„Asamblėja buvo geriausias pavyzdys to, kaip yra valdoma organizacija, kai yra atvirai pažeidinėjami įstatai, laužomi Vykdomojo komiteto sprendimai. Didžiausia bėda, kad įstatai apsaugo tokių veiksmų vykdytojus“, - lrytas.lt sakė M. Balčiūnas.
Pasitikėjimo klausimo nesvarstė
Neramumai „FIBA Europe“ organizacijoje prasidėjo praėjusių metų vasarą.
LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas tuomet neslėpė, kad pretekstu kreiptis į tarptautinį Sporto arbitražo teismą (CAS) Lozanoje tapo Olafuro Rafnssono atsisakymas sušaukti neeilinį „FIBA Europe“ generalinės asamblėjos posėdį.
LKF kartu su kitomis nepatenkintomis federacijomis apkaltino 49-erių islandą „įgaliojimų nevykdymu“ ir siekė nušalinti „FIBA Europe“ vykdomąjį komitetą.
Kartu su LKF kreipimąsi į CAS pasirašė Turkijos, Rusijos, Serbijos, Slovėnijos ir Ukrainos federacijos, o sukilėlius palaikė net 27 iš 51 nacionalinės federacijos, „FIBA Europe“ narės.
Vis dėlto, teismas LKF nebuvo palankus ir O. Rafnssono iš posto neišvertė.
Velse ketinta kelti pasitikėjimo „FIBA Europe“ prezidento veikla klausimą, tačiau iki diskusijos nebuvo prieita.
„Klausimas buvo, bet jis nebuvo svarstomas. Kodėl? Net rusas kėlė tokį klausimą, tačiau jis nebuvo užregistruotas, vis buvo randama priežasčių“, - pasakojo M. Balčiūnas.
Pokyčiai – ateityje
Kitų metų pavasarį vyks „FIBA Europe“ prezidento rinkimai, todėl sąjungininkai permainas Europos krepšinio federacijoje paliko ateičiai.
Šiuo metu didžiausias „FIBA Europe“ ir šalių krepšinio federacijų rūpestis – artėjantis Europos krepšinio čempionatas. Jam pasibaigus, rudenį iki prezidento rinkimų bus likęs mažiau nei pusmetis, todėl paskubomis organizuoti esmines pertvarkas – nenaudinga.
„Federacijos vieningai nutarė nebesigilinti į esamą situaciją dabar, o mąstyti strategiškai ir fundamentalius pakeitimus vykdyti kitais metais, kai ateis naujas prezidentas.
Rudenį, pasibaigus čempionatams, paruošime ilgalaikę organizacijos vystymo strategiją. Reikia iš pagrindų keisti viziją, filosofiją. Reikia peržiūrėti prezidento galias, atstovavimo teises, generalinio sekretoriaus galias, Vykdomojo komiteto galias. Negali viso to per mėnesį apsvarstyti, reikia ilgo proceso.
Pradedant nuo to, kad reikia atstovo, kuris turėtų autoritetą, patirties, nacionalinėje federacijoje būtų parodęs ką gali. Tie pokyčiai vyksta, tačiau jie nėra greiti.
Mūsų veiksmai riboti. Liūdna, bet taip yra. Jei net 51 valstybė, balsuodama prieš prezidentą negali priversti jo atsistatydinti. Tai viską pasako.
Matyt Olafurui pavyks išbūti šią kadenciją, bet mes norime permainų, norime naujo žmogaus. Nutarėme, kad reikia užversti tamsius istorijos puslapius ir nuo kitų rinkimų pradėti naują etapą“, - kalbėjo M. Balčiūnas.
Lygino su LKF
M. Balčiūnas „FIBA Europe“ darbą palygino su LKF veikla. Jo įsitikinimu, Lietuvoje tokia praktika būtų neįmanoma.
„Tokie dalykai niekada nevyktų Lietuvoje ar kitoje normalioje organizacijoje, kuri galvoja apie krepšinį, apie rezultatus, perspektyvą.
LKF asamblėjas vykdo absoliučiai skaidriai. Visiems dalyviams išdalinamos finansinės ataskaitos, žurnalistai viską mato. Velse nebuvo nė vieno žiniasklaidos atstovo.
Tai absoliučiai uždara sistema, o tokios sistemos niekada nesivysto. Jos vegetuoja“, - apmaudą liejo LKF generalinis sekretorius.
Paklaustas, ar iš asamblėjos grįžo nusivylęs, M. Balčiūnas patikino, kad ne.
„Grįžau su nauju įkvėpimu, nes matau žmonių norą keisti situaciją. Tai ne vienos Lietuvos sprendimas, 28 federacijos pasirašė. Tiesiog šiuo metu nelabai prasminga eikvoti energiją kariaujant su bjauriais dalykais, kurie nėra greitai pakeičiami.
Geriau turėti naują lyderį, daugumą Vykdomajame komitete ir asamblėjoje. Dabar žinojome, kad nelabai ką galime padaryti. Matome, kiek yra trūkumų, kaip trūksta demokratinių įrankių organizacijoje. Deja, tai yra krepšinio realybė“, - sakė LKF generalinis sekretorius.
Reformoms nepritaria
Pasaulio krepšinyje bręsta rimtos permainos.
Pernai FIBA per Centrinės valdybos susirinkimą Malaizijoje priėmė sprendimą, kad nuo 2017 metų Europos čempionatai vyks tik kas ketverius metus.
Pasaulio čempionatai nuo 2019 metų vyks priešolimpiniais metais, o atranka į juos bus vykdoma klubų sezono metu per specialias pertraukas.
Kelialapiai į olimpines žaidynes bus dalijami pasaulio čempionate ir per keturis papildomus atrankos turnyrus, kurie būtų rengiami regioniniu principu.
Šis klausimas „FIBA Europe“ generalinėje asamblėjoje nebuvo svarstytas. Vykdomojo komiteto posėdyje 23 nariai jau anksčiau vienbalsiai nusprendė, kad tokios permainos Europos krepšiniui ne į naudą.
Vis dėlto, M. Balčiūno teigimu, O. Rafnssonui Vykdomojo komiteto sprendimas nė motais.
„Vykdomojo komiteto pozicija yra išreikšta, nariai balsavo prieš tokį formatą, tačiau prezidentas, nuvažiavęs į „FIBA“ Valdybos susirinkime balsuoja „už“ arba susilaiko. Ir ką daryti? Eiti į teismą? Iš principo jau nėra nei laiko, nei noro tokiems dalykams. Geriau leisti tam purvinam vandeniui nuplaukti“, - sakė M. Balčiūnas.
