„Heat“ sirgaliai meldžiasi stipriai suglaudę delnus – jie trokšta, kad į Majamį atvykęs Mesijus L. Jamesas aikštėje sužaistų dieviškai. Tačiau maldos yra nukreiptos ir į jo apaštalus – be jų „Karalius Jamesas“ gali likti be karūnos.
Tačiau ar L. Jamesas yra pajėgus lemiamomis akimirkomis praskleisti tamsius debesis? Šis klausimas ne kartą privertė suabejoti net ir didžiausius 28 metų 203 cm ūgio krepšininko gerbėjus.
Po 2011 metų finalų, kuomet „Heat“ pralaimėjo „Dallas Mavericks“ komandai, daugeliui įsiminė L. Jameso žaidimo strigimas ketvirtajame kėlinyje. Kai Majamio komanda triumfavo pernai, šio krepšininko pasirodymas būtiniausiais momentais lemiamame kėlinyje buvo gerokai ryškesnis, rašo espn.go.com.
Tačiau šiemet taip nėra. Dabar tiesiog nebėra į ką durti pirštu. Kai kuriose rungtynėse L. Jamesas sužaidė puikiai, vienose – mieguistai, o kitose - visai neblogai.
Paskutinėse, penktosiose finalo rungtynėse, kai „Heat“ pralaimėjo „Spurs“ ekipai 104:114, jis pelnė 25 taškus, atkovojo šešis ir perėmė keturis kamuolius, atliko aštuonis rezultatyvius perdavimus. Kai „Spurs“ paskui jį paleido Borisą Diaw, L. Jamesas iš žaidimo pataikė tik aštuonis metimus iš 22-iejų.
Jeigu tai būtų bet kuris kitas žaidėjas, būtų galima rašyti visai kitokią istoriją, tačiau tai – L. Jamesas ir visa tai vyksta NBA finale.
Garbinga arba ne, bet finalas visuomet suksis apie L. Jamesą. Ne visada dėl to, ką jis nuveikė, bet ir dėl to, kas jis yra.
„Šeštosiose rungtynėse turiu sužaisti labai gerai. Kadangi esu komandos lyderis, sau priskiriu didžiulę naštą dėl mėginimo pratęsti seriją. Aš laukiu iššūkio“, - kalbėjo „Karalius Jamesas“.
Ir tai nebuvo emocionalus, aistringas L. Jamesas, kuris siaubingai jautėsi dėl prasto pasirodymo trečiosiose rungtynėse, kuomet „Heat“ pralaimėjo. Tai buvo L. Jamesas, kuris per daug metų išmoko, kad nesvarbu, kiek kaltės dėl pralaimėjimo gula ant jo pečių, negali suklupti ir privalo vesti komandą į priekį.
Paskutinis pralaimėjimas – ne L. Jameso kaltė. Čia kartėlį turėtų jausti jo padėjėjai, kurie, išskyrus Ray'ų Alleną, nesukūrė jokios pridėtinės vertės. Dėl pralaimėjimo kalta ir sukežusi „Heat“ gynyba, kuri leido laisvai judėti Danny Greeniui, serijoje į „Heat“ krepšį įmetusiam jau 25 tritaškius.
Tame mače išvydome „Spurs“ didybę, užgožusią „Heat“ komandą, kuriai trūko bendrų saitų aikštėje ir už jos ribų. Komanda, kuri laimėjo 27 mačus iš eilės reguliariajame sezone, dabar atrodė tiesiog pavargusi. Tačiau senstelėję „Spurs“ krepšininkai tokie nebuvo.
Kita vertus, kai tu esi L. Jamesas, kiekvienas pralaimėjimas vienaip ar kitaip yra susijęs su tavimi. Jeigu „Heat“ pralaimės seriją, nesvarbu, kaip nuostabiai sužais LeBronas, krepšinio istorijos vadovėliuose jis nebus minimas gražiuoju.
1:3. Toks būtų jo NBA finalų santykis. Sirgalių kirčiai žaidėjui, kuris atvyko laimėti „ne penkis, ne šešis ir net ne septynis“ titulus, būtų stiprūs ir negailestingi. Juk 2010-aisiais prie Dwyane'o Wade'o ir Chriso Bosho prisijungęs L. Jamesas čia atvyko kaip mesijas. Ir jo keturi reguliariojo sezono naudingiausio žaidėjo (MVP) titulai primintų tik tą skaudų vieną NBA finalų MVP trofėjų.
„Nemanau, kad jis kada nors bus tinkamai įvertinamas. Tokioje eroje jau mes gyvename. Žmonės visada suras, prie ko prisikabinti“, - apie komandos draugą kalbėjo Shane Battieras.
Jeigu viskas klostysis gerai, L. Jamesas turės aštuonis kėlinius, kad pakeistų savo istoriją ir savęs link palenktų daugiau širdžių.
„Jis yra labai aukšto lygio žaidėjas. Nedaug tokių yra vilkėję NBA marškinėlius. Per pastaruosius metus matėme, kaip jis tobulėjo ir ėmė dominuoti praktiškai kiekvienose rungtynėse. Kai jam tai nepavyksta, žinome, kad jam kažkas negerai“, - teigė D. Wade'as.