Nors septyniolikmetis 207 cm ūgio vidurio puolėjas už daugumą kitų varžovų buvo jaunesnis metais, Senojo žemyno pirmenybėse vidutiniškai rinkdavo dvigubą dublį – po 14 taškų ir 11,4 atšokusio kamuolio.
„Žinojau, kad Domantas labai padės rinktinei, bet kad taip dominuos čempionate, atvirai kalbant, netikėjau“, – portalui lrytas.lt prisipažino vyriausiojo rinktinės trenerio Sauliaus Štombergo asistentas Mindaugas Brazys.
Rinktinės rezultatu patenkinto asistento teigimu, D. Sabonis šiame Europos čempionate gavo puikią progą atsiskleisti.
„Dar prieš treniruočių stovyklą iš Domanto laukėme didelės paramos. Kai jis pradėjo rungtyniauti, pamatėme, kad tai tikrai aukšto lygio žaidėjas. Domantui šis čempionatas buvo labai naudingas, nes jis galėjo atsiskleisti – gerai jį išnaudojome, skirstėme kamuolius, davėme daug pasireikšti. Žmogus turėjo visus šansus atsiskleisti – tuo ir pasinaudojo. Tai – geras, darbštus, visapusiškai talentingas vaikas“, – liaupsių D. Saboniui negailėjo M. Brazys.
S. Štombergo dešinioji ranka nenorėjo įvardyti, ką D. Saboniui dar reikėtų patobulinti, bet neabejojo, kad savo žaidimo spragas jis užkamšys.
„Arvydas Sabonis jau buvo minėjęs, kad yra dalykų, kuriuos reikia tobulinti. Tais dalykais užsiims treneriai. Domantas ir pats žino, ką reikia gerinti. Žinant Domanto charakterį ir matant jo norą, jis tikrai ištaisys tuos dalykus“, – net neabejojo M. Brazys.
Žaisdami aštuoniolikmečių čempionate su metais vyresniais priešininkais, jaunių rinktinėje praeityje žibėjo ir kiti du Lietuvos talentai, vėliau pravėrę NBA duris – Jonas Valančiūnas bei Donatas Motiejūnas.
Septyniolikmetis J. Valančiūnas aštuoniolikmečių čempionate vidutiniškai rinkdavo 19,3 taško ir 10,6 atkovoto kamuolio. D. Motiejūno rodikliai taip pat buvo solidūs – 13,6 taško bei 6,3 atkovoto kamuolio.
Su 14 taškų ir 11,4 atkovoto kamuolio per rungtynes, D. Sabonis gali pagrįstai lygiuotis į „Toronto Raptors“ ir „Houston Rockets“ atstovus.
„Neabejoju, kad po kelerių metų Domantas bus tikrai aukšto lygio žaidėjas ir padės galbūt net ir vyrų rinktinei“, – portalui lrytas.lt tikino M. Brazys.
O ar realu tikėtis, kad po kelerių metų D. Sabonis pasieks J. Valančiūno arba D. Motiejūno lygį?
„Realu“, – trumpai drūtai atšovė M. Brazys.
– Penktoji vieta – geras rezultatas? – po lietuviams pasibaigusio Europos čempionato, lrytas.lt paklausė S. Štombergo asistento M. Brazio.
– Manau, kad penktoji vieta – pakankamai geras rezultatas šiai komandai. Prieš čempionatą nebuvome priskiriami prie favoritų. Tiek žaidėjai, tiek mes, treneriai, esame patenkinti penktąja vieta.
Laimėjome 6 iš 9 rungtynių. Galbūt ketvirtfinalyje gavome ne patį geriausią varžovą, nes latviai – šeimininkai. Yra daug dalykų. Bet nuo to momento, kai tik pradėjome dirbti, komanda vis tobulėjo ir tobulėjo. Iki prizinės vietos galbūt pritrūko laiko.
– Atsižvelgiant į komandos galimybes, ar buvo realu tikėtis aukštesnės vietos?
– Iš pradžių, kai visi susirinkome, buvo maždaug taip: kur čia? Kas čia? Kaip čia? Bet po to vaikinai įsižaidė. Į ketvirtfinalį su latviais ėjome su mintimi, kad mes nugalėsime. Na, bet išėjo kaip išėjo.
– Be laiko, ko dar pritrūko iki geresnio rezultato?
– Sunku pasakyti. Aišku, galime teisintis, kad trūko Edvino Šeškaus, Roko Stankevičiaus. Gal mūsiškiai buvo nepatyrę, bet jei būtume turėję dar mėnesį, su šiais vaikais būtume atrodę dar kitaip. Todėl galbūt trūko tik laiko.
– Galbūt ir D. Saboniui pritrūko pagalbininkų? Panašu, kad rinktinėje labiau išsiskyrė tik jis.
– Žinojome Domanto stiprybes ir žinojome, kaip jį išnaudoti. Skirdavome jam daug dėmesio, dažnai duodavome kamuolį, todėl suprantama, kad jis išsiskyrė. Aišku, jeigu būtume turėję dar vieną aukštesnio lygio žaidėją, būtų dar kitaip. Bet žaidėme su tuo, ką turėjome. Tie, kas galėjo, parodė viską, ką gali.
– Jums jau teko dirbti su jaunimo rinktinėmis, bet S. Štombergui tai buvo debiutas. Kokie įspūdžiai dirbant su šiuo treneriu?
– Man pačiam buvo kiek neįprasta, nes anksčiau dirbau su dvidešimtmečių rinktine. Dirbau su 1988 metų karta. Jie buvo favoritai – su Martynu Gecevičiumi, Adu Juškevičiumi, Žygimantu Janavičiumi, Vyteniu Lipkevičiumi ir kitais. Tuomet laimėjome sidabrą. O čia, atvažiavome – sunki grupė, nežinomybė, ar žengsime toliau. Nuotaikos ir čempionatai buvo visiškai skirtingi.
– Galbūt su Sauliumi norėtumėte ir ateityje dirbti kurioje nors jaunimo komandoje?
– Apie tai dar tikrai nekalbėjome. Dabar tiesiog džiaugiamės, kad viskas baigėsi gerai. Eisime atostogauti, nes kaip bebūtų, 11 mėnesių buvome be atostogų – dar dirbome „Žalgiryje“. Norisi pailsėti nuo krepšinio.
– O kokie planai dėl „Žalgirio“? Kartu su S. Štombergu liksite asistentais?
– Neįsivaizduoju. Dar negaliu atsakyti į šį klausimą.
