„Po čempionato vaikinams reikia nusileisti ant žemės. Dabar jiems reikės užmiršti šias pergales ir viską įrodinėti vyrų komandose. Jaunimo čempionatuose jie laimėjo viską. Sveiki atvykę į vyrų krepšinį“, - savo auklėtinius pasveikino K. Maksvytis.
Auksinės rinktinės laukė atviras autobusas, kuriuo trispalves iškėlę krepšininkai keliavo po Vilniaus centrą. Juos palydėdavo automobilių garso signalai, tačiau gatvėje mojuojančių buvo mažai – naktį krepšininkai daugybės aistruolių nepritraukė.
„Apie šią rinktinę galima kalbėti labai daug. Manau, kad daugelis stebėjo jų pasirodymą. Pradžia buvo nekokia. Galbūt kai kurie krepšininkai netikėjo, jog ir be Jono Valančiūno buvo galima toli nueiti, tačiau jie ir anksčiau buvo įrodę, kad turi charakterį, kuris nėra būdingas lietuviškoms komandoms. Būtent čia visa ekipa ir susikaupė, ir parodė, kad be lyderio gali laimėti Europos čempionatą. Ši rinktinė į Europos jaunių čempionatų istoriją įrašė naują seriją, kurią pakartoti bus labai sunku.
Jie parodė būsimoms rinktinėms, kaip reikia kovoti“, - krepšininkus sveikino LKF prezidentas Arvydas Sabonis.
K. Maksvyčio auklėtiniai Europos jaunimo čempionate triumfavo po itin karštos kovos su prancūzais. Lietuviai trofėjų virš galvų kėlė po pergalės minimaliu skirtumu – 50:49. Sugrįžęs į Lietuvą treneris neslėpė džiaugsmo, jog ekipai pavyko laimėti, tačiau atskleidė, kad patyrę antausius pergalių išlepinti lietuvaičiai buvo pradėję tarpusavyje peštis. „Šis čempionatas buvo sunkus. Manau, kad mažai kas tikėjo, jog ir vėl triumfuosime. Pradėjome turnyrą sunkiai, buvo ir nemalonių dalykų. Pykčiai vos netapo muštynėmis ant atsarginių suolo, tačiau susitvarkėme su problemomis. Čia supratome, kad esame nugalimi, tačiau ekipą galiu išskirti kaip kovojančią iki galo. Jie nepasiduoda.
Vyrukai įrodė, kad moka gerai žaisti, ypač svarbiose rungtynėse“, - teigė treneris K. Maksvytis.
„Labai džiugu, kad mus taip pasitiko. Prieš čempionatą daugelis mus buvo nurašę, nesitikėjo, jog galime laimėti. Smagu, kad buvo kas palaikė iki galo. Mes įrodėme, jog galime laimėti kaip komanda, kad galime tai padaryti ir be pagrindinio žaidėjo“, - teigė ekipos kapitonas Vytenis Čižauskas.
„Pradžia buvo labai sunki. Svarbiausia, kad nepalūžome ir kovojome toliau. Šaunu, kad viskas gerai klostėsi atkrintamosiose varžybose, nes tai – svarbiausias etapas. Gerai, kad išlikome vieningi“, - kalbėjo į simbolinę Europos rinktinę patekęs Edgaras Ulanovas.
Paklaustas, kad ekipa patyrė lūžį, padėjusį susitelkti svarbiausioms kovoms, V. Čižauskas nedvejodamas paminėjo Slovėnijos ekipą, kuri ir atvėrė lietuviams kelią toliau.
„Suvokėme, kad turime išnaudoti tokį šansą, nes beveik per stebuklą įveikėme tą etapą. Galėjome būti ir patys paskutiniai, tačiau taip gavosi, kad išėjome. Privalėjome pasinaudoti šansu“, - teigė V. Čižauskas. - „Ekipa čempionate žaidė banguotai. Kartais aikštėje pasirodydavome atsipalaidavę.“
„Pagaliau pradėjome gintis. Tai buvo vienas iš pergalę lėmusių veiksnių, nes per paskutiniuosius mačus praleidome labai nedaug taškų“, - apie pergalę Europos jaunimo čempionate kalbėjo K. Maksvytis, kuris nedrįso iškart pasakyti, ar norėtų vėl pradėti kopti penkiolikmečių išmintu taku.
„Kai kuriuos žaidėjus komandoje pažįstu nuo pirmos klasės. Jie man brangūs. Dabartinių šešiolikmečių nepažįstu“, - kalbėjo auksinės rinktinės treneris.
Antradienį, nuo 2007 metų auksą į tėvynę vis parvežančių krepšininkų prezidentūroje lauks Dalia Grybauskaitė, o per antradienio Lietuvos krepšinio rinktinės mačo su islandais Vilniaus „Siemens“ arenoje didžiąją pertrauką juos pagerbs gausus būrys krepšinio aistruolių.
Auksine karta vadinami krepšininkai įspūdingą žygį pradėjo 2007 metais. Tuomet jie laimėjo Serbijoje vykusiame olimpiniame festivalyje. 2008-aisiais vaikinai triumfavo Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionate Italijoje. 2010 metais jie nuskynė laurus Vilniuje vykusiame Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate, o praėjusiais metais jau eilinį auksą nuskynė Rygoje vykusiame pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionate.
