EUROLYGA 2023

Mirė „FIBA Europe“ prezidentas O. Rafnssonas

Trečiadienio vakarą netikėtai užgeso „FIBA Europe“ prezidento Olafuro Rafnssono gyvybė. O. Rafnssonas mirė vizito Ženevoje metu - jo kūnas rastas viešbučio kambaryje. Čia antradienį jis lankėsi oficialiose naujosios FIBA būstinės atidarymo iškilmėse. Aukščiausios Europos krepšinio institucijos vadovui buvo 50 metų.

O. Rafnssonas Lietuvoje viešėjo per 2011 metų Europos krepšinio čempionatą. Jis nugalėtojams įteikė čempionų taurę.<br>G. Šiupario nuotrauka iš archyvo
O. Rafnssonas Lietuvoje viešėjo per 2011 metų Europos krepšinio čempionatą. Jis nugalėtojams įteikė čempionų taurę.<br>G. Šiupario nuotrauka iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 19, 2013, 11:39 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 8:42 AM

O. Rafnsssonas buvo Islandijos olimpinės asociacijos vadovu. „FIBA Europe“ prezidentu jis išrinktas 2010 metas, o prieš tai jis ėjo Islandijos olimpinio komiteto prezidento pareigas.

Krepšininko karjeroje O. Rafnssonas didelių pergalių neiškovojo, tačiau su „Haukar“ klubu 1988-aisiais tapo Islandijos čempionu.

2012-ųjų rugsėjį „FIBA Europe“ prezidentas davė išskirtinį interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ apie įsiliepsnojusį karą Europos krepšinyje.

Dvidešimt federacijų, tarp jų ir Lietuvos, praėjusių metų liepą apskundė „FIBA Europe“ prezidentą arbitražo teismui dėl įgaliojimų nevykdymo.

Pateikiame "Lietuvos ryto" žurnalisto Giedriaus Janonio 2012 metų rugsėjį publikuotą interviu su O. Rafnssonu: „FIBA Europe” prezidentas: „M.Balčiūnas sakė, kad A.Sabonis nepasiekiamas“

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) paskelbė karą Europos krepšinio vadovams. LKF kreipėsi į Tarptautinį sporto arbitražo teismą (CAS) Lozanoje, norėdama išversti iš kėdės „FIBA Europe” prezidentą.

Mindaugas Balčiūnas išėjo į karą. LKF generalinis sekretorius neseniai patvirtino, kad padavė į teismą „FIBA Europe” prezidentą Olafurą Rafnssoną.

Lietuviai kartu su kitomis nepatenkintomis federacijomis apkaltino 49-erių islandą „įgaliojimų nevykdymu” ir siekia nušalinti „FIBA Europe” vykdomąjį komitetą.

Pasak M. Balčiūno, kartu su LKF kreipimąsi į CAS palaikė Turkijos, Rusijos, Serbijos, Slovėnijos ir Ukrainos federacijos, o sukilėlius palaiko net 28 iš 51 nacionalinės federacijos, įeinančios į „FIBA Europe” sudėtį.

„Žinau vienintelį faktą: apeliaciją į CAS pateikė trys federacijos: Lietuva, Rusija ir Serbija”, – išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui” teigė O. Rafnssonas.

„FIBA Europe” prezidentas Lietuvoje lankėsi rugpjūčio mėnesį, kai buvo atvykęs į Vilnių stebėti lemiamų Europos jaunių pirmenybių kovų, tačiau jam tuomet nepavyko akis į akį pasikalbėti su LKF prezidentu Arvydu Saboniu.

„Buvau susitikęs tik su ponu Balčiūnu. Paprašiau padėti susitikti su prezidentu Saboniu, bet jis man atsakė, kad prezidentas nepasiekiamas”, – neslėpė „Lietuvos rytui” O. Rafnssonas.

Europos krepšinio vadovas pastarąją savaitę sutiko atsakyti į visus „Lietuvos ryto” klausimus, tikėdamasis, kad jo atsakymai padės išsklaidyti karo dūmus.

– Neseniai M. Balčiūnas viešai patvirtino, kad LKF kartu su Turkija, Rusija, Serbija, Slovėnija ir Ukraina kreipėsi į Sporto arbitražo teismą.

Pasak LKF generalinio sekretoriaus, pretekstu kreiptis į teismą tapo jūsų atsisakymas sušaukti neeilinį „FIBA Europe” generalinės asamblėjos posėdį. Kaip vertinate šią situaciją? – „Lietuvos rytas” paklausė O. Rafnssono.

– Noriu priminti ir patikslinti, kad tą sprendimą akivaizdžia balsų dauguma priėmė „FIBA Europe” valdyba, o ne vykdomasis komitetas. Buvo nuspręsta atmesti ne pasiūlymą sušaukti neeilinę generalinę asamblėją, o vienintelį prašymą surengti rinkimus, kurie pagal „FIBA Europe” įstatus negali vykti iki 2014-ųjų.

Šis sprendimas buvo priimtas tik gavus išsamų įvertinimą iš trijų aukšto lygio nepriklausomų teisininkų. Vienintelis dokumentas, kuris prieštaravo šiam mūsų sprendimui, buvo atskira teisinė nuomonė, kurią pasirašė M. Balčiūnas.

2012-ųjų liepos 17-ąją, prabėgus daugiau negu mėnesiui po sprendimo, trys nacionalinės federacijos – Lietuvos, Rusijos ir Serbijos – dėl jo pateikė apeliaciją Sporto arbitražo teismui Lozanoje.

Dabar vyksta procedūriniai svarstymai. Mes esame įsitikinę, kad šios bylos rezultatai patvirtins, jog „FIBA Europe” valdybos sprendimas buvo teisingas ir teisėtas.

– „Prezidentas pasislėpė po šiuo sprendimu”, – įsitikinęs M. Balčiūnas. Kaip vertinate tokius LKF vadovo priekaištus?

– Aš apgailestauju, jeigu mano valdybos narys M. Balčiūnas linkęs tai suasmeninti ir sieti su „FIBA Europe” prezidentu. Jam geriau žinoti.

– „FIBA Europe” prezidentas privalo dirbti pirmiausia federacijoms, o ne sau ar kokiai kitai organizacijai. Aišku, geriau šie procesai vyktų ne teisme, o prie apskritojo stalo, bet prezidentas mano kitaip”, – taip Lietuvos žiniasklaidai teigė M. Balčiūnas. Ar sutinkate su kaltinimais, kad būtent dėl jūsų požiūrio šis konfliktas persikėlė į teismą?

– M. Balčiūno komentarai apie tai, kad jis mieliau rinktųsi diskusiją „prie apskritojo stalo”, o ne teisme, yra labai įdomūs prisimenant paskutinį mūsų valdybos posėdį.

Ne vienas valdybos narys prašė M. Balčiūno paaiškinti, ką valdyba daro blogai, bet jis tuomet atsisakė savo kolegoms atsakyti. Jis tik nurodė, kad gali tai paaiškinti per generalinę asamblėją arba teisme.

Pastaraisiais mėnesiais aš buvau susitikęs su daugumos Europos šalių federacijų prezidentais ir generaliniais sekretoriais. Beveik visi mūsų pokalbiai buvo labai geri ir produktyvūs.

Kai nacionalinės federacijos iš tiesų nuoširdžiai rūpinasi Europos krepšinio ateitimi, o ne savo veiksmais skaldo mūsų šeimą per nereikalingas teismo procedūras, mes galime rasti bendrą kalbą.

Visi sutiko, kad peržaisdamas vakarykštes rungtynes nelaimėsi čempionato.

Žmonės prašė daugiau informacijos, ir mes tikrai turime ją suteikti: ir apie praeitį, ir apie ateitį – ar mažesniuose susitikimuose, ar prie apskritojo stalo.

Po visų šių susitikimų aš pajutau, kad mūsų bendradarbiavimas ir vienybė tikrai išaugo, o mūsų santykių atmosfera dabar yra daug geresnė. Visi nori dalyvauti sprendžiant mūsų bendros ateities reikalus, ir mes tam pritariame. Netrukus mes pristatysime savo planus.

– Ar apie šį konfliktą kalbėjotės su LKF prezidentu A. Saboniu?

– Gerbiu jūsų šalies federacijos prezidentą A. Sabonį. Labai noriu ir esu visiškai pasiruošęs susitikti su juo privataus pokalbio pasitaikius pirmai progai.

Kalbėjausi su juo Liublianoje per generalinę asamblėją. Tuomet buvome sutarę susitikti per olimpinį atrankos turnyrą Venesueloje arba per olimpines žaidynes Londone, tačiau šie planai neišsipildė. Aš neturėjau galimybės nuvykti į Venesuelą, o A. Sabonio vizitas Londone buvo trumpesnis, nei planuota, todėl mes negalėjome pasimatyti.

– Bet rugpjūtį viešėjote Lietuvoje, kai Vilniuje vyko Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas.

Kodėl tuomet nebendravote su LKF prezidentu?

– Per mano vizitą Lietuvoje pastarąjį rugpjūtį aš buvau susitikęs su M. Balčiūnu.

Paprašiau jo padėti susitikti su prezidentu A. Saboniu, bet jis man atsakė, kad prezidentas yra nepasiekiamas.

– Pasak M. Balčiūno, kartu su Lietuva kreipimąsi į CAS palaikė dar penkios šalys – Turkija, Rusija, Serbija, Slovėnija ir Ukraina. Kad ir kaip būtų, šiame sąraše lyg tyčia nėra nė vienos Vakarų Europos valstybės – Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ar Vokietijos.

Kodėl Europos krepšinis vėl skilo į rytus ir vakarus?

– Pirmiausia abejoju, ar iš tiesų korektiška vartoti tokį terminą, kai kalbama apie tą vadinamąjį Europos skilimą.

Akivaizdu, kad viskas prasidėjo po to, kai pastarąjį balandį buvo išplatinta deklaracija apie „FIBA Europe” įstatų pakeitimus, kuri iš karto sukėlė labai stiprią kai kurių didelių Europos šalių federacijų reakciją.

Vėlesni veiksmai, deja, buvo vykdomi remiantis tik daline tiesa, kai koridoriuose buvo renkami parašai ant dokumentų, o kai kas oportunistiškai mėgino pasinaudoti tokia situacija.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad tokio pobūdžio veiksmai ir procedūros tikrai nepadės krepšiniui judėti į priekį. Neįmanoma pasiekti jokios vienybės, jėga stengiantis įpiršti savo nuomonę ir perkelti galios centrą iš vienos pusės į kitą.

Visos diskusijos turėtų vykti per mūsų pačių išrinktą valdymo struktūrą, kuri po to gali pateikti savo pasiūlymus, atsižvelgdama į mūsų įstatus.

Ypač ironiška, kad tie, kurie visą savo veiklą patys vykdo užkulisiuose, koridoriuose platindami dokumentus, dabar jau reikalauja „atviros” diskusijos.

„FIBA Europe” valdyba yra labai atvira struktūra ir ji palaiko visas skaidrias diskusijas ir demokratiškus sprendimus.

Dvejus pastaruosius metus M. Balčiūnas buvo „FIBA Europe” valdybos narys, bet jis nepasakė nė vieno žodžio nė viena šių temų ir nepateikė nė vieno pasiūlymo, kaip pagerinti Europos krepšinį.

– Šis konfliktas lyg tyčia įsiliepsnojo po to, kai iš pareigų buvo atleistas „FIBA Europe” generalinis sekretorius Naras Zanolinas.

Pasak M. Balčiūno, jis taip pat kreipėsi į CAS. Ar tai tik sutapimas?

– Tai jūsų asmeninis vertinimas, kad „šis konfliktas kilo po to, kai buvo atleistas generalinis sekretorius”.

To niekada nebuvo pareikšta, kol vyko svarstymas.

Mano žiniomis, N. Zanolinas nepateikė jokio ieškinio prieš „FIBA Europe” į CAS, o dabar vyksta teisinė procedūra dėl jo darbo sutarties nutraukimo Vokietijos teisme.

Aš nuoširdžiai tikiu ir viliuosi, kad sugebėsime rasti draugišką šios situacijos sprendimą.

– Kodėl „FIBA Europe” vykdomasis komitetas gegužės mėnesį nutarė atleisti buvusį generalinį sekretorių?

– Visos šio sprendimo, kurį priėmė „FIBA Europe” vykdomasis komitetas, o vėliau patvirtino „FIBA Europe” valdyba, priežastys buvo labai svarbios.

Jos išsamiai buvo pristatytos ir „FIBA Europe” valdybai, ir labai detaliai paaiškintos visoms federacijoms likus pakankamai laiko iki generalinės asamblėjos Liublianoje gegužės mėnesį.

Nemanau, kad šiuo metu reikėtų tai toliau aptarinėti už mūsų krepšinio šeimos, juolab vykstant teisiniams ginčams.

– Sklido kalbų, kad jis prarado postą po to, kai buvo atskleisti tam tikri finansiniai pažeidimai. Kalbama, kad „FIBA Europe” buvo neteisėtai įdarbinta viena moteris, daug diskusijų sukėlė ir Kanarų salose rengiami seminarai. Ar iš tiesų nustatėte tokių buvusio generalinio sekretoriaus darbo pažeidimų?

– Aš kategoriškai nesutinku ir nesiruošiu komentuoti jokių gandų, susijusių su jūsų klausimais apie N. Zanoliną.

N. Zanolinas buvo labai darbšti asmenybė. Jis atliko labai daug gerų darbų.

Nežinau jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių dabar reikėtų diskutuoti su žiniasklaida apie jo atleidimą.

Tai gali sukelti tik vienintelę pasekmę – sumenkinti jo 10 metų trukusią karjerą „FIBA Europe” generalinio sekretoriaus poste.

Tikrai nesiruošiu rodyti jam tokios nepagarbos.

– M. Balčiūnas teigia, kad N. Zanolinas kovojo už didesnę „FIBA Europe” nepriklausomybę nuo FIBA, todėl ir buvo atleistas. Ką manote apie tai?

– Geriau apie tai klauskite paties M. Balčiūno.

Bet „FIBA Europe” valdybos posėdžių ataskaitos neatspindi, kad jis būtų kovojęs už tai.

Priešingai – visi pareiškimai, reikalaujantys didesnės „FIBA Europe” autonomijos, per pastaruosius dvejus metus ir „FIBA Europe” generalinėje asamblėjoje, ir „FIBA Europe” valdybos, ir FIBA Centrinės valdybos posėdžiuose nuskambėjo iš „FIBA Europe” prezidento lūpų.

Ir visos šios ataskaitos yra išsiųstos visoms mūsų federacijoms.

– FIBA ketina reformuoti tarptautinių varžybų kalendorių. Ji siekia, kad atranka į olimpiadą nuo 2018-ųjų vyktų tik FIBA „World Cup” turnyre, o Europos čempionatai būtų rengiami tik kas ketverius metus.

Kokia jūsų nuomonė apie tokius projektus?

– Savo nuomonę apie tai, ar „EuroBasket” galėtų vykti kas ketverius metus, labai aiškiai pareiškiau ir per „FIBA Europe” valdybos, ir per FIBA Centrinės valdybos posėdžius.

Noriu išsaugoti, kad šis turnyras ir toliau būtų rengiamas kas dvejus metus.

Per savo valdybos posėdį dar kovo mėnesį „FIBA Europe” nusprendė FIBA pasiūlyti alternatyvių sprendimų, o tai ir buvo padaryta.

Niekas manęs neįtikino, kad šie pokyčiai bus naudingi mūsų pasaulinei krepšinio šeimai. Netgi atvirkščiai: netrūksta rizikos, šie pokyčiai pakenks „EuroBasket” turnyrams.

Kita vertus, į kai kuriuos pasiūlymus mes žiūrime palankiai. Pavyzdžiui, į „langus” nacionalinių komandų rungtynėms sezono metu.

Tai mes jau numatėme savo planuose dar pernai „FIBA Europe” valdyboje.

– Jei Lozanos teismo sprendimas jums bus nepalankus, ar neketinate atsistatydinti?

– Nacionalinės federacijos per demokratiškus rinkimus generalinėje asamblėjoje suteikė man prezidento mandatą 2010–2014 metams.

Aš tikiuosi įgyvendinti visus savo pasiūlymus, kuriuos pateikiau šiam laikotarpiui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.