Pirmą kartą po daugelio metų realių šansų patekti į Eurolygos finalo ketvertą ar net triumfuoti elitiniame žemyno turnyre turintis stipriausias Lietuvos klubas susidūrė su finansinėmis bėdomis.
Viliamės, kad jos greitai bus išspręstos, o „Žalgirio“ krepšininkai ir toliau duos į kaulus galingiems Europos klubams.
Penktadienį Kauno ekipa pradeda kovas antrajame etape. Pažvelkime į žalgiriečių varžovus „Top 16“ varžybų E grupėje.
Nors Madrido „Real“ neturi gero lygio tipiško vidurio puolėjo, yra vienas pagrindinių pretendentų laimėti Eurolygą. Karališkasis klubas triskart kluptelėjo Eurolygoje, bet stipriausioje Europos ACB lygoje iškovojo visas 14 pergalių.
„Real“ žaidžia greičiausią krepšinį elitiniame žemyno turnyre. Labai intensyviai ginasi, puldami krepšininkai itin daug juda be kamuolio. Jei nekrenta dvitaškiai ir tritaškiai, uraganinis žaidimo tempas vis tiek padeda „nupūsti“ daugelį varžovų.
Didžiąją rungtynių dalį žaidžia be tikro „centro“ (Mirzos Begičiaus).
Kaip vidurio puolėjas neretai rungtyniauja 204 cm ūgio Marcusas Slaughteris, kuris nestovi ant „ūselio“, o paprastai būna atsitraukęs toliau nuo krepšio. Tokiu būdu baudos aikštelė išlaisvinama greitų antrosios linijos žaidėjų Sergio Llullo, Jaycee Carrollo, Rudy Fernandezo, Sergio Rodriguezo prasiveržimams.
Jei Pablo Laso auklėtiniai ir toliau Eurolygoje tritaškius mes tik vidutiniškai, juos galima įveikti susispaudžiant arčiau krepšio bei taikant labai agresyvią, ties pražangos riba gynybą. Pavyzdžiui, tokiu būdu pirmajame etape „Real“ komandą nugalėjo Atėnų „Panathinaikos“ krepšininkai. Jie itin kietai, net šiurkščiai gynėsi prieš R. Fernandezą, kuriam leido pelnyti tik 3 taškus.
Maskvos CSKA pagal sudėtį nėra tokia galinga jėga kaip praėjusį sezoną. Rusijos čempionai turi tik tris aukšto lygio puolimo meistrus – Sony Weemsą, Nenadą Krstičių ir Milošą Teodosičių. Didelės daugumos kitų žaidėjų indėlis puolant labai menkas.
Nors S. Weemsas yra pagrindinė taškų gaminimo mašina, jis yra vienas prasčiausiai besiginančių ekipos narių. Vis dar šlubuoja „raudonarmiečių“ komandinis žaidimas. Komandos draugus kamuoliais efektyviai maitina tik M. Teodosičius ir Viktoras Chriapa.
Stambulo „Anadolu Efes“ atsižvelgiant į klubo piniginės storį ir krepšininkų pavardes turėtų būti viena stipriausių Eurolygos komandų, tačiau į finalo ketvertą nusitaikęs „Anadolu Efes“ ir šį sezoną buksuoja.
Ekipos lyderiams pirmiausia stinga sportinio pykčio ir valios. Kai tik žaidimas stringa, kai ekipa pradeda atsilikti nuo varžovų, Saša Vujačičius, Jordanas Farmaras, Semihas Erdenas dažnai nuleidžia rankas ir išskysta. Apie tai byloja gėdingu skirtumu pralaimėti mačai svečiuose Pirėjo „Olympiacos“ ir namie Vitorijos „Caja Laboral“ klubams. Treneriui Oktay Mahmuti tenka sukti galvą ne tik, kaip pagerinti žaidimą, bet ir kaip padalyti laiką aikštėje būriui įnoringų žvaigždžių.
Skirtingai nei „Real“, CSKA, „Anadolu Efes“, Atėnų „Panathinaikos“, neturi dideliu rezultatyvumu išsiskiriančio žaidėjo. Tačiau tai netrukdo Graikijos vicečempionams demonstruoti neblogo lygio krepšinio. Panašu, kad treneris Argiris Pedoulakis, anksčiau dirbęs gana kukliose ekipose, turi didžiulį potencialą.
Nors Malagos „Unicaja“ pirmajame etape šventė net 8 pergales, jokiu būdu negalima daryti išvados, kad Andalūzijos klubas labai pajėgus. Mat „Unicaja“, kuri turi aukščiausius priekinės linijos krepšininkus Eurolygoje, žaidė, be abejonės, silpniausioje B grupėje.
„Top 16“ varžybų E grupėje iš konteksto iškrenta abi Vokietijos komandos – Berlyno ALBA ir Bambergo „Brose“. Joms vargu ar pavyks pakilti aukščiau 7-8 vietos.
Prognozė: jei „Žalgirio“ nekamuos finansinės problemos ir komandoje liks pagrindiniai krepšininkai bei treneris Joanas Plaza, kuris yra pagrindinis pergalių kalvis, Kauno klubas E grupėje užims 2 vietą.