Autobusais, traukiniais, motociklais ir lėktuvais Slovėniją pasiekę Lietuvos krepšinio sirgaliai Europos čempionate vėl kuria ypatingą nuotaiką.
„Aš labai myliu Lietuvą“, - Jesenicėse prie „Podmežakla“ arenos prisiglaudusiame bare ramiai skamba Marijono Mikutavičiaus sukurta daina.
Ji pakeitė prieš tai ten pat plyšavusį Saulėną, kurio šiaulietišką akcentą dabar atpažįsta ir slovėnai, serbai, makedonai, bosniai, juodkalniečiai ir latviai.
Jesenicėse, kur vyksta Europos pirmenybių B grupės varžybos, apie penki šimtai Lietuvos sirgalių jau užkūrė savo ritmą.
Patinka oras ir gražios moterys
Žaliųjų aistruolių kuopa nėra pati didžiausia, bet, regis, labiausiai patrakusi - tiek būgnų, milžiniškų vėliavų, spalvotų perukų, šalmų, kaukių ir net kojinių neturi nė vienos kitos komandos aistruoliai.
Štai etatinis Europos čempionatų dalyvis pravarde Apuokas po „Podmežakla“ arenos prieigas vaikšto galvą papuošęs nauja šukuosena – po pirmosios nakties Slovėnijoje jis pabudo ant galvos radęs plaukų juosteles, kurias nudažė trispalvės spalvomis.
Apuokas vienas iš Tomo Balaišio-Sėklos vadovaujamos pusšimčio aistruolių grupės, kuri Slovėniją pasiekė autobusu per dvi dienas, naktį praleidus Čekijoje.
„Viskas puiku, - pirmuosius gyvenimo įspūdžius Slovėnijoje apibūdino su Sėklos kompanija atvykęs Karolis. - Oras – nuostabus, maistas – gardus, alus – taip pat, o moterys gražios. Labai gražios“.
Nuo 2003 metų Lietuvos rinktinę organizuotai lydinčių aistruolių grupė įsikūrė viešbutyje Jesenicių ir Liublianos, kur vyks ir antrojo etapo ir finalinės kovos.
Kartu su triukšmingais lietuviais viešbutyje gyvena makedonai, slovėnai ir keli serbai.
„Su makedonais jau surengėme bendrą fotosesiją. Draugišką“, - kalbėjo Karolis.
Daug loterijos laimėtojų
Sėklos kariauna Slovėnijoje bus iki pat čempionato pabaigos rugsėjo 22 dieną, kai baigsis beveik tris savaites trunkantis turnyras.
Ne visi bus tiek ilgai.
„Mes būsime tik tris dienas“, - sakė iš Palangos atvykusi Loreta.
Ji su šeima iki Slovėnijos keliavo automobiliu pusantros paros ir jau šį savaitgalį tą patį kelią –pusantro tūkstančio kilometrų reikės įveikti grįžtant namo.
Keli šimtai aistruolių iš Lietuvos žemyno pirmenybes pasiekė įvairiausiais būdais.
Vilnietis Mindaugas kelionę autobusu į Slovėniją laimėjo prisiskambinęs į Lietuvos televizijos rytinę laidą. Jis kartu su dar 40 bendrakeleivių apsistojo viešbutyje netoli magiško grožio Bledo ežero.
Dar beveik šimtas sirgalių laimėjo prekybos centro rengtą loteriją ir turėjo galimybę skristi su Lietuvos rinktinės krepšininkais.
Tiesa, pasėdėti šalia žaidėjų jiems nepavyko, nes sugedus lėktuvo varikliui, komanda skrydį buvo nukėlusi kitai dienai, o sirgaliai išskrido tą pačią naktį kitu lėktuvu.
Tribūnose – nuo vaikų iki politikų
Labai skirtingo amžiaus ir labai skirtingų profesijų lietuviai traukia „Ant kalno mūrai“ tribūnose.
Mažas berniukas rungtynes leidžia ant šviesiaplaukės motinos rankų šalia pat triukšmingiausių Lietuvos sirgalių.
Štai buvęs Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kartu su visais skanduoja „F**k you referee“, kai sirgalius įsiutina koks rungtynių teisėjo sprendimas.
G.Steponavičius su kitu liberalu Eligijumi Masiuliu po kiekvieno mačo atsiranda po „Švyturio“ skėčiais papuošto baro, kur verda karščiausios linksmybės po Lietuvos rinktinės rungtynių.
Baro viduje visų pamiršti dainuoja pora slovėnų muzikantų, o lauke liejasi lietuviškos dainos ir prasideda šokiai ant stalų. Kone kas antras sirgalius bando šokdinti padavėją, bet ši mikliai išlaviruoja.
Pykčių tarp skirtingų šalių sirgalių nė kvapo, o labiau atvirkščiai – štai lietuvis meiliai bando užrišti trispalvį šaliką makedonui, o šis siūlo mainytis marškinėliais.
Daugiausia - makedonų
Didžiausią sirgalių armiją tarp B grupės komandų Jesenicose turi Makedonija.
Apie 2 tūkst. sirgalių, kurių dalis ant galvų mūvi Aleksandro Makedoniečio šalmus, kuria didžiausią triukšmą „Podmežakla“ arenoje. Serbų turbūt yra virš tūkstančio.
Bosnių tribūnose šokinėja panašiai tiek pat, kiek juodkalniečių – apie šimtą. Balkanų šalių aistruolių skaičius kiekvienose rungtynės keičiasi, nes dauguma jų Slovėniją gali pasiekti automobiliu per pusdienį.
Vyšnine apranga apsirengusių sirgalių iš Latvijos Slovėnijoje yra apie du šimtus bet kaip ir dauguma kitų aistruolių jie yra išsibarstę po skirtingas tribūnas, kuriose išviso telpa 5,5 tūkst. žiūrovų.
Didžiausias sporto renginys per nepriklausomos Slovėnijos istoriją nesulaukė išskirtinio Jesenicių dėmesio – iš 13 tūkst. gyventojų miestelyje į krepšinio varžybas užsuka vienas kitas.
Alaus bokalas – nuo 7 litų
Nėra abejonių, kad lietuviai prisideda prie alaus pramonės augimo Slovėnijoje.
Alaus kainos yra europietiškos – nuo 7 litų bokalas bare, o parduotuvėje dusyk pigiau.
Ir maisto produktų parduotuvėse bei patiekalų Slovėnijos kavinėse kainos laikosi vidurio tarp Rytų ir Vakarų Europos – brangiau nei Lietuvoje, bet pigiau nei Austrijoje ar Italijoje.
Dauguma Lietuvos sirgalių iki rungtynių spėja panaršyti po žalias Slovėnijos apylinkes, iš arti paspoksoti į Alpių viršukalnes ar pasivaikščioti mieste.
„Apsilankėme Liublianoje ir suspėjome sudalyvauti metimų į krepšį konkurse sirgalių zonoje. Trys lietuviai dalyvavo, trys lietuviai laimėjo“, - džiaugėsi Julius iš Druskininkų.
Sirgaliai alkani medalių
Tačiau ne dėl „Laško“ ar „Union“ alaus ir ne dėl balkanų šalyse tokių populiarių Čevapčiči dešrelių į Slovėniją atvyko pusė tūkstančio lietuvių.
Svarbiausia krepšinis, o tiksliau – Lietuvos rinktinės pergalės.
„Manau, kad čempionato finale žais Lietuva ir Suomija“, - rimtu veidu tvirtino Jesenicose su žaliais marškinėliais su užrašu „Lietuva“ išdygę du suomiai.
„Tikimės, kad namo Lietuvos krepšininkai grįš su medaliais“, - galvomis linksėjo Sėklos sirgalių desanto atstovai Karolis, Česlovas ir Vigis.
„Lietuva laimės“, - vylėsi Loreta iš Palangos.
Ką laimės? Lietuvių Slovėnijoje atsakymą nesunku įspėti: „Žinoma, kad auksą“.
