Specialistas jaunimo rinktinėje įvedė geležinę drausmę. Už naktinėjimus du žaidėjai buvo išmesti iš komandos. Kalbama, kad iš pradžių ne visiems ekipos nariams patiko T. Pačėso metodai, bet vėliau krepšininkai „persilaužė“.
„Trenerio metodika tikrai pasiteisino“, – nesudvejojęs nė akimirkos, Vilniaus oro uoste portalui lrytas.lt sakė dvidešimtmečių rinktinės lyderis Vaidas Kariniauskas.
Vidutiniškai 12,2 taško Europos čempionate rinkdavęs 19 metų 197 cm ūgio puolėjas nepaneigė, kad pradžioje dirbti su T. Pačėsu kai kuriems žaidėjams iš tiesų buvo nelengva. Tačiau V. Kariniauskas neabejojo, kad tokia drausmė išėjo tik į naudą, o jos nešamais rezultatais jaunuoliai patikėjo pasirengimui Europos čempionatui įsibėgėjant.
„Su T. Pačėsu reikėjo dirbti kaip ir su visais treneriais. Juk vis tiek svarbiausia įmesti į krepšį, – juokavo V. Kariniauskas. – Bet prisitaikyti prie šio trenerio nebuvo sudėtinga.“
Alytiškis pridūrė, kad T. Pačėsas turėjo nenuginčijamą autoritetą: „Gerbiame visus trenerius, bet T. Pačėsui skyrėme labai didelę pagarbą. Žaidėjai jo bijodavo ir negalėdavo nieko atsakyti. Kai šitaip gerbi žmogų, išsivysto tokia drausmė.“
T. Pačėsas negrįžo kartu su savo auklėtiniais. Strategas su jais atsisveikino anksčiau, palinkėjo jiems sėkmės ir Taliną paliko kartu su šeima.
- Kaip treneris įvertino komandos pasirodymą? - lrytas.lt paklausė V. Kariniausko.
- Jis buvo labai nepatenkintas, kad darėme daugiausiai klaidų iš visų komandų. Tiesa, džiaugėsi, jog buvome pirmi pagal atkovotus kamuolius ir geriausiai gynėmės. O šiaip sakė, kad reikia dirbti toliau, nesustoti bei siekti karjeros aukštumų.
- Ar po ketvirtfinalio treneris davė daug pylos?
- Davė, aišku. Bet ta pyla nepakeis tų pralaimėtų rungtynių. O pylos gauni visada: ir kai laimi, ir kai pralaimi.
- Koks jausmas kristi ketvirtfinalyje, kai pergalė jau buvo rankose?
- Po to iškart nusviro rankos. Iš pradžių net nesupratome, kad pralaimėjome. Likus 15 sekundžių pirmavome 4 taškais ir visi jau buvome laimingi. Treneris pasakė, kad dar nelaimėjome. O vėliau neprasižengėme, kada reikėjo, ir taip išėjo. Patys esame kalti.
- Ar po ketvirtfinalio buvo sunku žaisti kitas rungtynes?
- Kitos rungtynės jau nieko nelėmė. Svarbiausia buvo laimėti prieš italus. O kaip išėjo, taip išėjo.
- Kaip vertinate tiek asmeninį, tiek rinktinės pasirodymą?
- Jei būtume laimėję ketvirtfinalyje, komandos pasirodymas būtų labai geras. Daug žaidėjų negalėjo padėti rinktinei, trūko pagrindinių aukštaūgių.
Pats dar prieš rinktinės stovyklą daug dirbau individualiai su asmeniniais treneriais. Nenustebau, kad treneris T. Pačėsas manimi pasitikėdavo ir leisdavo žaisti. Savo žaidimą vertinčiau gal ir neblogai, bet geras komandinis pasiekimas būtų malonesnis nei asmeninis.
- O ar prieš čempionatą tikėjotės, kad tiek pagal rezultatus, tiek pagal žaidimo lygį, galite būti taip arti ketvertuko?
- Nuo pat pirmos treniruotės Nidoje tikėjau, kad galime tapti čempionais. Dėl to ir dirbome. Tik taip ir turi būti.
