Vienu perspektyviausių šalies vidurio puolėjų laikyto krepšininko karjera banguota lyg Baltijos jūra.
Vos 19-os išvykęs už Atlanto išbandyti jėgų NBA čempionate jis kelis kartus buvo išsiųstas į antrinę NBDL lygą.
2006-aisiais Kalėdų išvakarėse po konflikto su komandos draugu lietuvis atsidūrė ligoninėje ir ilgam turėjo pamiršti krepšinį.
Palikęs JAV jis ne vienus metus rungtyniavo Ispanijoje, o praėjusį sezoną pradėjo Graikijoje. Tačiau M.Andriuškevičiaus laukė dar vienas smūgis – 2012-ųjų pradžioje jis nutraukė sutartį su Atėnų PAOK ir gulėsi ant operacinio stalo.
Krepšininkui buvo atlikta stuburo išvaržos operacija.
Naują karjeros etapą 26 metų 221 cm ūgio M.Andriuškevičius pradėjo Klaipėdos „Neptūno” komandoje, kur tikisi atgauti sportinę formą ir įrodyti, kad yra vertas ne tik gerų užsienio klubų, bet ir Lietuvos rinktinės trenerių dėmesio.
Rezultatai dar nedžiugina
Klaipėdos krepšinio gerbėjai rungtynių su Kauno „Žalgiriu” laukė lyg šventės. Pažiūrėti šalies čempionų ir palaikyti savo miesto komandos susirinko beveik pilna „Švyturio” arena.
M.Andriuškevičius rungtynių išvakarėse į treniruotę atėjo anksčiau už komandos draugus. Kai komandos draugai dar tik rinkosi į areną, jis jau buvo pradėjęs individualius pratimus.
18 minučių, 1 taškas, 4 atkovoti kamuoliai – tokia kukli buvo aukštaūgio statistika rungtynėse su „Žalgiriu” (62:90).
Šį sezoną vidurio puolėjas LKL čempionate renka po 2 taškus ir atkovoja po 2 kamuolius, VTB jungtinės lygos turnyre – 3,2 taško ir 3,6 kamuolio.
Po šių rungtynių pasigirdo kalbų, esą klubo valdybos pirmininkas Eugenijus Gentvilas iškėlė M.Andriuškevičiui ultimatumą pagerinti žaidimą – antraip jam teks palikti klubą.
E.Gentvilas tokias kalbas paneigė, bet M.Andriuškevičius rungtynėse su Kauno „LSU-Baltais” (92:71) pelnė 10 taškų.
Šį sezoną klaipėdiečiai per dešimt rungtynių iškovojo vos tris pergales.
„Mums keliskart nepasisekė, tad kritome į psichologinę duobę. Atrodo, treniruotėse viską darome neblogai, darbo sparta yra aukšta, bet dar reikia palaukti tos dienos, kai ir rungtynėse darysime tą patį. Reikia dirbti, klausyti trenerio nurodymų ir bandyti įvykdyti reikalavimus”, – kalbėjo M.Andriuškevičius.
JAV pritrūko sėkmės
Legionieriaus karjerą M.Andriuškevičius pradėjo būdamas vos devyniolikos. Tuomet NBA naujokų biržoje 44-ąjį jį pašaukė „Orlando Magic” klubas, tačiau tuoj pat išmainė į „Cleveland Cavaliers” ekipą.
NBA lietuvis epizodiškai pasirodė vos keletą kartų, todėl buvo pasiųstas tobulintis į žemesnę NBDL lygą.
2006-aisiais M.Andriuškevičius buvo išmainytas į „Chicago Bulls” klubą, tačiau netrukus vėl pateko į NBDL.
Tos dienos krepšininkas niekada nepamirš. Gruodžio 22-ąją treniruotėje jis susikivirčijo su komandos draugu Awvee Storey ir sulaukė šio smūgio. Krisdamas lietuvis patyrė rimtą galvos traumą.
Tą sezoną M.Andriuškevičius į aikštę nebegrįžo, bet krepšininkas nuoskaudos savo skriaudikui nejaučia: „Taip gali tik save sugraužti, o tam žmogui juk nei šilta, nei šalta.”
Incidentą nenoriai prisiminęs krepšininkas nesvarsto, ar karjera už Atlanto galėjo susiklostyti kitaip.
„Iš pradžių man viskas ten buvo neblogai, bet daug kas priklauso ir nuo sėkmės, – sakė M.Andriuškevičius. – Gali tobulėti, stengtis, atrodyti geriau už kitus, bet prapulsi, jei treneris tavęs nemato. Ne viskas priklauso nuo krepšininko.
Nors ir trumpai ten buvau, bet manau, kad padariau pažangą, fiziškai sutvirtėjau. Tačiau viskas išvirto į kitą pusę. Dabar graužtis dėl to tikrai neverta.”
Palikęs JAV lietuvis ketverius metus atstovavo Ispanijos antrojoje lygoje rungtyniaujančioms Alikantės „Costa Blanca” ir „Meridiano” ekipoms.
Graikai skolas grąžino
Praėjusį sezoną puolėjas pradėjo Salonikų PAOK komandoje, tačiau dėl finansinių nesutarimų šių metų pradžioje su klubu sutartį nutraukė. Tiesa, Graikijos klubas su lietuviu atsiskaitė tik prieš mėnesį.
„O kas su graikais gerai išsiskiria? – nusijuokė krepšininkas. – Kai ten esi, viskas yra gerai, bet kai reikia skirtis – nieko gero nebus.
Agentas gerai padirbėjo, todėl skolą atgavau. Kiek lietuvių yra Graikijos klubuose žaidę, tai dar ne tokių istorijų esu girdėjęs. Man pasisekė.”
Su „Neptūnu” krepšininkas pasirašė kontraktą vienam sezonui.
M.Andriuškevičius neatmeta galimybės po metų vėl kelti sparnus į užsienį. Tiesa, apie tai kalbėdamas sportininkas kelia vieną sąlygą.
„Dabar dar sunku planuoti – nežinau, kaip atrodysiu ir kas į mane žiūrės.
Visada norisi žaisti stipresnėje lygoje, komandoje, bet reikia žiūrėti pagal savo galimybes. Noriu būti ten, kur galėčiau žaisti”, – pabrėžė puolėjas.
Laisvalaikiu fotografuoja
M.Andriuškevičius purto galvą paklaustas, ar savo gyvenime norėtų ką nors pakeisti.
Net prisiminus gyvenimo etapą JAV jam prieš akis iškyla ne skaudi trauma, o pažintis su moterimi, pakeitusia jo gyvenimą.
Su 31 metų Inesa jie kartu jau penkerius metus.
„Ji JAV mokėsi ir dirbo. Gyveno savo gyvenimą, kol aš atėjau ir viską apverčiau.
Be galo mylime vienas kitą. Ji man padeda į viską žvelgti teigiamai. Turiu šalia savęs mylimą žmogų ir mėgstamą darbą. Kas gali būti geriau?” – retoriškai paklausė M.Andriuškevičius.
Krepšininkas JAV pajuto ir kitą meilę. Užjūryje įsigijęs pirmą veidrodinį fotoaparatą krepšininkas atrado aistrą fotografuoti.
„Išmokti fotografijos yra neįmanoma. Tai procesas visam gyvenimui. Ispanijoje kartais tekdavo autobuse išbūti po 8 valandas, todėl aš laiką leisdavau skaitydamas.
Paskui, jei turėdavau laisvą dieną, eidavau fotografuoti ir pritaikyti praktiškai to, ką mokiausi.
Vieniems patinka žvejoti, o man – fotografuoti. Tada geriausiai atsipalaiduoju. Net eidamas pasivaikščioti pasiimu fotoaparatą, nes niekada nežinau, kas gali patraukti akį”, – nusišypsojo M.Andriuškevičius.
Rinktinėje – sunkus darbas
Prakalbus apie 2010-ųjų vasarą M.Andriuškevičiaus veidą nušviečia šypsena – tada jis kartu su Lietuvos rinktine pasipuošė pasaulio čempionato bronzos medaliais.
„Tai tikriausiai svarbiausias mano trofėjus. Gali daug laimėti su klubu, bet rinktinės trofėjus yra daugiau. Kiekvienas žaidėjas, atvažiavęs į rinktinę, tai daro dėl garbės, dėl noro parodyti, kad jo šalis yra stipresnė. Nors pats rinktinėje buvau tik kartą, grįžus į Ispaniją nebuvo įmanoma žaisti – buvau toks išsekęs. Nors buvome ką tik susituokę, net medaus mėnesio neturėjau, su artimaisiais nepabuvau. Tada supratau, kaip jaučiasi tie žaidėjai, kurie dešimtis metų rinktinei atiduoda”, – kalbėjo krepšininkas.
Naują olimpinį ciklą Lietuvos rinktinė pasitiko permainomis – iš Kęstučio Kemzūros komandos vairą perėmė Jonas Kazlauskas. M.Andriuškevičius savo šansus patekti tarp kandidatų vertina realiai – kvietimo tikėsis tada, kai bus vertas.
„Stengiuosi neužsisvajoti, nes tai gali trukdyti darbui. Stengiuosi anksčiau ateiti į treniruotę, dirbti papildomai, tobulėti, tačiau vis dar šiek tiek jaučiu traumos pasekmes. Tikiuosi susigrąžinti tokią sportinę formą, kokią kažkada turėjau. Jei pasiseks, jei viskas bus gerai, kodėl vėl neišbandžius jėgų rinktinėje? Manau, kad už gerą darbą visada atlyginama. Bet kalbėti dar anksti, dar nieko gero neparodžiau”, – kalbėjo M.Andriuškevičius.
