- Finalo serijoje pergalę, kaip ir kiti specialistai, prognozuojate Kauno „Žalgirio“ komanda. Kodėl? - J. Kazlausko paklausė laidos „Lietuva tiesiogiai“ vedėjas Edmundas Jakilaitis.
- Jau prieš sezoną sakiau, kad „Žalgiris“ - geriau sukomplektuota komanda. Aš nežinau komandų finansinių galimybių prieš sezoną, tačiau Kauno ekipa pasirinko pajėgesnius krepšininkus, kurių neturėjo „Lietuvos rytas“.
- Ar yra faktorių, kurie leistų Vilniaus komandai pateikti staigmeną?
- Jiems reikėtų laikytis mano vadinamos Serbijos taktikos. Jeigu serbai būna pranašesni, jie tai paprastai įrodo, tačiau jeigu jie nėra pranašesni, pasirenka kitokią taktiką. Mes treneriai sakome: „Nei pats moka žaisti, nei kitam leidžia.“
Vilniaus komanda gali „Žalgirį“ mėginti supančioti tik gynybos pančiais. Jeigu „Lietuvos rytas“ įsivels į gražų atakuojantį krepšinį, pranašumą iškart turės žalgiriečiai.
- „Žalgirio“ klubo likimas – įdomus. Komanda gyvena nuo krizės iki krizės. Kaip jūs vertinate tokią situaciją?
- Man tai nesuprantama. Iš pradžių atrodė, kad atėjo šeimininkas, kuris norėjo labai daug ir subūrė gerą komandą. Tačiau tada paaiškėjo, kad yra dar daugiau uodegų.
Tai mes kartu su jumis, Edmundai, galime eiti ir kažką sugalvoti, o tada paaiškės, kad nėra pinigų. Man tai nesupranta ir sunkiai įsivaizduojama.
Juk yra sutartys, įsipareigojimai. Kas juos vykdys?
- Dabar „Žalgiriui“ vadovauja tarsi Lietuvos krepšinio federacija (LKF). Galbūt jau gavote pasiūlymą dirbti ten?
- Tiek „Lietuvos rytas“, tiek „Žalgiris“ - neeilinės komandos. Jų likimas svarbus visai Lietuvai. Jeigu dings „Žalgiris“, Lietuvos krepšiniui nebus gerai. Juk jį papildo šių dviejų komandų konkurencija. Tai galima vadinti pagrindiniu įvykiu ir jeigu nebūtų konkurencijos, tai kitai komandai nebūtų akstino žaisti geriau.
Tačiau norėtųsi išvysti dar vieną kitą komandą, kurios įveiktų grandus ir tai nebūtų sensacija. Pavyzdžiui, galėtų susitiprėti Klaipėdos, Šiaulių, Prienų ar Panevėžio komanda. Kad tos ekipos būtų pajėgios kartas nuo karto įkąsti jiems, kad nebūtų labai ramūs nei „Žalgiris“, nei „Lietuvos rytas“.
- „Žalgirį“treniruoja ispanas Joanas Plaza, „Lietuvos rytą“ - vokietis Dirkas Bauermannas. Nekeista, kad abu stipriausius klubus treniruoja užsieniečiai?
- Turbūt Lietuvoje nebėra krepšinio specialistų. Galbūt buvo tokia situacija, kad tarp ekipų vyko didelis mūšis, o lietuvį specialistą, nori ar nenori, įveltų į tą žodžių karą. Užsieniečiams, kurie nesupranta situacijos, paprasčiau.
Juk komandos stipriai kovoja. Yra ir žurnalistai, kurie palaiko vieną ar kitą pusę. Tada jie pagauna neatsargius žodžius ir tada jau esi įveltas. Kaip rinkimuose į Seimą. Iš šios pusės užsienietis specialistas – paprastesnis variantas, juk jis nesupranta visko.
Apie Kiniją ir „Southern Tigers“ klubo galimybes Europoje
- Jeigu jūsų treniruojama Kinijos komanda Guangdongo „Southern Tigers“ atvyktų žaisti į LKL. Kas būtų?
- Yra du dalykai. Pirmiausia, tai sezono pradžia – čia mačiau galingą „Žalgirį“. O dabar jis tikrai nėra toks pats. Na, o „Lietuvos rytas“ - neteisingai sukomplektuota komanda.
Tačiau ką pamačiau dabar. Pusfinalis tarp „Prienų“ ir „Lietuvos ryto“ mane labai nuliūdino. Nebuvo įdomu. „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ kova įdomi, tačiau trūksta didesnio pasipriešinimo.
„Southern Tigers“ be jokios abejonės galėtų įveikti ir „Lietuvos rytą“, ir „Prienus“ ir „Neptūną“. „Žalgirio“ neliečiu.
Juk mes turėjome tris NBA žaidėjus. O kuris „Lietuvos ryto“ komandos žaidėjas dabar galėtų pretenduoti į NBA?
- O Eurolygoje jūsų komanda galėtų ką nors nuveikti?
- Ne. Dar reikėtų gerokai padirbėti. Pirmiausia reikėtų pakeisti žaidimo stilių. Žaidėjai yra labiau orientuoti į NBA. NBA yra užvaldžiusi Kinijos rinką. Jie dieną naktį stebi tas rungtynes ir kopijuoja. Kai ekipa pradės žaisti daugiau kontaktinį krepšinį, kaip Europoje, galbūt kažką ir galėtų nuveikti Eurolygoje, tačiau kol kas jie žaidžia kitaip.
- Kinijoje su rinktine dirbote penkis sezonus. Dabar dirbate klube. Kuo jus traukia šis kraštas?
- Iš pradžių norėjau pailsėti nuo visko. Ypač po Eurolygos finalo su Maskvos CSKA. Tada buvau piktas ant savęs ir viso pasaulio.
Tačiau žinote, kuo ilgiau būni be darbo, pradedi svarstyti: „Kodėl gi ne?“. Sezono pradžioje atmečiau pasiūlymus, gautus iš gerų klubų, o vėliau patraukė prie seno.
Kad nesėdėčiau nieko neveikdamas ir pasirinkau. Norėjosi pažiūrėti, kokia yra Kinijos lyga ir ji manęs nenuvylė.
- Buvo pranešimų, kad į klubą vykote dirbti asistentu, tačiau tapote vyriausiuoju treneriu. Kaip tai nutiko?
Jie man kontraktą siūlė prieš sezoną. Aš atsisakiau. Tada siūlė viduryje sezono – vėl atsisakiau. Vėliau sutikau nuvykti, tačiau kaip patarėjas. Jie sutiko, kad tik atvažiuočiau. Tada komanda pradėjo prastai žaisti, pralaiminėti ir klubo vadovai ėmė prašyti perimti ekipos vairą.
- O kokie tie Kinijos krepšininkai. Ar juos reikia treniruoti kitaip nei lietuvius?
- Pradėkime taip. Kuo skiriasi rinktinė nuo klubo? Klube tu daugiau reikalauji, o rinktinėje esi daugiau psichologas ir prašai, nes rinktinėje niekas nemoka atlyginimų, nėra kontraktų.
Kuo geresnio lygio žaidėjas klube – tuo geresnis psichologas turi būti. Turi tinkamai padalinti minutes, darbus, pakalbėti, kad neįžeisti žvaigždžių. Kuo žemesnio lygio komanda – tuo geresnis treneris turi būti. Čia yra daugiau variantų, daugiau darbo laisvės ir pan.
Koks Kinijos lygis? Čia labai pasikeitė užsieniečiai. Kai dirbau su rinktine, tai buvo labai prasti legionieriai. Dabar kai kurie legionieriai yra tokio lygio, kad vargu ar kai kurie Europos klubai įkąstų tokius krepšininkus. Tai arba buvę ar būsimi NBA žaidėjai, kurie uždirba daug pinigų.
Čempionatas vyksta labai greitai – per savaitę sužaidžiami trys mačai.
- Tačiau pats lygis nėra labai aukštas? Juk jūsų komanda laimėjo dešimt atkrintamųjų rungtynių iš eilės. Ar komanda buvo labai gera?
- Tai klaidingas požiūris. Kokius keturis mačus laimėjome dviem ar trimis taškais. Ir mačai vyko namuose. Negalima sakyti, kad viskas buvo paprasta.
Turėjome aikštės pranašumą, tačiau finale buvo atvirkščiai. Finale žaidėme pirmą mačą išvykoje, tada dvejas rungtynes namuose ir tada dar dvejas išvykoje. Reiškia, kad tris mačus žaidėme išvykoje. Viskas galėjo pakrypti į blogą pusę.
Mes labai gerai sužaidėme pirmąjį mačą. Tada ta komanda buvo šoke. Namuose šiaip ne taip juos įveikėme ir jie psichologiškai neatsigavo.
- Ar ten žaidėjus reikia labiau muštruoti?
- Aš visus visur treniruoju lietuviškai. Tai dariau Lietuvoje, Graikijoje, Kinijoje ir Rusijoje. Tačiau koks skirtumas? Aš manau, kad aš visur dirbu vienodai. Tačiau graikai sakydavo: „Tas treneris miega ant suoliuko, jis nieko nedaro – nesulaužo kėdės, neužkabina teisėjo.“ Kinoje sako: „Pažiūrėk į tą trenerį – jis durnas, šokinėja.“ Tačiau aš visur būnu toks pats, tiesiog kultūros skirtingos.
- Ar siūlė pratęsti kontraktą?
- Sutartis buvo sudaryta trims mėnesiams. Taip, turiu pasiūlymą iš tos pačios komandos. Rezultatai geri, natūralu, kviečia grįžti, tačiau atsakiau, kad nenoriu priimti iš karto sprendimų. Apie tai dabar negalvoju.
Prasidėjo aktyvus darbas su rinktine, mintys nukreiptos jai.