Vieni jau tarė savo žodį, kitiems žodį tars Jonas Kazlauskas.
Lietuvos rinktinės treneris kol kas neatskleidžia, kuriuos krepšininkus pakvies į stovyklą, bet jau dabar aišku, kad Europos čempionate Slovėnijoje kovosianti nacionalinė komanda bus gerokai jaunesnė negu pastarąsias vasaras.
Rinktinė be 30-mečių?
Gali būti ir taip, kad į liepos 15 dieną prasidėsiančią Lietuvos rinktinės stovyklą Palangoje susirinks krepšininkai, tarp kurių nebus nė vieno 30-mečio.
Pastarąsias dvi vasaras tokių rinktinėje buvo ne vienas – Šarūnas Jasikevičius (dabar jam 37 metai), Rimantas Kaukėnas (36 m.), Darius Songaila (35 m.), Robertas Javtokas (33 m.), Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai (33 m.), Simas Jasaitis (31 m.).
Rinktinės senbuviai vienas po kito patvirtina, kad traukiasi – apie tai jau pasakė D. Songaila, Š. Jasikevičius, R. Kaukėnas.
R. Javtokas ir S. Jasaitis vis dar svarsto, brolių Lavrinovičių apsisprendimą greičiausiai lems rinktinės trenerio žodis.
R. Kaukėnas jau apsisprendęs
Išgirdęs klausimą apie vasarą su rinktine, R. Kaukėnas šyptelėjo. Ir šiek tiek pagalvojęs pateikė tvirtą ir konkretų atsakymą.
„Tikrai ne. Sakau galutinį „ne”, nes jau laikas baigti karjerą rinktinėje”, – ištarė Kauno „Žalgirio” gynėjas, pirmą kartą Lietuvos rinktinės marškinėlius apsivilkęs prieš 12 metų.
2001-ųjų Europos pirmenybėse Turkijoje R. Kaukėnas debiutavo Lietuvos rinktinėje, tačiau paskui šešerius metus nepatekdavo į Antano Sireikos treniruojamos komandos sąrašą.
2007 metais būdamas 30-ies jis sugrįžo į rinktinę ir daug prisidėjo, kad Ispanijoje lietuviai iškovotų Europos čempionato bronzą. Po metų Pekino olimpinėse žaidynėse R. Kaukėnas irgi buvo vienas rinktinės lyderių.
2009-ųjų ir 2010-ųjų vasarą Lietuvos rinktinės treneriai jo nesulaukė, tačiau 2011 metų Europos čempionatą Lietuvoje ir įtemptą olimpinę vasarą 2012 metais gynėjas leido su nacionaline komanda.
Dabar jau aišku, kad pralaimėjimu pasibaigusios Londono olimpinio krepšinio turnyro ketvirtfinalio rungtynės su Rusija „O2” arenoje tapo paskutinės, kuriose R.Kaukėnas vilkėjo marškinėlius su užrašu „Lietuva”.
Užleidžia vietą jaunimui
„Man jau 36-eri, kitais metais būsiu ne jaunesnis. Laikas senius pakeisti, – nusijuokė R. Kaukėnas. – Yra jaunimo, yra kam žaisti.
Yra ir tų, kurie geriau žaidžia. Reikia jaunimui leisti – kuo anksčiau jie pradės žaisti aukštesniu lygiu, tuo greičiau tobulės. Jie to nusipelnė.”
Per savo karjerą du kartus sunkią kelio raiščių traumą patyręs, tačiau neįtikėtina valia pasižymintis ir medikų prognozes aplenkti sugebantis R. Kaukėnas per vasarą nori atgaivinti krepšinio kovų nualintą kūną, nes dar metus arba dvejus norėtų žaisti krepšinį.
„Degu viduje, dar noriu žaisti. Šie metai man buvo sunkesni, poilsio buvo mažai. Atgauti jėgas sekėsi sunkiau, vasarą turiu susitvarkyti. Nejaunėju, nejaunėju”, – šyptelėjo R. Kaukėnas.
Broliai lauks trenerio žodžio
Jau sunku ir įsivaizduoti Lietuvos rinktinės vasarą be brolių Lavrinovičių sąmojų.
Ar Palangos pušynuose ir šią vasarą aidės Darjušo ir Kšyštofo pokštai, dar sunku atsakyti. Atsakymą greičiausiai lems rinktinės trenerio J. Kazlausko žodis.
33 metų dvyniai nori į rinktinę, bet nežino, ar jie ten laukiami. „Kalbėsime su treneriu, Krepšinio federacija”, – kaip susitarę tvirtino broliai.
Tiesa, prieš kelias dienas Darjušas žiniasklaidai užsiminė, kad greičiausiai nevyks į rinktinę, bet vėliau patikino, jog buvo ne taip suprastas.
2005-aisiais rinktinėje debiutavęs D. Lavrinovičius pastarąjį kartą oficialias rungtynes šalies rinktinėje žaidė 2009 metų Europos krepšinio čempionate Lenkijoje.
2010 metų vasarą jis su broliu Kšyštofu nusprendė nevykti į stovyklą, o vėlesni Darjušo bandymai patekti į rinktinės dvyliktuką buvo nesėkmingi.
2011 metų Europos čempionato išvakarėse treneris Kęstutis Kemzūra išbraukė vidurio puolėją, o 2012 metais iš viso neįtraukė į išplėstinį olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą.
„Pirmiausia reikia sveikam pabaigti sezoną. Tada jau žiūrėsiu – einu ar neinu.
Kalbėsiu su treneriu, federacijos žmonėmis – ar jie mane mato rinktinėje, ar nemato. Čia yra daug niuansų”, – spėlioti nesiryžo D. Lavrinovičius.
Kvietimas pamalonintų
Kšyštofas, rinktinėje debiutavęs 2003-iaisiais ir tapęs Europos čempionu, prieš dvejus metus sulaukė K. Kemzūros pasitikėjimo, bet Lietuvoje vykusiame čempionate žaidė epizodiškai.
Praėjusią vasarą vienam brolių buvo sužibusi viltis – Kšyštofas buvo įtrauktas į išplėstinį rinktinės kandidatų sąrašą, bet galutiniame jo pavardės nebeliko. Todėl dabar broliai laukia, kaip nuspręs J. Kazlauskas.
„Iš pradžių noriu sulaukti kvietimo, man būtų malonu”, – sakė Kšyštofas.
Abiejų brolių kontraktai su „Žalgiriu” galioja ir kitam sezonui, tačiau komandos biudžetą susprogdinusios skolos palieka brolius nežinioje dėl ateities.
„Dar nežinau, kur žaisiu kitą sezoną, – kalbėjo K.Lavrinovičius. – Jeigu neliksiu „Žalgiryje”, man reikės rasti darbą.
Mums vasarą nėra kokių nors asmeninių reikalų – jeigu treneris manys, kad aš reikalingas rinktinėje arba vienas brolis reikalingas rinktinėje, nebus jokių problemų.
Jeigu brolis nežais rinktinėje, man tai įtakos neturės”, – kalbėjo Kšyštofas.
R. Javtokas dar dvejoja
J. Kazlauskas jau klausė R. Javtoko apie vasaros planus, bet 33 metų vidurio puolėjas paprašė Lietuvos rinktinės trenerio laiko atsakymui.
„Nesu priėmęs sprendimo. Kalbėjausi su treneriu ir paprašiau galimybės apsispręsti po sezono. Noriu pasižiūrėti, kaip kūnas jausis galutiniame sezono taške.
Dar yra šiek tiek laiko ir treneris sakė, kad palauks”, – kalbėjo „centras”.
R. Javtokui tai būtų jau vienuoliktoji vasara su nacionaline komanda.
Iš pradžių jo karjerą rinktinėje buvo pristabdžiusi motociklo avarija, o pastaraisiais metais vidurio puolėjas grumiasi su traumomis. Pernai R. Javtokas padėjo iškovoti Lietuvos rinktinei olimpinį bilietą atrankos turnyre Venesueloje, bet negalėjo nuvykti į olimpines žaidynes Londone dėl pėdos lūžio.
„Žalgirio” vidurio puolėjas vis dar neatgauna pinigų iš draudimo kompanijos, su kuria praėjusią vasarą bendradarbiavo Lietuvos krepšinio federacija, nors dėl traumos negalėjo rungtyniauti lygiai pusę metų.
„Mano dvejonės – tik dėl sveikatos, – pabrėžė R. Javtokas. – Noro visada turėjau, bet po traumos man reikėjo laiko atsitiesti.
Tik dabar ateina jausmas, kad žaidimas gerėja, bet dar nesu tvirtai apsisprendęs.”
