Daugelis švedų, ieškodami mažo taškelio Švedijos pietuose, geriausiu atveju galėtų paminėti gabius Hioganeso keramikus ir patartų pasimėgauti ramia pajūrio idile, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Kaimyninių miestų gyventojai dar galbūt girdėjo apie ambicingą miestelio merą, kuris užsitraukė rūstybę, mat leido statyti penkiolikos aukštų namą, kuris sujaukė kurorto panoramą. Dauguma namų čia – dviaukščiai.
Dabar miestą ėmė garsinti krepšininkai, kuriuos subūrė lietuvis Donaldas Bartkus. Pirmosios lygos Pietų grupėje „Höganäs Basket“ komanda laimėjo 9 iš 12 rungtynių ir pateko į aštuonetą, kuris kovos dėl dviejų bilietų į aukščiausiąją lygą.
Į treniruotes – 8 km pėsčiomis
Komandos istorija prasidėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. „Tuomet čia atsikėliau ieškodamas uždarbio. Pradėjau dirbti šiltnamiuose. Kartą pažįstamas lietuvis pasiūlė sužaisti vietinės lygos rungtynėse. Pelniau 27 taškus“, – pradžią prisiminė D.Bartkus.
Iki treniruočių salės nuo namų tada tekdavo eiti apie 8 km pėsčiomis. „Viršininkas pyko, kad per daug žaidžiu ir blogai dirbu“, – pasakojo dabartinis komandos treneris. Paskui D.Bartkus keleriems metams grįžo į Lietuvą, o Hioganeso krepšinio klubas, pritrūkęs žaidėjų, sunyko.
Žaidėjus maitina ne krepšinis
„Höganäs Basket“ atgimimas prasidėjo 2005 metais, kai Donaldas po kelerių metų pertraukos grįžo dirbti į Švediją. Laimėjęs daug rungtynių ir pakilęs iš trečiosios į antrąją lygą Hioganeso klubas nesustojo.
„Žaidėme vis su stipresnėmis komandomis, reikėjo vis geresnių krepšininkų“, – sakė treneris. Keletą žaidėjų pavyko rasti Radviliškyje, kur kadaise žaidė ir pats Donaldas.
Reikėjo žmonių, kurie sutiktų dirbti kitą darbą, o laisvalaikį aukoti krepšiniui. „Buvo laikas, kai kone kas mėnesį eidavau pas pažįstamą langų valymo įmonės direktorių ir sakydavau: reikia dar vienos darbo vietos“, – sakė D.Bartkus.
Taip Švedijoje atsidūrė būrys krepšininkų iš Lietuvos, aštuoni jų dirba vienoje įmonėje. Kai kurie klubą susirado patys. Vienas jų – Nerijus Strazdauskas, profesionalas, keturis sezonus žaidęs Vilniaus „Sakalų“ komandoje. Apie lietuvišką krepšinio komandą Švedijoje jis perskaitė internete.
„Man atsakė, kad tai mėgėjų klubas. Tuomet paprašiau padėti rasti kitą darbą, kad laisvalaikiu galėčiau žaisti“, – prisimena Nerijus, kuris dabar yra vienas komandos trenerių.
Pripratę sunkiai dirbti
24 tūkst. gyventojų turintis miestas – Švedijos krepšinio išsišokėlis. Surinkti dvylika stiprių žaidėjų neprofesionalų sunkiai sekasi ir šalies didmiesčiams. Sportuoti mėgstantys švedai dažniau energiją skiria futbolui arba ledo rituliui. „Lietuviai užaugo mušinėdami krepšinio kamuolį“, – situaciją aiškino klubo vadovas Tordas Hammarlundas.
Jis džiaugiasi, kad pergalės padeda į krepšinio areną privilioti vis daugiau sirgalių.
Ekipos stiprybė yra tai, kad komandos branduolys jau daug metų žaidžia drauge, gali suprasti vienas kitą ir be žodžių.
„Galbūt tai yra lietuviškas krepšinio stilius. Lietuviai yra žmonės, kurie pripratę sunkiai ir kantriai siekti tikslo. Kitaip nei švedams, jiems nebuvo viskas pateikta ant lėkštutės“, – pridūrė T.Hammarlundas.
Svajonė gali išsipildyti
„Höganäs Basket“ antrus metus iš eilės kovos dėl bilieto į elito lygą, todėl D.Bartkus ir T.Hammarlundas atsargiai svajoja, kad pavyks žengti toliau.
„Jau ir dabar rungtyniaujame su profesionaliomis ar pusiau profesionaliomis komandomis, kurių žaidėjams krepšinis – pagrindinė veikla“, – sakė D.Bartkus.
Tačiau pakilęs į aukščiausiąją lygą klubas turėtų gerokai pasikeisti, kviesti naujų žaidėjų, sudaryti administraciją – tam reikėtų stiprių rėmėjų ir daugiau miesto lėšų.
Kol kas krepšininkai patys atsakingi tiek už treniruotes, tiek už keliones. Rungtyniaujant su Šiaurės Švedijos komandomis per savaitgalį jiems tenka nuvairuoti ir tūkstantį kilometrų.
Bet ir kituose miestuose palaikyti „Höganäs Basket“ ateina lietuviai, gyvenantys Švedijoje.