Viskas, ką turite žinoti apie Eurolygos „Top 16” etapą: E grupės apžvalga

Kita vertus, nubrauktos pergalės nenubraukia viso per pirmuosius tris sezono mėnesius nuveikto darbo. O „Top 16“ išvakarėse verta apžvelgti, ką visos komandos pasiekė ne tik Eurolygoje, bet ir kituose turnyruose.

Į E grupę pateko trys komandos, kurios sudėjus visas varžybas šį sezoną Europoje laimėjo daugiausia rungtynių: CSKA, Kauno „Žalgiris“ ir Madrido „Real“. Dvi šios grupės autsaiderės yra Bambergo „Brose“ ir Berlyno ALBA ekipos, ne visada nugalinčios net Vokietijos lygoje.

Eurolyga: 9-1, Jungtinė lyga: 8-1, Rusijos lyga: 4-1.

CSKA pralaimi labai retai, todėl rimtų priežasčių jaudintis šios komandos gerbėjai tarsi ir neturi. Tačiau turnyro lentelės atsipindi anaiptol ne viską: „kariškių“ žaidimo kokybė kol kas nėra patenkinama ir pergales dažniau nulemia ne komandos darna, o ryškiausių žvaigždžių Sonny Weemso, Nenado Krstičiaus ar Milošo Teodosičiaus individualūs veiksmai.

Maža to, CSKA krepšininkai net žaisdami namie kai kurias gerokai žemesnio lygio komandas (Bambergo „Brose“, Vilniaus „Lietuvos rytą“, Nimburko ČEZ ar Samaros „Krasnyje Krylja“) nugalėjo tik per milžiniškus vargus.

Tiek treneris Ettore Messina, tiek maskviečių senbuviai aiškina, kad vasarą komandoje įvyko daug permainų ir krepšininkams reikia laiko susižaisti. Tačiau tai – prastas pasiteisinimas, nes iš tiesų CSKA branduolys pasikeitė visai nežymiai (palyginti su daugeliu kitų komandų).

Kita vertus, teigiamų poslinkių Maskvos ekipos žaidime yra. „Pastarosiomis savaitėmis pradėjome daug geriau gintis“, - vieną jų nurodo M.Teodosičius.

Eurolyga: 8-2, Jungtinė lyga: 8-1, Lietuvos lyga: 5-0.

„Top 16“ turnyras „Žalgiriui“ nėra naujiena – šiame amžiuje tarp 16 stipriausių kauniečiai pateko jau devintą kartą. Tačiau šis sezonas yra visai kitoks nei dauguma iš praėjusių aštuonių (neskaitant nebent 2003-2004 metų, kai „Žalgirio“ aprangą vilkėjo Arvydas Sabonis), nes labai galingai visą pirmojo etapo distanciją įveikę Lietuvos čempionai susikūrė nugalėtojų mentalitetą ir neleido sau atsipalaiduoti net tada, kai žaidė nieko svarbaus nelemiančias rungtynes.

Labiausiai komandą pakeitęs žmogus buvo treneris Joanas Plaza, šimtaprocentės koncentracijos tiek iš auklėtinių, tiek iš savęs reikalavęs iki paskutinių reguliaraus sezono minučių. „Dabar galiu atsipūsti. Pasiekėme pirmą sezono tikslą. Buvome grupės lyderiai nuo pirmo iki paskutinio turo. Visi žaidėjai dirba nuostabiai, pasitiki manimi.

Didžiuojuosi jais ir visais, kurie padėjo sukurti tokią komandą, kokia ji yra dabar“, - J.Plaza lengviau atsikvėpė tik tada, kai „Žalgiris“ pirmą kartą šiuolaikinės Eurolygos istorijoje tapo reguliaraus sezono grupės nugalėtoju.

Treneris pakeitė ne tik Kauno komandos psichologiją. J.Plaza sukūrė žaidimo modelį, kuris sklandžiai veikia net iš rikiuotės iškritus vienam ar kitam krepšininkui, o lyderio vaidmens vos ne kiekvienose rungtynėse gali imtis vis kitas žaidėjas.

Eurolyga: 7-3, Ispanijos lyga: 14-0.

Nors „Real“ beveik visose varžybose nuolat minimas tarp pagrindinių favoritų, pastaraisiais metais krepšininkai savo gerbėjų titulais nelepino. „Karališkasis“ klubas labai sunkiai kelią tikslo link skindavosi tiek Eurolygoje, į kurios finalo ketvertą XX amžiuje pateko vos kartą, tiek Ispanijos lygoje, kurioje pastarąjį sykį triumfavo 2007 metais.

Šį sezoną Madrido ekipa aistruoliams pagaliau suteikė pagrįstų vilčių, kad pergalių badas bus numalšintas. „Real“ be didelio varžovų pasipriešinimo užėmė pirmąją vietą Eurolygos grupės varžybose, o Ispanijos lygoje laimėjo visas 14 rungtynių ir jau dabar toli už nugaros paliko net artimiausius persekiotojus.

„Žaisti dviejuose turnyruose sudėtinga bet kuriai komandai, - sako „Real“ treneris Pablo Laso. – O kad abiejuose turnyruose žaistų sėkmingai, komanda privalo būti labai gerai pasiruošusi ir fiziškai, ir psichologiškai. Mums labai svarbu, kad atsiplėšėme nuo varžovų ACB lygoje. Dėl to dabar galėsime skirti daugiau jėgų Eurolygai“.

Pirmoji sezono dalis optimistiškai turėtų nuteikti ne vien dėl gerų rezultatų. „Real“ žaidimo sistema yra gana paprasta, bet leidžianti atsiskleisti daugelio krepšininkų geriausioms savybėms. O svarbiausia – priešingai nei praėjusio sezono pradžioje, dabartinis „Real“ nėra stipriai priklausomas nuo individualiai pajėgiausio žaidėjo Rudy Fernandezo.

Eurolyga: 5-5, Turkijos lyga: 10-2, Turkijos taurė: 3-0.

Visos trys Turkijos komandos pirmajame Eurolygos etape iškovojo po 5 pergales. Vis dėlto į „Top 16“ turnyrą jos judėjo visiškai nepanašiais keliais, o lengviausiai pirmąją sezono užduotį įvykdė „Anadolu Efes“. Neblogą jos žaidimo įspūdį sugadino tik dvejos paskutinės beviltiškai pralaimėtos rungtynės.

„Paskutines dvejas rungtynes žaidėme taip, kaip į „Top 16“ patekusiai komandai žaisti negalima“, reguliaraus sezono finišą savikritiškai įvertino ir „Anadolu Efes“ vyriausias vadybininkas Enginas Ozerhunas.

Klubo vadovams, treneriui Oktay Mahmuti ir sirgaliams daugiausia nerimo turėjo sukelti net ne pralaimėjimai, o tai, kad gruodį visiškai išblėso „Anadolu Efes“ lyderis Jordanas Farmaras, kuris pirmajame rate buvo vienas geriausių Eurolygos krepšininkų.

Nublankęs J.Farmaro ir banguotas kitos žvaigždės Sašos Vujačičiaus žaidimas paskatino kalbas, kad „Anadolu Efes“ reikia pastiprinimo. Tačiau E.Ozerhunas atmetė tokią galimybę. Jo manymu, ir esami Stambulo ekipos krepšininkai dar nepanaudojo visų rezervų.

Eurolyga: 6-4, Graikijos lyga: 8-2, Graikijos taurė: 2-0.

„Panathinaikos“ ilgus metus buvo vienas stabiliausių Europos klubų, bet prieš šį sezoną išgyveno tikrą revoliuciją ir pasikeitė beveik neatpažįstamai. Treneriui Argiriui Padoulakiui ir naujiems krepšininkams reikėjo laiko, kad priprastų vieni prie kitų, todėl visai nenuostabu, jog sezono pradžioje ir žaidimas, ir rezultatai nebuvo patenkinami (du pralaimėjimai Graikijos lygoje, vos dvi pergalės per penkerias pirmąsias Eurolygos rungtynes).

Vis dėlto pamažu „žalieji“ įsisiūbavo ir, jei ne teisėjų „pokštai“ per paskutines reguliaraus sezono rungtynes su „Chimki“ ekipa, dabar „Panathinaikos“ pergalių serija (skaičiuojant visus turnyrus) jau būtų dviženklė.

Atėnų komandai padėjo ir permainos. Vasarą rinkdamiesi amerikiečius klubo vadovai akivaizdžiai prašovė, tačiau lapkričio viduryje atvykęs Marcusas Banksas ir prieš Kalėdas debiutavęs Jasonas Kapono pakeitė „Panathinaikos“ tik į gerąją pusę.

„Nors mums nuolat trūksta traumuotų žaidėjų, vis geriau jaučiame puolimo ritmą ir esame visai kita komanda negu buvome sezono pradžioje“, - teigiamais pokyčiais džiaugėsi ir treneris A.Pedoulakis.

Eurolyga: 8-2, Ispanijos lyga: 8-6.

Tarp komandų, per pirmąjį etapą laimėjusių daugiau nei pusę rungtynių, kone kukliausia yra „Unicaja“ sudėtis. Vis dėlto ieškant Malagos ekipos sėkmės priežasties giliai kapstytis nereikia. Tai – treneris Jasminas Repeša, neretai nesutariantis su ryškiomis žvaigždėmis, bet dažniausiai sukuriantis tvirtą kolektyvą iš drausmingai jo nurodymus vykdančių vidutinio meistriškumo krepšininkų.

Kaip tik tokia yra Malagos komanda, Eurolygos pirmojo etapo viduryje sugebėjusi pagauti sėkmės bangą, laimėjusi šešerias rungtynes iš eilės ir nesunkiai patekusi į „Top 16“ etapą.

Ispanijos lygoje Malagos ekipos reikalai klostosi kur kas prasčiau. „Unicaja“ nėra sukomplektuota taip gerai kaip Madrido „Real“ ar „Barcelona“, todėl kiekvieną savaitę žaisti dvejas rimtas rungtynes šiai komandai yra per sudėtinga.

Tai pabrėžia ir treneris J.Repeša: „Tvarkaraštis yra labai intensyvus. Mums trūksta laiko, todėl per treniruotes nespėjame ištaisyti kai kurių mūsų žaidimo trūkumų“.

Eurolyga: 3-7, Vokietijos lyga: 12-2. Šį sezoną pirmą kartą per visą Europos turnyrų istoriją tarp 16 stipriausių pateko net dvi Vokietijos komandos. Tai yra – lygiai tiek pat, kiek kartų Vokietijos klubai šiuolaikinės Eurolygos laikotarpiu žaidė „Top 16“ etape (iki šių metų į jį po sykį buvo patekę „Brose“ ir Berlyno "Alba").

Bambergo ekipa į „Top 16“ grįžo po septynerių metų pertraukos. Tarp pirmojo ir antrojo sėkmingų sezonų „Brose“ dar kelis kartus buvo visai šalia tikslo, bet dažniausiai pritrūkdavo vieno ar poros taiklių metimų. Šiais metais viskas apsivertė aukštyn kojomis ir reguliaraus sezono demonus išviję Vokietijos čempionai pasižymėjo kaip tik tuo, kad dvejose paskutinėse rungtynėse sėkmingai surengė lemiamas atakas.

„Reikalai taisosi, Vokietijos krepšinis eina teisingu keliu. Taip pat svarbu yra tai, kad vis daugiau ir naudingiau žaidžia vokiečių krepšininkai“, - padarė išvadą vienas nedaugelio Bambergo komandos vokiečių Karstenas Tadda.

Vis dėlto antrajame etape abiejų vokiečių klubų laukia beveik neįmanoma misija. Tiek „Brose“, tiek ALBA kiekvieną savaitgalį tenka iš visų jėgų grumtis ir Vokietijos lygoje, o kad galėtų kautis dviejuose frontuose, šioms komandoms paprasčiausiai neužtenka ginklų.

Eurolyga: 4-6, Vokietijos lyga: 10-4.

Vokietijos sostinės klubui bilietu į Eurolygą tapo didelis jo varžybų lankomumas – pagal šį rodiklį „Alba“ jau ne vieną sezoną patenka į Senojo žemyno lyderių trejetą.

Tiesa, Eurolygos vadovybė Berlyno sirgaliais turėjo truputį nusivilti, nes Vokietijos bundeslygos rungtynės yra lankomos kur kas gausiau nei Eurolygos. Tačiau situaciją bus galima pataisyti – „Alba“ gana ramiai, gal net nelauktai užtikrintai pateko į „Top 16“ etapą, todėl į Berlyną atvyks dar septyni stiprūs ir garsūs varžovai.

Atbaidyti sirgalius gali nebent prasti „Alba“ krepšininkų rezultatai. O tikėtis daug pergalių gana kukliai sukomplektuotai Berlyno ekipai bus sunku. Kartu bus sunku ir ištaisyti tai, kas trenerio Sašos Obradovičiaus manymu yra silpniausia jo komandos vieta: „Mūsų didžiausia bėda – prastai žaidžiamos paskutinės minutės. Kai situacija tampa įtempta, per dažnai priimame neteisingus sprendimus“.

Neteisingi sprendimai neretai pakiša koją net „Bundesliga“ čempionate. Joje „Alba“ prieš pusantros savaitės pranoko Bambergo „Brose“ ekipą, bet prieš pat Kalėdas patyrė du pralaimėjimus iš eilės ir nusirito į trečiąją vietą.