ir tai suteikė pagrindo kalbėti apie permainas trenerių štabe.
Radikaliausi klubo aistruoliai buvo teisūs - pralaimi svarbiausias sezono rungtynes su komanda, kuriai lygių Europoje nebuvo - išeik.
Tokia jau trenerio lemtis. Pralaimėjimas turi tik vieną tėvą - trenerį. O pergalės priklauso visai šeimai.
Kiek man žinoma, atleisti J. Kazlausko klube iš pradžių nenorėta. Vadovai didžiąja jo darbo dalimi buvo patenkinti, o ir žmogiškąja prasme klube jis greitai tapo savas. Jis apskritai yra geras vyrukas, teisingas, pareigingas. Dirbo kruopščiai ir tiksliai. Neidealiai, žinoma.
Bet jeigu laikytumėmės nuomonės, kad atleisti jį nuspręsta iš karto po Stambulo, tada, atleiskite, kuo jį pakeisti?
Pakeisti trenerį vien dėl veiksmo - ne CSKA stilius. Keisti trenerį buvo verta tik dviem atvejais - pasikviečiant E. Messiną arba Ž. Obradovičių. Gandai apie Davidą Blattą baigėsi labai greitai - po to, kai jis pratęsė sutartį su Tel Avivo „Maccabi“.
Lietuvis turėjo likti?
Nežinau, kada buvo nuspręsta pasirinkti E. Messinos kandidatūrą ir kas buvo derybų iniciatorius. Remiantis turima informacija, pirminiame etape CSKA pozicija buvo aiški - J. Kazlauskas lieka. Be jokių gudrybių ir sąmokslų jam leido suprasti, kad trenerio kėdė nebraška.
Tačiau po kurio laiko horizonte kažkodėl pasirodė donas Ettore, turintis stebuklingą reikšmę tiems, kurie palaiko CSKA.
CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas priėmė gana nepopuliarų ir sudėtingą sprendimą. Nuo šiol krepšinio visuomenėje bus trys CSKA aistruolių grupės.
Tie, kurie nuolat kaltins dėl dažnos trenerių kaitos ir pinigų švaistymo brangiems specialistams iš užsienio. Tie, kurie kaltins dėl klastingo J. Kazlausko atleidimo. Ir tie, kurie jaučia sentimentus vėl prie CSKA varo stojančiam stipriausiam treneriui per klubo istoriją.
Supersudėčiai ieškojo supertrenerio
Argi įmanoma atsisakyti galimybės vėl susigrąžinti E. Messiną? Jeigu J. Kazlauskas ir kitąmet su komanda nelaimėtų Eurolygos, aistruoliai klubo vadovybę remtų prie sienos: „Kodėl trenerio nepakeitėte prieš metus? Kodėl supersudėčiai nesuradote supertrenerio? Dėl asmeninės simpatijos?“
Taip, šioje situacijoje labai veikė sentimentalumo tonas. Juk čia draugo neiškeitė tik į naudą. Čia draugą keičia į dar artimesnį draugą. Be to, tai yra ir verslo sprendimas, todėl tenka pamiršti subjektyvius faktorius.
E. Messina galėjo likti „Los Angeles Lakers“ trenerių štabe, ateityje treniruoti kokį nors NBA klubą, galbūt ir patį „Lakers“. Bet jis pasirinko CSKA ir šiam laikui priėmė teisingą sprendimą.
O J. Kazlauskui reikia palinkėti pačios geriausios kloties. Tik apgailestauti nereikia - iš to naudos nebus. Jam viskas bus gerai. Arba Kazanės „Uniks“, kur jis, anot spaudos, turėtų išvykti, arba dar kur nors.