Tai buvo pirmųjų LKL rungtynių paskutinė ataka. Kamuolį perėmęs M.Kuzminskas pasileido per visą aikštę ir, nepaisydamas Simo Buterlevičiaus velniškų pastangų ir pražangos, įkrovė jį į krepšį.
Šis momentas – tarsi šio LKL finalo pirmųjų dviejų mūšių santrauka.
Nors Vilniaus „Lietuvos ryto” krepšininkai stengėsi ir kabinosi iš paskutiniųjų, Kaune (88:73) ir Vilniuje (77:71) laimėjęs „Žalgiris” pirmauja LKL finalo serijoje iki keturių pergalių 2:0.
Viena svarbiausių tokio rezultato priežasčių – „Žalgiriui” atstovaujantis 23 metų vilnietis, finalo serijoje į „Lietuvos ryto” krepšį metantis po 17 taškų per rungtynes.
„Tai, kad pirmaujame, nulemia viso sezono darbas, – sakė M.Kuzminskas prieš trečiąsias finalo rungtynes, kurios šį vakarą vyks Kaune. – Sezoną pradėjome gerai, lūkesčiai buvo dideli.
Bet atsirado nesklandumų, jų yra ir dabar. Vis dėlto išsaugojome draugišką komandą, gerą trenerį ir norime bent ką nors pasiekti.
Mūsų užsidegimas ir yra raktas šiame finale. Žengėme du žingsnius titulo link, bet didžiausias darbas dar prieš akis.”
Krepšinį buvo apleidęs
Kartais vis dar keista matyti M.Kuzminską su „Žalgirio” apranga.
Jis gimė, augo ir krepšinio abėcėlės išmoko Vilniuje. Jo motina Zita Kuzminskienė – ilgametė Vilniaus „Kibirkšties” krepšininkė. Brolis Saulius Kuzminskas du sezonus žaidė „Lietuvos ryto” komandoje, su kuria 2005 metais laimėjo ULEB taurę.
Net M.Kuzminsko širdies draugė Eglė Andrekaitė yra viena „Lietuvos ryto” šokėjų, per pertraukas pasirodanti ir šioje LKL finalo serijoje.
M.Kuzminskas daug metų lankė Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją Vilniuje, kur jo bendražygis buvo dabartinis „Lietuvos ryto” puolėjas S.Buterlevičius.
„Nuo pat mažų dienų Š.Marčiulionio akademijoje žaidėme kartu. Kokius 8 metus. Tiesa, ne visada toje pačioje komandoje”, – prisimena S.Buterlevičius.
M.Kuzminskas nebuvo žvaigždė Š.Marčiulionio akademijoje.
„Keletą metų žaidžiau antrojoje komandoje, – neslėpė vienas „Žalgirio” lyderių. – Vienu metu net buvau apleidęs krepšinį, nes net antrojoje komandoje sėdėdavau ant atsarginių suolo.
Į krepšį pirmą kartą įdėjau vėlai – būdamas 16 metų. Buvau silpnesnis, liesesnis už kitus, vėlyvesnio brendimo.”
Galiausiai, kaip sako M.Kuzminskas, kortos sukrito gerai.
Lengvosios atletikos treniruotės padėjo sutvirtėti. Jo pozicijoje žaidęs vaikinas išvažiavo į JAV, ir M.Kuzminskas pateko į pirmąją Š.Marčiulionio akademijos komandą.
Ją treniravęs Arvydas Gronskis, dabartinis „Lietuvos ryto” trenerio Dirko Bauermanno asistentas, pasitikėjo ir leido daug rungtyniauti žaidėjui, kurį dabar vilniečiams sustabdyti taip nelengva.
Tarp Vilniaus ir Kauno
Iš Vilniaus, kur po vieną sezoną rungtyniavo „Sakaluose” ir „Perle”, M.Kuzminskas atsidūrė „Šiaulių” komandoje, kurioje žaisdamas sudarė sutartį su „Žalgiriu”.
Kaip atsitiko, kad Kauno klubas nuviliojo vilnietį, kuriuo domėjosi ir „Lietuvos rytas”?
„Baigęs mokyklą turėjau pasiūlymą iš „Lietuvos ryto”. Bet tada vargu ar būčiau atitikęs tokios stiprios komandos lygį, – sakė M.Kuzminskas. – Norėjau kilti po laiptelį ir priėmiau „Šiaulių” pasiūlymą.
Džiaugiuosi, kad mano kelyje buvo Antanas Sireika, pasitikėjęs jaunais žaidėjais.
Per dvejus metus Šiauliuose sutvirtėjau ir vėl turėjau galimybę atsidurti „Lietuvos ryte”.
Dėliojau pliusus ir minusus. Žiūrėjau, kiek ir kokių mano pozicijos žaidėjų yra „Žalgiryje” ir kiek „Lietuvos ryte”. Man buvo svarbu ir tai, jog „Žalgiris” siūlė galimybę tęsti studijas universitete. Galiausiai pasirinkau „Žalgirį”.
Žaidžiu Lietuvoje, nuo Vilniaus esu nutolęs tik 100 kilometrų – užsienyje dažnas kasdien į darbą važiuoja toliau. Todėl viso to nesureikšminu. Esu laimingas „Žalgiryje” ir patenkintas savo pasirinkimu.”
Už aikštės – draugiškas
Dabar M.Kuzminskas neieško draugų Vilniaus komandoje ir per LKL finalo serijos pirmąjį mačą Kaune netgi buvo įsivėlęs į žodžių karą su S.Buterlevičiumi.
„Jei pradėtumėte karpyti rungtynių įrašą ir ieškoti, kas su kuo kalba, rastumėte labai daug tokių momentų, – incidento nesureikšmino S.Buterlevičius. – Aikštėje draugų nėra. Jie pasirengę mums į dantis alkūnes įstatyti. Mes jiems irgi.
Galbūt mano žaidimo stilius toks agresyvus. Į žaidimą stengiuosi įsitraukti sunkiai dirbdamas ginantis. Bet aikštėje išsikraunu ir po rungtynių būnu ramesnis. Ir Mindaugas nėra toks, kad po rungtynių nustotume sveikintis.
Jis draugiškas už aikštės ribų. Žmonės apie jį kalba gerai, jis patinka žiniasklaidai.”
Galimybių riba – tik dangus
M.Kuzminskui prireikė kantrybės, kol gavo galimybę atsiskleisti „Žalgirio” komandoje.
Pirmąjį sezoną Martynas Pocius ir Dainius Šalenga buvo jo konkurentai lengvojo puolėjo pozicijoje, o antrajame – tiesiai iš NBA į Kauną nusileidęs Sonny Weemsas.
Ir dabartiniame, trečiajame, sezone „Žalgirio” treneris Joanas Plaza iš pradžių labiau pasitikėjo patyrusiu amerikiečiu Tremmellu Dardenu.
Tačiau prasidėjus Eurolygos „Top 16” etapo kovoms jauno puolėjo talentas prasiveržė pro visas užtvaras.
Reguliariajame sezone po 3,4 taško Eurolygoje rinkęs puolėjas antrajame etape kovodamas prieš stipresnius varžovus pelnė po 9,7 taško, dvitaškius mesdamas 60 proc., o tritaškius – 44 proc. taiklumu.
„Jei jis ir toliau dirbs su tokiu nusiteikimu ir kiti treneriai ateityje taip pat juo tikės, Mindaugas padovanos daug nuostabių rungtynių „Žalgiriui” ir Lietuvos rinktinei, – apie jaunąjį puolėją sakė J.Plaza. – Jo galimybių riba yra tik dangus.”
J.Kazlauskas atsargus
Europos klubai nebuvo akli ir pastebėjo M.Kuzminsko skrydį.
„Valencia” ir Madrido „Real” nusitaikė į 205 cm ūgio puolėją, kai „Žalgiris” įkrito į gilią finansinę duobę, o algų po 3–4 mėnesius negavę žaidėjai įgijo teisę palikti Kauną.
Kaip ir dauguma žalgiriečių, M.Kuzminskas atmetė kitų klubų pasiūlymus ir nusprendė likti „Žalgiryje” iki sezono pabaigos.
Jo kontraktas su „Žalgiriu” formaliai galioja iki 2014 metų, tačiau klubui sulaužius sutarties sąlygas visi krepšininkai turi pasirinkimo laisvę.
Nėra abejonių, kad Kauno komandos lyderiai po sezono vėl atsidurs Europos komandų taikiklyje, galbūt net pačių galingiausių klubų.
„Mindaugas turi gerus duomenis, padarė kokybinį šuolį ir toliau tobulėja, – M.Kuzminsko sezoną vertino Lietuvos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas. – Bet viskas jam dar prieš akis. Dar sunku pasakyti, ar jis jau priaugo Eurolygos milžinų lygį.
Reikėtų pasižiūrėti, kokią vietą jis užimtų stipriame klube. Jei jis atstovaudamas Eurolygos superklubui žaistų starto penkete ir trauktų komandą, neliktų abejonių dėl pajėgumo. Bet jei ant suolo praleistų daug laiko, vadinasi, aukščiausio lygio dar nebūtų pasiekęs.
Jo duomenys labai geri. Bet šiais laikais krepšinyje tokių žaidėjų yra daug, todėl viską lemia charakteris.
Koks Mindaugo charakteris? Aš jo taip gerai dar nepažįstu.”
Trečias kartas nemeluoja
Šiemet atėjo laikas J.Kazlauskui ir M.Kuzminskui geriau susipažinti.
„Be abejo”, – „Lietuvos ryto” paklaustas, ar M.Kuzminskas bus pakviestas į Lietuvos rinktinę, atsakė treneris.
M.Kuzminskas dvi vasaras dalyvavo Kęstučio Kemzūros suburtų rinktinių stovyklose, bet į dvyliktuką nepateko.
„Pirmuosius metus į stovyklą buvau pakviestas avansu ir jau po savaitės mane paleido namo, – prisimena M.Kuzminskas. – Antrą kartą su rinktine treniravausi ilgiau, bet vis tiek jaučiau, kad treneris kvietė labiau žvelgdamas į ateitį.
Vertinau tai teigiamai, nes dirbdamas su geriausiais šalies krepšininkais pamatydavau, ko man trūksta, ką turiu gerinti likusią vasaros dalį.
Esu patriotas, mano svajonė visada buvo patekti į Lietuvos rinktinę.
Dabar, jei sulauksiu kvietimo, būsiu geriau pasiruošęs.”
J.Kazlauskas jau patvirtino, kad M.Kuzminskas bus tarp kol kas neįvardytų 14–15 žaidėjų, kurie rengsis Europos čempionatui Slovėnijoje.
Ne tik LKL finalo serija, bet ir visas šis sezonas rodo, kad M.Kuzminskui trečiasis bandymas patekti į Lietuvos rinktinę turėtų nemeluoti.
LKL finalo serijos užkulisiai
Ritmas. Šiandien „Lietuvos ryto” krepšininkai žaisti trečiųjų rungtynių į Kauną išvyks ne prieš pat mačą, kurio pradžia 19 valandą, bet ryte. Po treniruotės „Žalgirio” arenoje vilniečiai keliaus į vieną Kauno viešbučių ir ilsėsis iki rungtynių.
Taip pat prieš antrąsias finalo rungtynes elgėsi Kauno „Žalgiris”, atvykęs į Vilnių ketvirtadienio rytą. Prieš pirmąsias finalo rungtynes „Lietuvos rytas” į Kauną nukeliavo dar anksčiau – mačo išvakarėse.
„Manau, tai naudinga, – apie ankstyvas keliones sakė „Lietuvos ryto” puolėjas Simas Buterlevičius. – Prieš rungtynes turime progą geriau pajusti Kauno areną. Rungtynių dieną rengiame rytinę treniruotę, paskui papietaujame, gerai pailsime viešbutyje. O tada į rungtynes nuvykstame per 10 minučių – nereikia valandą ar pusantros sėdėti autobuse. Tai buvo labai naudinga, kai vykome į paskutines reguliariojo LKL čempionato rungtynes Kaune ir tada laimėjome. Gaila, kad tokio efekto nepasiekėme ruošdamiesi LKL finalo serijos pirmosioms rungtynėms – ten mes patys savęs neatpažinome.”
Autobusas. „Žalgirio” krepšininkams nereikėjo eiti į lauką, kad patektų į komandos autobusą po antrųjų finalo rungtynių Vilniuje. Autobusas žalgiriečių laukė pačioje „Siemens” arenoje.
„Saugojome „Žalgirį” nuo brolių Macių”, – juokėsi vienas apsaugos darbuotojų ir pridūrė, kad autobusas į areną buvo įvairuotas siekiant sumažinti galimų incidentų tikimybę.
Tiesa, ne visi žalgiriečiai juo išvažiavo į Kauną. Broliai Lavrinovičiai liko Vilniuje, kur gyvena jų šeimos.
„Šiandien tėvo gimtadienis”, – priežastį, kodėl pasiliko Vilniuje, nurodė Kšyštofas Lavrinovičius.
Pietūs. Dirkas Bauermannas vakar po rytinių pratybų pakvietė komandą bendrų pietų Vilniuje.
„Lietuvos ryto” komandos treneris įsitikinęs, kad tai turėtų padėti ekipai išsaugoti tvirtybę po nesėkmingai susiklosčiusios antrųjų rungtynių pabaigos.
Su komanda nebebuvo Patricko O’Bryanto. Jo „Lietuvos ryto” treneriai neregistravo antrosioms finalo rungtynėms, o ketvirtadienio vakarą amerikietis net nepasirodė „Siemens” arenoje. Sezono viduryje prie komandos prisidėjęs vidurio puolėjas LKL varžybose rinko po 4,9 taško.