Kelias į olimpiadą Lietuvos rinktinei ne visada buvo tiesus. Kaip ir šiemet prieš Londono žaidynes, atrankos varžybose teko žaisti ir 1992-aisiais siekiant prasibrauti į Barseloną.
Mūsų šalies krepšininkai dalyvavo atrankos turnyre ir sugrįžimą į tarptautinę areną pažymėjo 1992 metų birželio 22 dieną pasiekta pergale prieš olandus 100:75.
Ilga vasara Ispanijoje
Europos olimpinį atrankos turnyrą rengė Ispanija. Paraiškas padavė 26 šalys (viena vėliau atsisakė), kurių komandos 1992 metų sausio 20-ąją Miunchene vykusioje burtų traukimo ceremonijoje buvo suskirstytos į keturias grupes.
Lietuvos rinktinė pateko į D grupę ir Badachose žaidė su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS), Olandijos, Estijos, Vengrijos ir Didžiosios Britanijos komandomis.
Pasibaigus pirmajam etapui po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas persikraustė į Saragosą ir ten pratęsė kovą dėl keturių kelialapių į Barseloną.
Atskubėjo visi geriausi
„Jei visi susirinksime, turėtume daug pasiekti”, – dar 1992-ųjų balandį apie olimpines galimybes kalbėjo vyriausias ir labiausiai patyręs Lietuvos rinktinės žaidėjas Sergejus Jovaiša.
Nors tąkart S. Jovaiša ištarė žodį „jeigu”, jokių „jeigu” nebuvo ir negalėjo būti – atstovauti ką tik nepriklausomybę atkūrusiai šaliai iš įvairiausių pasaulio kampelių atskubėjo visi geriausi to meto Lietuvos krepšininkai.
Iš Amerikos atvažiavo Šarūnas Marčiulionis ir Artūras Karnišovas, iš Ispanijos – Arvydas Sabonis, iš Belgijos – Valdemaras Chomičius, iš Vokietijos – Rimas Kurtinaitis, S. Jovaiša ir Gintaras Krapikas, iš Australijos – Romanas Brazdauskis, iš Slovakijos – Darius Dimavičius, iš Lenkijos – Arūnas Visockas.
Prie jų prisidėjo du Lietuvos komandose rungtyniavę krepšininkai: Gintaras Einikis iš Kauno „Žalgirio” ir Alvydas Pazdrazdis iš Vilniaus „Statybos”.
Sutriuškino visus varžovus
Didžioji Lietuvos krepšinio diena išaušo 1992-ųjų birželio 22-ąją, kai Badachoso arenoje priešais mūsų šalies rinktinę išsirikiavo Olandijos komanda.
Tai nebuvo galingiausias iš įmanomų varžovų, bet triuškinama pergalė 100:75 dar labiau sustiprino tikėjimą, kad ši komanda išties gali nuversti kalnus.
Tikėjimas nė kiek nesusvyravo ir kitas tris dienas, per kurias Lietuvos krepšininkai į savo sąskaitą įsirašė dar tris lengvas pergales. Britai buvo įveikti 87:71, vengrai – 106:71, estai – 100:70.
Laimėjusi keturis kartus Lietuvos rinktinė užsitikrino bilietą į antrąjį etapą. Tačiau paskutinę varžybų Badachose dieną mūsiškių dar laukė rimčiausias išbandymas – dvikova su NVS komanda, kurią sudarė Rusijos ir kitų posovietinių valstybių sportininkai.
Tačiau lauktos atkaklios kovos nebuvo. Lietuvos rinktinė sužaidė vienas geriausių rungtynių per visą savo istoriją, iš varžovų nepaliko šlapios vietos ir pasiekė dar vieną triuškinamą pergalę 116:79!
Vienuolika iš vienuolikos
Lietuvos ir NVS rinktinės pateko į antrąjį olimpinio atrankos turnyro etapą Saragosoje. Ten atvyko ir po dvi stipriausias kitų trijų grupių komandas.
Varžovai šiame etape buvo stipresni, tačiau lietuviai pergalingai žygiavo iki pat finišo.
Saragosoje mūsų šalies penketas nugalėjo kroatus 99:89, izraeliečius 95:82, vokiečius 100:84, slovėnus 90:73, čekus ir slovakus 80:73, italus 100:87.
Nė sykio nesuklupusi Lietuvos rinktinė olimpiniame atrankos turnyre užėmė pirmąją vietą. Kelialapius į Barseloną taip pat iškovojo Kroatijos, NVS ir Vokietijos krepšininkai.
„Jeigu mes visas 11 atrankos rungtynių laimėjome, vadinasi, krepšinio lygis Europoje krito? – svarstė rinktinės treneris Vladas Garastas. – Jokiu būdu! Mano nuomone, žaidimo lygis – geras, bet krepšinio žemėlapyje įvyko įvairių pokyčių.
Sunku patikėti, kad mes taip gerai rungtyniavome, bet tai rodo, jog mūsų krepšinis yra dar geresnis.”
Pirmoji atkurtos Lietuvos rinktinė nesustojo ir po kelių savaičių už išlietą prakaitą buvo apdovanota Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medaliais.