Rungtynės.
K. Kemzūra: „Nesvarbu, kaip viskas klostosi, pergalė yra pergalė. Tai nebuvo svarbiausios rungtynės abejoms komandoms. Tačiau mačas tikrai nebuvo nuobodus, buvo lengva žiūrėti. Įtampos rungtynėse nesijautė, komandos dažnai keitė krepšininkus. „Žalgiriui“ reikėjo pergalės, nes po dviejų nesėkmių („Alba“ ir „Neptūno“ komandoms. - Red.) jie turėjo reabilituotis prieš aistruolius. Be to, ekipoms visada norisi Eurolygos sezoną užbaigti sėkmingai.
To paties siekė ir „Brose“ komanda. Matėme, kad treneriams pavyko nuteikti savo krepšininkus ir aikštėje vyko kova. Mačas buvo emocingas.
Pirmojoje pusėje šlubavo „Žalgirio“ gynyba. Lyg ir stengėsi agresyviau žaisti, tačiau nesuspėdavo grįžti, tai per vėlai padėdavo ekipos draugui ar vienas prieš vieną žaidė sunkiau. Tačiau „Žalgirį“ gelbėjo tai, kad dėl to agresyvumo klydo ir vokiečiai. Kauno komanda pelnė keletą greitų taškų.
Trečiajame kėlinyje atrodė, kad pridėjus intensyvumo bus galima išspręsti visas problemas. Juk ir buvo didesnis pranašumas, tačiau „Brose“ krepšininkai taip lengvai nepaleido varžovų. Vėlgi, buvo padaryta klaidelių, gynyboje nesusikalbėta, ir skirtumas išnyko. Tačiau ketvirtajame kėlinyje „Žalgirio“ tritaškiai krito laiku, tam tikromis akimirkomis gynyboje buvo sužaista agresyviai, ir skirtumas vėl išaugo. Ta techninė J. Plazos pražanga leido vokiečiams atsitiesti, tačiau „Žalgiris“ pabaigoje išlaikė tempą ir pelnytai iškovojo pergalę.“
L. Kvedaravičius: „Žalgiris“ įvykdė savo pažadą – pasirodymą Eurolygoje užbaigė pergale. Po dviejų pralaimėjimų iš eilės „Žalgiriui“ ši pergalė buvo labai svarbi. Ypač ruošiantis kovoms LKL čempionate. Žinoma, apie tobulą pergalę kalbėti nereikėtų. Tačiau treneris per mačą sprendė tam tikrus klausimus, ganėtinai drąsiai varijavo sudėtimi, išmėgino įvairius variantus. Matėsi, kad J. Plaza rengėsi tolesnėms kovoms. Juolab, kad šios rungtynės neturėjo didžiulės svarbos, juk kelialapis į kitą etapą jau buvo prarastas. Tai tikrai jautėsi per visą mačą.
Rungtynės bangavo. Buvo keturios ar penkios bangos, kai „Žalgiris“ išsiverždavo iki plius septynių ar daugiau taškų, o vėliau „Brose“ skirtumą panaikindavo. Tai sąlygojo keli dalykai. Kai „Žalgiris“ pasiekdavo apčiuopiamą persvarą, J. Plaza leisdavo žaisti kitiems krepšininkams, kitai variacijai. Ji ne taip pasiteisindavo, ir „Brose“ priartėdavo. Tada J. Plaza vėl padarydavo keitimus, ir taip viskas bangavo.
Tačiau J. Plaza kontroliavo rungtynes. Matėme, kad ekipa niekada neatsidūrė ties kritine riba. O tos bangos – prognozuojamos, nes treneris norėjo išmėginti kitokius variantus, todėl ir pats turėjo to tikėtis. Ketvirtajame kėlinyje vokiečiai pavargo, prisirinko baudų, o „Žalgirio“ ekipa buvo šviežesnė. „Žalgiris“ yra akivaizdžiai pranašesnis už „Brose“ komandą, tačiau to neatspindi rezultatas.“
„Žalgirio“ tritaškiai.
K. Kemzūra: „Buvo gerai sumesti tritaškiai. Žalgiriečiai puikiai susikūrė progas tiems metimams. Mindaugas Kuzminskas pataikė du lengvus tritaškius. Tai padarė dėl to, kad perskaitė varžovų gynybą ir suprato, kurioje vietoje galima atrasti dėkingą situaciją mesti.“
L. Kvedaravičius: „Žalgirio“ krepšininkai tritaškius pataikydavo tada, kai to reikėdavo. Manau, kad dėl to, jog žaidėjai jaučia trenerio pasitikėjimą ir gali sau leisti mesti svarbiomis akimirkomis. Tai tikrai džiugina. Tie tritaškiai buvo metami ne per rankas. Žalgiriečiai mėtė laisvi, susikūrę progas. Matėme, kad ir krepšininkai pasitiki savo jėgomis, sau leidžia šiek tiek rizikuoti. M. Kuzminsko keli tritaškiai iš eilės skriejo laiku.“
Motyvacija.
K. Kemzūra: „Visi suprantame, kad šis mačas nebuvo gyvybės ir mirties klausimas. Abi komandos ir taip pakankamai susikaupusios žaidė. Rungtynės buvo rimtos. Žinoma, tai nebuvo tas mačas, kuris labai daug lemia. Žaidėjai buvo nusiteikę profesionaliai, tačiau atmosfera ir kovingumas nebuvo tokie, kokie būtų buvę esant kitokiai situacijai.
Jeigu šių rungtynių gynybą lyginsime su viso sezono „Žalgirio“ gynyba, tai tikrai galima pasakyti, kad žalgiriečiai nesužaidė taip, kaip galėjo. Tačiau ji buvo pakankamai gera, kad būtų pasiekta pergalė.“
L. Kvedaravičius: „Tikrai nelengva nusiteikti rungtynėms, kurios konkrečiai nieko nelemia. Be to, „Žalgiris“ tik dabar po truputėlį vaduojasi iš finansinių problemų. Krepšininkų jau niekas tiek neklausia apie pinigus. Visa tai slėgė komandą, o dabar „Žalgiris“ sugrįžta į varžybų ritmą. Jautėsi, kad anksčiau komanda buvo išbalansuota, o dabar tas balansas „grįžta“. „Žalgiriui“ nusiteikti buvo sunku, tačiau žalgiriečiai pademonstravo, kad prie savo sirgalių jie žaidžia gerai. Jie labai vertina savo aistruolius ir kovoja iki galo esant sudėtingai situacijai.“
Bambergo „Brose“ ekipos lygis.
K. Kemzūra: „Faktas, kad „Brose“ komanda taip ir neiškovojo pergalių „Top 16“ etape, tačiau keletą kartų buvo pralaimėta tik poros taškų skirtumu. Atrodydavo, kad gali laimėti, tačiau nepasisekdavo. Juk su tuo pačiu „Žalgiriu“ namuose vokiečiai kovojo iki galo ir tik pačioje pabaigoje suklydo – subaudavo metantį M. Popovičių (mačas baigėsi 88:87 „Žalgirio“ naudai. - Red.). Labai retai „Top 16“ etape komandos būna visiškos autsaiderės.
Be to, mes dar kalbame apie Vokietijos komandas, kurios tikrai pasižymi charakteriu. Mačiau „Brose“ žaidimą ir trenerio Flemingo Chriso darbą, teko kovoti su Saša Obradovičiumi („Alba“). Tai treneriai, kurie kiekviename mače verčia žaidėjus dirbti visa jėga. Todėl „Žalgiris“ negalėjo atsipalaiduoti kovoje su „Brose“. Be to, už nugaros buvo du pralaimėjimai, todėl žalgiriečiams reikėjo kovoti iš visų jėgų.“
L. Kvedaravičius: „Vokietijos krepšinis po truputėlį kyla į viršų. Ateityje vokiečių komandos gali būti rimtomis konkurentėmis kitoms ekipoms. Tiek „Brose“, tiek „Alba“ komandos žaidė „Top 16“ etape. Tai jau daug parodo. Galbūt „Brose“ sąskaitoje pergalių neatsirado dėl patirties stygiaus, todėl jos ateis vėliau. Juk ir „Žalgiris“ ne taip seniai „Top 16“ etape pergales rinkdavo labai sunkiai. Manau, kad „Brose“ ekipa – perspektyvi ir jai viskas prieš akis.“
Šimtasis R. Javtoko mačas Eurolygoje.
K. Kemzūra: „Robertas žaidžia po labai sunkios traumos. Jis labai ilgą laiką nerungtyniavo. Matėsi, kad jis degė noru. Ilgai jis nežaidė, nes „Žalgiris“ labai dažnai keitė krepšininkus, o dideliems žaidėjams yra tik dvi pozicijos. Šiame mače matėme, kad Jeffas Foote'as, broliai Lavrinovičiai ir Mario Delašas žaidė neblogai. R. Javtokas tai, ką gali, ir daro – jis renka kamuolius, grumiasi gynyboje, tačiau kol kas jis nėra geriausios formos.“
L. Kvedaravičius: „Robertas dar tik įgauna formą. Jis – tvirtoje pusiaukelėje optimalios formos link. Juk dėl traumos pertrauka buvo labai ilga. Kiekvienose rungtynėse jo indėlis didėja. Didėja ir trenerio pasitikėjimas. Robertas stengiasi išnaudoti visą savo laiką ir žaidžia labai aktyviai. Tačiau iki geriausios formos jam dar toli.“