EUROLYGA 2023

NBA paraštėse kirba klausimas: „Kas, jeigu A.Sabonis...“

Jokia kita sporto lyga neiškelia klausimų „O kas, jeigu...“, tik NBA. Kas, jeigu „Portland Trail Blazers“ 2007 metų naujokų biržoje būtų gavusi Keviną Durantą? Kas, jeigu Yao Ming'o kojos nebūtų jo apvylusios? Arba traumos nebūtų gadinusius Penny Hardaway, Granto Hillo ar Derricko Rose'o karjeros?

Tie, kurie ilgoje A.Sabonio karjeroje ieško lūžio taško, turėtų prisiminti istoriją apie keliaujantį europietį, kuris dievino alų, amerikinius automobilius ir šonkauliukus.<br>AP nuotr. iš archyvo
Tie, kurie ilgoje A.Sabonio karjeroje ieško lūžio taško, turėtų prisiminti istoriją apie keliaujantį europietį, kuris dievino alų, amerikinius automobilius ir šonkauliukus.<br>AP nuotr. iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 16, 2014, 6:35 AM, atnaujinta Feb 17, 2018, 11:50 AM

O kas, jeigu „Chicago Bulls“ 1994 metais būtų Scottie Pippeną iškeitusi į Shawną Kempą? Kas, jeigu „Los Angeles Lakers“ 2007-aisiais būtų patenkinusi Kobe Bryanto norą atsirasti keičiamųjų sąraše?

Klausimų – daugybė. O juos užduoda galybė krepšinio aistruolių, rašo uproxx.com.

Tačiau du skaudžiausi „kas, jeigu“ scenarijai yra susiję su ne amerikiečiais, o su Europos krepšininkais, kurie išsikovojo vietą po NBA saule ir tapo žvaigždėmis, lygoje debiutavę vilkėdami „Portland Trail Blazers“ aprangą. Vienas jų – Draženas Petrovičius, kurio spindinčią karjerą ir gyvenimą nutraukė kraupi avarija.

Kitas europietis - Arvydas Sabonis.

Nepaisant to, kad dar 1986 metų NBA naujokų biržoje į „Blazers“ A.Sabonis buvo pasirinktas 24-uoju šaukimu, NBA jis debiutavo tik 1995 metų lapkričio 3-ąją.

Iki tada A.Sabonį kaustė trūkusios ir pagijusios Achilo sausgyslės trauma, taip pat kelio ir čiurnų problemos. Problemos, kurios, pasak buvusio „Blazers“ generalinio vadovo Bobo Whitsitto, krepšininkui būtų garantavusios neįgaliojo vietą automobilių aikštelėje.

Tačiau Lietuvos krepšininkui buvo skirtas kitoks likimas, o sklandančios legendos jo kelią nuspalvina intriguojančiomis spalvomis.

A.Sabonis buvo laikomas, ko gero, talentingiausiu Europos krepšininku. Už tai jis turėtų būti dėkingas savo talentui ir ūgiui – 221 cm. Jis galėjo apginti (arba sugadinti) krepšį, bėgti į greitas atakas, mesti iš toliau.

„O po dešimtmečio A.Sabonis turbūt galės ratais lakstyti aplink P.Ewingą“, – 1995-ųjų lapkritį rašė „New York Times“ žurnalistas Tomas Friendas.

Nors skeptikai tvirtina, kad A.Sabonį pamatę žurnalistai gerokai perspaudė, liaupsės, skirtos krepšininkui, nebuvo visiškai nepelnytos. 1988 metais Seulo olimpinėse žaidynėse A.Sabonis žengė koja kojon su Davidu Robinsonu ir laimėjo auksą. Jis netgi dukart skėlė „stogą“ Admirolu vadinamam aukštaūgiui 1992-ųjų žaidynėse.

1995 metais „Boston Celtics“ marškinėlius vilkėjęs kroatas Dino Radja teigė: „Tas vyrukas, jeigu ne traumos, būtų geresnis už D.Robinsoną. Patikėkite manimi, jis buvo toks geras. Aš žinau jį ilgą laiką. 1985-aisiais jis buvo žvėris. Jis galėjo įkirsti, dėti į krepšį, pataikyti tritaškį. Jis būtų buvęs „Visų žvaigždžių“ komandoje dešimt metų iš eilės. Tai tiesa.“

Tad kodėl A.Sabonis NBA naujoku tapo tik tuomet, kai jam buvo 30 metų? Daugiausia įtakos tam turėjo toks politinis nesutarimas, dar vadinamas šaltuoju karu. „Blazers“, tuometinis senatorius Alanas Cranstona ir kongresmenas Ronas Wydenas bei du valstijos sekretoriai buvo priversti maldauti Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės trenerio Aleksandro Gomelskio leisti pasinaudoti krepšininko paslaugomis.

Tačiau A.Gomelskis buvo užėmęs tvirtą poziciją ir nenorėjo prarasti A.Sabonio be pasikumščiavimo. Jis netgi pareikalavo už derybas sumokėti 200 tūkstančių JAV dolerių.

Po devynerių metų atėjo laikas paskutiniam maldavimui. Šįkart vėl buvo prašoma, kad leistų A.Sabonį atsivilioti į JAV ir suteiktų galimybę „Blazers“ klubui pasinaudoti visomis atsargomis, likusiomis A.Sabonio degalų bake.

Tačiau net ir vėlokai į NBA patekęs A.Sabonis paliko savo žymę. Greitis jau negalėjo būti jo išskirtinumas, tačiau Portlande sirgaliai išvydo nuostabų žaidimą.

Kovodamas su garsiuoju Shaquille'u O'Nealu, kuris tada buvo pačiame jėgų žydėjime, A.Sabonis padėjo savo komandai 1999–2000 m. sezone patekti ant NBA finalo slenksčio, tačiau kelią į jį užkirto „Los Angeles Lakers“.

Tie, kurie ilgoje A.Sabonio karjeroje ieško lūžio taško, turėtų prisiminti istoriją apie keliaujantį europietį, kuris dievino alų, amerikinius automobilius ir šonkauliukus.

Taškų galima rasti daug, tačiau kulminacija reikėtų laikyti žingsnį į Šlovės muziejų.

Paini istorija, po kurios A.Sabonis atkeliavo į JAV, skaudi ir sirgaliams. Juk būtent krepšinio gerbėjai buvo nuskriausti, netekę galimybės stebėti žaidėjo jo karjeros aukštumose.

Ši situacija – dar viena mozaikos dalis dėlionėje, kuri nėra maloni Portlandui. Juk jokiam kitam profesionaliam krepšinio klubui niekada taip nesisekė į savo gretas įtraukiant potencialių geriausių krepšininkų kaip „Blazers“.

Michaelas Jordanas ir K.Durantas – aiškūs šūviai pro šalį. Brandonas Roy ir Gregas Odenas taip pat daužė širdis.

Portlando komanda spėjo pasidžiaugti sėkme, kai 1990 ir 1992 m. pasiekė NBA finalą. Tačiau neįmanoma negalvoti apie tai, ką galėjo nuveikti jaunasis metikas, nuožmus kovotojas ir viską galintis padaryti milžinas.

Tokie NBA „kas, jeigu“ kiekvieną kartą priverčia pajusti nemalonų skonį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.