Pasigalynėti su ispanais C grupėje bandys turnyro šeimininkai slovėnai ir jų kaimynai kroatai.
Tačiau abiem buvusios Jugoslavijos komandoms lengvo pasivaikščiojimo niekas negarantuoja ir per rungtynes su menkesnį autoritetą Senojo žemyno krepšinyje turinčiomis Gruzijos, Lenkijos, Čekijos ekipomis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Kuo stiprūs. Nors tarp ispanų nebėra abiejų rezultatyviausių praėjusio čempionato krepšininkų, garsių vardų jų komandoje netrūksta.
Marcas Gasolis, Jose Manuelis Calderonas, Ricky Rubio, Rudy Fernandezas – jie yra geriausia garantija, kad ši rinktinė bus Europos pirmenybių favoritė ir sieks trečiojo iš eilės titulo.
Tiesa, šiais metais silpnesni yra „raudonosios siaubūnės“ atsarginiai, bet gerus rezultatus gali užtikrini ir ne pirmus metus komandos branduolį sudarančios žvaigždės.
Jei kas ir kelia abejonių – tai trenerio Juano Antonio Orengos kvalifikacija.
Aukščiausias Europos čempionato strategas niekada nevadovavo panašaus lygio komandai, o pastaraisiais metais dirbo tik Ispanijos jaunųjų krepšininkų rinktinių treneriu ir vyrų rinktinės trenerio padėjėju.
Ko trūksta. Įsisenėjusios traumos iš Ispanijos rinktinės sąrašo išbraukė ilgamečius lyderius Pau Gasolį ir Juaną Carlosą Navarro. Abu krepšininkai praėjusį sezoną praleido daug rungtynių, todėl nusprendė vasarą išsigydyti senas žaizdas.
Žaisti rinktinėje taip pat atsisakė abu natūralizuoti krepšininkai.
Atrodo, kad tiek iš Kongo Respublikos kilęs Serge’as Ibaka, tiek juodkalnietis Nikola Mirotičius apskritai nėra apsisprendę, ar jie nori atstovauti Ispanijai.
Kaip rengėsi. Ispanai laimėjo visas kontrolines rungtynes, o rimčiau jiems pasipriešino tik lenkai ir prancūzai.
Ko tikėtis. Nors ir be kelių ryškių žvaigždžių, Ispanija lieka pagrindinė favoritė. Tikslas trečią kartą iš eilės iškovoti auksą šiai komandai yra pasiekiamas.
Kuo stiprūs. Rinktines treniruojantys užsieniečiai paprastai neužsibūna vienoje vietoje ilgiau nei porą ar trejetą metų, tačiau serbas Igoras Kokoškovas tapo nedažna išimtimi ir Gruzijoje jau gali jaustis kaip namie.
Vadovaujami I.Kokoškovo gruzinai pirmą kartą pateko į Europos pirmenybių finalo turnyrą, o užpernai jame debiutuodami iškart prasibrovė į antrąjį etapą, todėl pasitikėjimas treneriu tik stiprėjo.
Šiais metais traumas patyrus abiem NBA žaidžiantiems gruzinams I.Kokoškovo gvardija atrodo kukliau nei prieš dvejus metus Lietuvoje, bet joje vis tiek netrūksta kiekvienam Europos krepšinio mėgėjui gerai žinomų pavardžių. Tai – Giorgis Šermadinis, Viktoras Sanikidzė, Giorgis Cincadzė, Manučaras Markoišvilis.
Papildomos jėgos Gruzijos rinktinei prideda natūralizuotas amerikietis. Tiesa, I.Kokoškovas iki paskutinių dienų negalėjo nuspręsti, kurio ir kurios pozicijos krepšininko jam labiau reikia: įžaidėjo Ricky Hickmano ar vidurio puolėjo Luke’o Zellerio.
Ko trūksta. Sunkios traumos iš Gruzijos rinktinės atėmė abu NBA rungtyniaujančius šios šalies krepšinio auklėtinius Zazą Pačuliją ir Tornikę Šengeliją.
Kaip rengėsi. Gruzijos rinktinė beveik pusantro mėnesio klajojo po Europą ir išbandė jėgas su įvairaus kalibro varžovais. Prasčiausiai nusiteikę gruzinai buvo po pirmųjų rungtynių, kuriose beviltiškai nusileido italams, geriausiai – po pergalės prieš serbus.
Ko tikėtis. Mažiausiai iš Gruzijos rinktinės reikia tikėtis stabilumo. Ši komanda gali bet kuriam favoritui nuimti skalpą, tačiau taip pat gali ištižti per rungtynes su bet kuriuo autsaideriu.
Kuo stiprūs. Aukštaūgių poros Marcino Gortato ir Maciejaus Lampe lenkams gali pavydėti net stipriausios Europos komandos. Tačiau šis lyderių duetas visiškai neturi patikimos paspirties.
Vienose ar kitose rungtynėse gali blykstelėti natūralizuotas amerikietis Thomas Kelati, veteranas Michalas Ignerskis arba 20-metis talentas Mateuszas Ponitka, bet galvojant apie rimtesnius tikslus reikia didesnio kitų krepšininkų indėlio ir stabilesnio jų žaidimo.
Kita vertus, nemažai Lenkijos rinktinės žaidėjų pažino aukščiausio lygio krepšinį Eurolygoje atstovaudami Gdynės „Prokom“ ekipai, o ne vienus metus gimtosios šalies nacionalinę komandą treniravęs vokietis Dirkas Bauermannas turi patirties, kaip nustebinti Europą su vidutinių gabumų krepšininkais.
Ko trūksta. Vienintelis kiek rimtesnis nuostolis – Szymonas Szewczykas. Jis atvyko į stovyklą, bet vėliau ją paliko dėl asmeninių priežasčių.
Tačiau M.Gortatą ir M.Lampe turinčiai komandai prie karjeros saulėlydžio artėjančio aukštaūgio praradimas nėra gyvybiškai svarbus.
Kaip rengėsi. Lenkai daugiausia žaidė su panašaus pajėgumo komandomis ir dažniau laimėdavo negu pralaimėdavo.
Ko tikėtis. Lenkijos krepšinio autoritetas nėra toks kaip Ispanijos, Slovėnijos ar Kroatijos, tačiau abi šioje grupėje žaidžiančios Pietų slavų ekipos yra pažeidžiamos.
Lenkams reikia ypač kruopščiai pasirengti dvikovoms su jomis, bet kartu nepamiršti, kad jie patys nėra aiškūs favoritai nė vienose grupės rungtynėse.
Kuo stiprūs. Slovėnijos rinktinė vos ne prieš kiekvieną Europos čempionatą minima jei ne tarp pagrindinių favoričių, tai tarp rimtų pretendenčių laimėti medalius, tačiau sirgalių lūkesčių niekaip nepateisina.
Vis dėlto šįmetis turnyras slovėnams yra išskirtinis – jie žais namie, todėl yra nusiteikę ypač ryžtingai.
Vis dėlto galinga sudėtimi šis ryžtas nėra pagrįstas. Iš dabartinės komandos praėjusį sezoną gerai matomi buvo tik „Phoenix Suns“ gynėjas Goranas Dragičius ir Bambergo „Brose“ puolėjas Boštjanas Nachbaras. O kitų krepšininkų geriausias laikas arba jau praėjo, arba dar neatėjo.
Ko gero, silpniausia Slovėnijos rinktinės grandis – treneris.
Nors serbas Božidaras Maljkovičius aukščiausio lygio varžybose sukasi jau ne vieną dešimtmetį, pastaraisiais metais jo vadovaujamos komandos žaisdavo archajišką krepšinį ir didelių pergalių nepasiekdavo.
Ko trūksta. Slovėnams labai trūks Beno Udriho ir Erazemo Lorbeko. E.Lorbekas nusprendė atlikti kelio operaciją, o tikrųjų B.Udriho atsisakymo priežasčių slovėnai taip ir nesuprato.
Aišku tik tai, kad daug sirgalių reikalauja, jog po tokio akibrokšto B.Udrihui durys į šalies rinktinę užsitrenktų visiems laikams.
Kaip rengėsi. Slovėnai žaidė net 11 draugiškų rungtynių, iš jų pralaimėjo vos vienas.
Tiesa, pralaimėjimas buvo labai skaudus – serbams nusileista net 66:91.
Ko tikėtis. Iš šeimininkų visada tikimasi labai daug. Bet Slovėnijos rinktinė nepanaši į ekipą, galinčią kovoti dėl medalių.
Čekija
Kuo stiprūs. Po šešerių metų pertraukos į Europos pirmenybes grįžusioje Čekijos komandoje varžovams labiausiai grasinti turėtų vienintelis NBA lygoje žaidžiantis šios šalies krepšinio auklėtinis Janas Vesely.
Tačiau jis pastaruosius porą metų buvo vis labiau stumiamas į „Washington Wizards“ ekipos suolo galą ir, atrodo, kai kuriuos įgūdžius jau prarado.
Per pasirengimo rungtynes solidžiau nei J.Vesely žaidė Ispanijos lygoje rungtyniaujantys Tomašas Satoransky ir Pavelas Pumprla bei veteranai Lubošas Bartonis ir Jiris Welschas.
Ko trūksta. Po traumos nespėjo atsigauti ilgametis rinktinės kapitonas Petras Benda, kuris pernai atrankos turnyre buvo rezultatyviausias čekų žaidėjas.
Be to, treneris Pavelas Budinsky gana netikėtai net į kandidatų sąrašą neįtraukė Ondrejaus Starostos, prieš keletą metų laikyto ne mažiau perspektyviu negu J.Vesely, bet įstrigusio Ispanijos žemesniųjų lygų klubuose.
Kaip rengėsi. Kontrolinėse rungtynėse čekai nugalėjo praėjusio Europos čempionato prizininkę Rusijos komandą ir kibo į atlapus vienai žemyno krepšinio lyderių Turkijos rinktinei.
Ir nors pergalių Čekijos krepšininkai iškovojo nedaug, sėkmingas žaidimas su pripažintais autoritetais jiems turėjo suteikti pasitikėjimo savimi.
Ko tikėtis. Galbūt be pergalių Čekijos komanda neliks, tačiau jei ji patektų į antrąjį etapą, būtų didelė staigmena.
Kuo stiprūs. Kroatijos rinktinės sąraše mirga galingiausiuose Europos klubuose žaidžiančių krepšininkų pavardės.
Europos pirmenybėse dalyvaus ir Roko Leni Ukičius, ir Bojanas Bogdanovičius, ir Ante Tomičius, ir Luka Žoričius, ir natūralizuotas amerikietis Dontaye Draperis, dar keli ne vieną sezoną Eurolygoje arba stipriausiose nacionalinėse lygose rungtyniaujantys žaidėjai.
Žvelgiant į sąrašą atrodo, kad kroatai neturi silpnųjų vietų, tačiau per kontrolines rungtynes komanda visiškai nebuvo panaši į monolitą.
Galbūt jai geriau sektųsi su kitu treneriu, nes Jasminas Repeša visą karjerą pasižymėjo tuo, kad pasiekdavo puikių rezultatų su žvaigždžių neturinčiomis komandomis, bet prastai sutardavo su ryškiomis asmenybėmis.
Ko trūksta. Zoranas Planiničius, Marko Popovičius ir Krešimiras Lončaras jau anksčiau užsiminė ketinantys baigti karjerą rinktinėje.
Tvirto sprendimo nė vienas jų dar nepriėmė, bet šiemet savo šaliai neatstovaus.
Rinktinėje nebus ir patyrusio Stanko Baračo, kuris gydosi pėdos traumą.
Kaip rengėsi. Kroatijos komandai visą pasirengimo etapą trukdė traumos. Dėl jų netgi buvo atšauktos vienos rungtynės su Juodkalnijos ekipa ir buvo praplėstas kandidatų sąrašas.
Žaistose rungtynėse kroatai savo aistruolių dažniausiai nedžiugino.
Jie pasiekė kelias pergales, bet nusileido susilpnėjusiai Vokietijos rinktinei ir triuškinamai pralaimėjo Prancūzijos, Serbijos, Turkijos komandoms.
Ko tikėtis. Pagal pavardes tai – pirmojo ketverto komanda, bet šios vasaros kontrolinių rungtynių rezultatai netgi kelia abejonių, ar kroatams pavyks patekti į antrąjį etapą.
