Krepšinio specialistą ir Lietuvos sirgalius gerokai išgąsdino Jono Kazlausko auklėtinių pralaimėjimas bosniams (72:78), kai nacionalinė komanda laviravo ant bedugnės krašto. Rinktinę nuo Europos čempionato pabaigos skyrė vos keturi taškeliai.
S.Kairys ir Klaipėdos „Neptūno“ strategas Kazys Maksvytis dalijosi įspūdžiais apie rungtynes su bosniais ir rinktinės žaidimą.
Dėl ugnelės trūkumo Lietuvos žaidėjų akyse labai pyko S.Kairys: „Mes atrodome nuvargę, nukankinti. Nėra džiaugsmo, nėra širdies.“
Rinktinės vargai ir bėdos
S.Kairys: „Toks rinktinės žaidimas labai lengvai skaitomas. Nepastebėjau arba tiesiog nesugebu pastebėti žaidimo progreso. Ar su tokiu žaidimu pateksime į ketvirtfinalį? Čia jau reikia kreiptis į ekstrasensus ir panašiai. Krepšinyje yra ne tik ūgiai ir vardai, bet ir širdis, nuo kurios viskas labiausiai priklauso. Bosniai žaidė su širdimi. Niekas to nepaneigs. O mes atrodome nuvargę, nukankinti. Vargome tas rungtynes. Galbūt viskas dėl per didelės drausmės. Sudaryta per didelė įtampa, per didelė baimė padaryti klaidą. Nėra džiaugsmo, nėra širdies. Manau, reiktų pašalinti tą perdėtą drausmę. Galbūt žaidėjai tuomet atsivertų, imtųsi daugiau iniciatyvos, improvizuotų, žaistų savo žaidimą.“
K.Maksvytis: „Kad ir banguotai įveikėme pirmą etapą, galbūt mūsiškiai pasiruošimo plane turėjo mintį, jog žaidimas gerės su kiekvienu maču. Kai aš treniravau dvidešimtmečių rinktinę (su kuria be J.Valančiūno laimėjo auksą. – Red.), iš pradžių taip pat žaidėme banguotai. Vos patekome į lemiamus etapus, bet viskas baigėsi tuo, kad laimėjome čempionatą. Čempionatus laimi ne tos komandos, kurios geriau juos pradeda, o tos, kurios geriau juos baigia. Geriau žaidžia antro etapo rungtynes, ketvirtfinalį, pusfinalį, finalą. Lietuva dar ieško savo žaidimo. Bet tikiu, kad lietuviai įsibėgės ir lemiamus mačus sužais gerai.“
Bosnių planas
S.Kairys: „Bosniai turėjo labai gerą planą. Jie išnaudojo kelis dalykus, kurie labai veiksmingi krepšinyje. Pirmiausia, užgniaužė lyderius tam, kad likusi banda prarastų pasitikėjimą. Šiuo atveju L.Kleiza buvo dvigubinamas. Kai jis gaudavo kamuolį, jį iškart puldavo du žmonės, priversdavo panikuoti. O kai panikuoja lyderis, tada panikuoja ir likusieji. Tarp jų – ir treneris.
Ne mūsų žaidimas mačo pabaigoje padėjo atsitiesti. Patys bosniai svaidė neparuoštus metimus. M.Teletovičius sau leido daryti tokius dalykus, dėl kurių iš karto turėtų būti sodinamas ant suolo. Kiti taip pat labai skubėjo. Pas mus, aišku, Linas parodė, ką turi šortuose, apie ką šnekėjo R.Javtokas.“
K.Maksvytis: „Gal varžovai buvo išsaugoję daugiau jėgų, nes lietuviai žaidė 22 valandą ir dar pratęsimą. Gal tai šiek tiek aplygino jėgas. Kalbant apie rungtynes, varžovai – labai neparankūs. Aukštaūgiai meta tritaškius. Belieka pasidžiaugti, kad sunkiu metu komanda susikoncentravo ir sumažino skirtumą iki reikiamo.“
Pasiutęs M.Teletovičius
S.Kairys: „M.Teletovičius meta iš 10 metrų. Dengsi iš dešimties, įmes iš vienuolikos. Labai sunku uždengti tokį žmogų, ypač jei jis įsibėgėjęs. Kartais vien kamuolio spaudimas neduoda rezultato. O visada apsikabinęs jo nedengsi. Komandinėje gynyboje jį tenka palikti. Labai sudėtinga dengti tokį aukštą krepšininką.“
K.Maksvytis: „Lengva kritikuoti po visko. Kelis metimus jis įmetė iš fantastikos srities nuo vidurio linijos. Bet man atrodo, kad reikėjo bandyti keistis dengiamaisiais. Galbūt tuomet M.Teletovičius būtų daręs daugiau prasiveržimų ir išeikvojęs daugiau jėgų. Bet čia tik pamąstymai. Galbūt būtų buvę dar blogiau. Tačiau aš būčiau pasirinkęs kitokią taktiką nei J.Kazlauskas.
Po netaiklių varžovų metimų neatkovodavome kamuolio. Ir tuomet po staigaus perdavimo M.Teletovičius mesdavo iš toli. Pralaimime kovą dėl toli atšokusių kamuolių. Po pačiu krepšiu – dar dar, bet kai varžovai meta daug tritaškių, dažnai kamuolys atšoka toliau krepšio. Nežinau, ar nesame pakankamai vikrūs, ar neatsitveriame varžovų, bet nesusirenkame toli atšokusių kamuolių. Tai – ir gynėjų atsakomybė.“
Broliai
S.Kairys: „J.Kazlauskui reikėjo gynybinio plano žaidėjų. Nėra paslaptis, kad Lavrinovičiai geriau puola, nei ginasi. Jei jų diena, tvarkoj, galima išnaudoti. Bet tikėtis, kad dvi dienas iš eilės jie laidys tritaškius, labai mažai tikėtina.“
K.Maksvytis: „Treneris yra arčiausiai komandos ir geriausiai žino, ar jie tinka, ar ne. Kiek pačiam teko matyti, broliai geresni puolant nei ginantis. Ir trečiame kėlinyje jiems išėjus puolimas buvo neblogas, bet į kiekvieną metimą tuo pačiu atsakydavo ir bosniai. Galbūt treneris žaidimą norėjo pradėti nuo gynybos.“
Šešiolika minučių ir mažiau žaidę penki aukštaūgiai
S.Kairys: „Nė vienas iš aukštaūgių, išskyrus L.Kleizą, nesužaidė, todėl J.Kazlauskas ir visus bandė. J.Valančiūnas strigo, D.Motiejūnas nerado savęs. R.Javtokas – gynyboje kažkiek, bet puolime – nieko. Broliai. J.Kazlauskas vargo.“
K.Maksvytis: „Pats buvau patekęs į tokią situaciją, kai turėjome tris įžaidėjus. Daugiau stengiuosi klaidos nekartoti. Kai visiems įžaidėjams bandėme padalyti laiką, nė vienas jų nesijautė gerai. Gal ir skausminga būtų kažkurio nekelti nuo suolo, bet manau, kad J.Kazlauskui reiktų duoti žaisti daugiau tiems, kuriais labiau pasitiki. Tiesa, J.Kazlauskui sunku – vieną dieną sužaidžia Lavrinovičiai, kitą – J.Valančiūnas ar D.Motiejūnas. Dabar – ir L.Kleiza.“
M.Pocius – nuo suolo į starto penketą, broliai – atvirkščiai
S.Kairys: „J.Kazlauskas reaguoja. Jei kas nesužaidžia, sodina ant suolo. Bet tai įneša įtampos. Taip elgtis būtų gerai čempionato pradžioje, po to reiktų būti atlaidesniam. Reikia duoti žaidėjams teisę klysti. Nes juk klystame visi. Taip pat – ir pats J.Kazlauskas. Į klaidas reikia žiūrėti kaip į sudedamąją dalį, o ne kaip į bausmę. O dabar tvyro įtampa. Žaidėjai bijo, kad juos keis.“
K.Maksvytis: „Reikėtų paklausti žaidėjų. Komanda pasirinko tokią taktiką.“
