Pralaimėjimo priežastys.
Š. Sakalauskas: „Olympiakos“ žaidė mažu penketu, o „Žalgiris“ niekaip nerado atsakymo, kaip žaisti puolime prieš tokią varžovų sudėtį. Žalgiriečiai iš pradžių bandė žaisti dideliu penketu, kai nepavyko – mažino, bet vis tiek nepavyko.
Antra, „Olympiakos“ sustabdė greitą „Žalgirio“ puolimą. Matydavome beveik kiekvienose rungtynėse, kad „Žalgiris“ persilauždavo, imdavo dominuoti aikštėje, kai sėkmingai apsigindavo ir pagreitindavo žaidimą, kai būdavo veržiamasi, pelnomi lengvi taškai. Šiose rungtynėse to nebuvo.
Keturi kėliniai – keturi skirtingi penketai. Matyt buvo ieškoma. Galima spręsti vienokius ar kitokius uždavinius, bet, manau, kad rungtynes turi pradėti stipriausias penketas. Taip pasiunčiama žinia varžovams, kad komanda yra pasiruošusi, kad rimtai žiūri į susitikimą. Rungtynių eigoje rotacija vyksta, bet kai nebepadeda ir stipriausias penketas – varžovai pajunta pasitikėjimą savimi. Matėme, kaip „Olympiakos“ pasitikėjimas savimi vis augo ir augo, o taiklumas gerėjo.
R. Paulauskas: Manau, šis pralaimėjimas „Žalgiriui“ yra kaip niekada atleistinas ir nesukeliantis didelio smerkimo ir nuvertinimo. „Žalgiris“ pralaimėjo rungtynes, kurios praktiškai nieko nelėmė. Kauniečiai turėjo problemų dėl žaidėjų sveikatos ir jų sportinės formos, tai buvo akivaizdu. Be to, kauniečiai pralaimėjo labai stipriai komandai, kuri pademonstravo puikų krepšinį. Būkime objektyvūs ir pasakykime, kad šiandien jie yra silpnesni, sporte taip būna. Tai buvo rungtynės, kurios davė minčių apmąstymams.
Rungtynių pradžia „Žalgiriui“ nesėkmingai susiklostė ne pirmą kartą. Kodėl šį kartą nepavyko su tuo susidoroti?
Š. Sakalauskas: „Olympiakos“ sustabdė greitas „Žalgirio“ atakas, jie pelnė labai nedaug lengvų taškų. Mažas penketas taip pat nėra įprasta. Su tikru vidurio puolėju kamuolys yra įvedamas daug arčiau krepšio, tada žaidimas tampa daug aiškesniu. Žalgiriečiai nebuvo tokie greiti ir energingi. Gal tai mikrotraumos, krūviai, kelionės, bet vizualiai matėsi, kad „Olympiakos“ ant grindų buvo labiau nei „Žalgiris“.
R. Paulauskas: „Žalgiris“ įdomiai keičia savo starto penketus ir dažnai jie būna netikėti. Jie lyg ir pasilieka tam tikrą rezervą. Šį vakarą tai buvo Ibrahimas Jaaberas, vienas iš brolių ir Marko Popovičius. Buvo tikimąsi, kad žengę į aikštę jie bent jau puolimą sutvarkys. Bet rungtynės yra laimimos dėl gynybos ir tikriausiai iš starto penketo buvo tikimąsi didesnio darbo gynyboje. Kaip žinia, tai nepavyko. Starto penketas nepasiteisino, o aikštėje pasirodžiusių kitų žaidėjų veiksmai buvo padriki, matėme daug pavienių, skubotų metimų.
Ketvirtasis kėlinys 13:29.
Š. Sakalauskas: Pirmoje rungtynių pusėje „Žalgiris“ labai skubėjo. Tvarkos trūko ir gynyboje, ir puolime. Gal jie tikėjosi, kad namų sienos padės, kad pataikys ir išlygins rezultatą? Kai išlygina – varžovas palūžta. Bet šį kartą varžovai pataikė geriau, o „Žalgiris“ per skubėjimą nebepataikė. Visų rungtynių metu „Olympiakos“ buvo greitesni ir kovingesni, o matant kiekviename kėlinyje skirtingą „Žalgirio“ penketą, jų pasitikėjimas savimi augo. Stebuklingų derinių jie tikrai nedarė. Net Vassilio Spanoulio garsiojo žaidimo „2 prieš 2“ nebuvo daug.
R. Paulauskas: Manau, kad „Žalgiris“ nusėdo tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Kai pavyko priartėti, bet nepavyko varžovo iki galo prispausti – įvyko vidinis griuvimas. „Olympiakos“ pataikė sunkius metimus, o „Žalgirio“ veiksmai buvo skuboti, todėl galima sakyti, kad jie per 2 min. subyrėjo.
Martynas Gecevičius (12 minučių, 6 taškai, 1 atk. kam., 1 rez. perd.).
Š. Sakalauskas: Martynas paliko gerą įspūdį. Galvoju, kad kitoje komandoje jis žaistų labai gerai. Tomis trumpomis akimirkomis, kai gauna žaisti, jam būna skirta užduotis mesti ir pataikyti. Vis dėlto, snaiperis turi turėti trenerio palaikymą, negalima jo sodinti ant suolo, jei jis keletą kartų neįmetė. Taiklume daug kas priklauso ne tik nuo technikos, bet ir psichologijos. Viskas yra gerai su tuo žmogumi, tik reikia tinkamos komandos.
R. Paulauskas: Martynas yra vienas įdomiausių žaidėjų, kuriuos man yra tekę treniruoti. Šiose rungtynėse pakankamai atidžiai jį stebėjau ir jaudinausi. Buvo įdomu ar jį leis į aikštę, o jei leis – kaip jis žais. Susidariau įspūdį, kad su Martynu viskas yra tvarkoje. Jis išliko toks pat šaltakraujis, ramus, pademonstravo taiklumą ir sugebėjimą greitai įvertinti situaciją ir perduoti kamuolį. Negaliu smerkti trenerio, nes jis yra arčiau ir turi, pasakysiu objektyviai, ne prastesnius žaidėjus šioje pozicijoje – Evangelos Mantzarį ir Kostą Slouką.
Pažymys:
Š. Sakalauskas – 4.
R. Paulauskas – 6.
