Lietuvos rinktinė pirmosiose olimpinio atrankos turnyro rungtynėse užčiaupė burnas ne tik rėksmingiems vietos aistruoliams, bet ir armijai lietuvių skeptikų bei niurgzlių, kurie nuolat bambėjo dėl blankaus Kęstučio Kemzūros vyrų žaidimo kontroliniuose mūšiuose ir netikėjo, kad Lietuvos komanda Venesueloje gali pademonstruoti aukštos prabos krepšinį.
O mače su šeimininkais lietuvių žaidimas buvo beveik tobulas. Dieviškai rungtyniavo Linas Kleiza. Susidarydavo įspūdis, kad, jam gavus kamuolį, kiti keturi Lietuvos krepšininkai gali grįžti į gynybą, nes mūsų lyderis vienas maudo visus varžovus.
Vienu metu per neapsižiūrėjimą aikštėje atsidūrė šeši Lietuvos krepšininkai. Apskritai didžiąją dvikovos dalį atrodė, kad mūsiškiai turi kiekybinę persvarą – nuolat kuris nors žaidėjas atakuodavo laisvas. Tai pirmiausia Manto Kalniečio bei Šarūno Jasikevičiaus nuopelnas. Jie aštriais ir savalaikiais perdavimais lyg peiliu raikė priešininkų gynybą.
Lietuviai, kurie puldami išsidėstydavo labai plačiai, nuostabiai dalijosi kamuoliu. Su kaupu pasiteisino abiejų įžaidėjų buvimas aikštėje kartu.
Žaibiškais prasiveržimais varžovus į neviltį varė Madrido „Real“ klube neretai statisto vaidmenį atlikdavęs Martynas Pocius. Šįsyk Martynui buvo „mėlynas dangus“. Jis ne tik taikliai atakavo, bet ir iš varžovų pavogė net 5 kamuolius! Kiek netikėtai nudžiugino Jonas Mačiulis, žaisdamas taip, lyg nebūtų patyręs sunkios traumos.
Turbūt nė vienas aikštėje pasirodęs mūsų krepšininkas negadino nuotaikos Lietuvos sirgaliams. Tiesa, puolant prastokai sekėsi Rimantui Kaukėnui, Robertui Javtokui. Tačiau beveik niekada nebūna taip, kad visi iki vieno rungtyniautų kaip per savo gimtadienį.
Nors Lietuvos krepšininkai į savo krepšį praleido 82 taškus, užtikrintai gynėsi nuo varžovų „pikenrolo“. Bet esminis dalykas, nulėmęs rungtynių baigtį, vis dėlto yra pasakiškas mūsiškių pataikymas, ypač pirmoje rungtynių dalyje. Svečiai dvitaškius metė 60 proc. taiklumu, o tritaškius 50 proc.
Lietuviams galima pažerti ir daugiau pagyrų, tačiau į aukščiausias padanges kelti nederėtų. Faktas kaip blynas: Venesuela nėra itin stipri ir organizuota ekipa. Tai labiau nuotaikos komanda – jei sekasi, jos nariai kurį laiką žaidžia kaip dopingo gavę, o jei nesiseka, grimzta į bedugnes. Be to, buvo juntamas venesueliečių nuovargis po išvakarėse vykusio dramatiško mačo su Nigerija.
Kautis su šokliaisiais ir greitaisiais Nigerijos krepšininkais, ko gero, bus sunkiau. Ir dėl to, jog retokai krepšys du mačus iš eilės būna baseino dydžio.
