Krepšininkus į šią komandą pakvietė treneris Priitas Vene, su kuriuo jiems vasaros metu teko dirbti Kaune, kuomet žaidėjai turėjo sutartis su Kauno „Žalgiriu“ (treneris pastaruosius du sezonus dirbo Kauno „Baltų“ ekipoje).
„Praėjusį sezoną Pernu klubas buvo Estijos čempionato dugne, o šį sezoną jų tikslas – užimti trečiąją vietą. Manau, surinkta komanda yra pakankamai gera. Be to, sudarytos puikios sąlygos ne tik sportui, bet ir gyvenimui. Kuo anksčiau pradėsi legionieriaus karjerą, tuo bus geriau. Užsisėdėti Lietuvoje nėra geras sprendimas. Dauguma krepšininkų man taip patarė pasielgti,“ – išvykimo į Estiją motyvus dėstė A.Pečiukevičius.
O. Matulionis irgi neslėpė, kad sąlygos Estijoje geresnės tiek tobulėjimui, tiek pačiam treniruočių procesui: „Naujas sporto kompleksas, viešbutis, maitinimas – viskas vienoje vietoje. Labai patogu. Nereikia dėl nieko rūpintis, viskas praktiškai padaryta už tave. Žinoma, nemažai įtakos apsisprendimui turėjo ir pažįstamas treneris. Jis tikrai geras.“
Paklaustas, ar ne per anksti nusprendė išbandyti legionieriaus duoną, A. Pečiukevičius tvirtino, jog ne. Pasak jo, įtakos turėjo ir tai, jog jokios stipresnės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandos susidomėjimo neišreiškė, o į silpnesnes krepšininkas eiti nebenorėjo, kadangi jis būtų buvęs ten, kur praleido pastaruosius du–tris sezonus. Vaikinas nori naujų iššūkių.
„Tikiuosi, jog tai bus geras šansas kilti aukštyn, rungtyniauti aukštesnėse lygose ar bent jau stipriausiose Estijos komandose, kurios žaidžia VTB Jungtinėje lygoje. Nematau tikslo žaisti dar vienerius metus komandose, kurios kovoja dėl išlikimo. Išvykti tikrai nebuvo baisu, žinojau, ko tikėtis, bei norėjau pabandyti kažką naujo. Kol kas tikrai nesigailiu. Taip pat, manau, nesu ir per jaunas. Dauguma krepšininkų nori pabaigti mokslus ir tik tuomet pradėti galvoti apie užsienį, o aš nusprendžiau surizikuoti. Pažiūrėsime, gal kas ir išeis. Mokytis niekada nebus per vėlu,“ - šypsosi O. Matulionis.
Pasak A. Pečiukevičiau, sezonai „Sakaluose“ buvo įdomūs. Visų pirma, komanda buvo gera, atmosfera joje – ideali. Tačiau abu sezonus vaikiną kamavo ilgalaikės traumos. Nepaisant to, tie metai Vilniuje buvo labai šaunūs, krepšininkas tikina igavęs geros patirties. Įspūdį taip pat paliko sirgaliai, kurie komandą palaikė visada – net tuomet, kai klubas nedemonstravo gero žaidimo.
„Ką veikiame laisvalaikiu? Iš tikrųjų tai visą laiką valgome, miegame arba žaidžiame kompiuterinius žaidimus. Daugiau nelabai ką čia ir bepriveiksi,“ – juokiasi krepšininkas.
Jam antrina ir O. Matulionis: „Miestelis tikrai nėra pats didžiasias – apie 40 tūkst. žmonių. Didžiausia mūsų pramoga yra išeiti vakare pavalgyti vakarienės į kavinę. O laisvaikiu, kaip ir minėjo Augustas, žaidžiame kompiuterinius žaidimus arba einame į baseiną.“
