„Autobusui vos įvažiavus į miestą pajutau jauduliuką“, – prisimindamas jaudinamą kelionę namo šyptelėjo D.Redikas.
Rungtynių metu 192 cm ūgio gynėjas jautė, kad „Lietuvos ryto“ vadovų akys nukrypusios į jį. Bet pirmojo kėlinio pabaigoje D.Redikas galiausiai įveikė jaudulį – pelnęs 9 taškus iš eilės krepšininkas su kitais „Pieno žvaigždžių“ žaidėjais užkūrė vilniečiams pirtį. Nors pasvaliečiai pralaimėjo, mačą D.Redikas baigė turėdamas 20 taškų.
„Stengiausi save parodyti, – portalui lrytas.lt atsikvėpęs po mačo pasakojo „Lietuvos rytui“ priklausantis krepšininkas. – Džiaugiuosi savo žaidimu, nors visada galima pasirodyti geriau.“
Pasvalyje vidutiniškai 8,9 taško renkantis D.Redikas daro viską, kad vėl galėtų užsivilkti „Lietuvos ryto“ aprangą. Pagundų nė 10 tūkstančių gyventojų neturinčiame miestelyje nedaug, todėl žaidėjas visą dėmesį gali sutelkti tik į krepšinį. Šiuo karjeros metu D.Redikui to reikia labiausiai.
Jono Valančiūno vedamos Auksinės rinktinės nario dar negalima nurašyti. Tuo įsitikinęs „Pieno žvaigždžių“ treneris Rimantas Grigas, matantis savo auklėtinį net ir Lietuvos nacionalinėje komandoje.
„Dovydas yra perspektyvus, fiziškai stiprus ir labai gerai besiginantis žaidėjas. Jam, kaip gynybos specialistui, matau perspektyvų žaisti ir „Lietuvos ryto“ komandoje, ir Lietuvos rinktinėje. Dovydo fizinės galimybės ir greitis leidžia apie tai galvoti. Vis dėlto jam dar reikia daug žaidimo praktikos“, – portalui lrytas.lt pasakojo R.Grigas.
Ėmęs treniruoti D.Rediką, specialistas nepajuto, kad jaunasis auklėtinis turi tokį nesuvaldomą charakterį, apie kokį pastaruoju metu buvo kalbama.
„Dovydas – šaunus vyras. Jam neturiu jokių pretenzijų. Dovydas dirba, bendrauja, yra linksmas, geras. Galbūt mums išnuomotas jis pasimokė, bet nematau priežasties, kodėl visi iš jo padarė kriminalą, – net stebėjosi „Pieno žvaigždžių“ strategas. – Tas jo jaunatviškumas, karštumas visur jaučiamas. Bet čia nėra blogas bruožas. Geras žaidėjas ir turi turėti charakterį. Paskui jis jį suvaldys ir pradės kur kas geriau žaisti.“
R.Grigas sutinka – stažuotė „Pieno žvaigždėse“ padės D.Redikui susitupėti: „Kai jaunas žaidėjas patenka į tokią komandą kaip „Žalgiris“ ar „Lietuvos rytas“, jam susisuka galva. Vėliau truputį atvėsta, nusileidžia į kitas komandas, apgalvoja savo elgesį, darbą. Manau, kad Dovydui tai išeis į naudą.“
Portalas lrytas.lt kalbėjosi su D.Rediku apie gyvenimą mažame Pasvalio mieste, savo charakterį, jausmus po persikėlimo į „Pieno žvaigždes“ ir ateities planus.
– Koks jausmas grįžti į Vilnių? – lrytas.lt paklausė D.Rediko.
– Įdomus. Prieš rungtynes tik įvažiavęs į Vilnių žinai, kad važiuoji į namus. Buvo jauduliuko. Norėjosi pasirodyti, bet ir jaudinausi. Bijojau perdegti. Tikiuosi, su tuo susitvarkiau.
– Rungtynių pradžioje nebuvote toks rezultatyvus kaip vėliau. Tai irgi lėmė jaudulys? – Bandžiau atsikratyti jaudulio. Svarbiausia buvo gerai apsiginti, o po to jau tas jaudulys dingsta ir viskas darosi lengviau. O vėliau kaip ėjo, taip ėjo. Stengiausi parodyti save ir daryti viską kaip įmanoma geriau.
– Ar patenkintas tuo, kaip pasirodėte vadovams?
– Visada gali būti geriau. Džiaugiuosi savo žaidimu. Juk „Lietuvos rytas“ yra mano komanda. Žaidėme tikrai neblogai, tik po pertraukos sugriuvome kaip kortų namelis. Tik dėl to pikta. Bet viskas priešaky. Nereikia sureikšminti šitų rungtynių. „Lietuvos rytas“ yra „Lietuvos rytas“, o mes turime savų tikslų ir eisime toliau.
– Debiutinėse rungtynėse Pasvalyje pelnėte 19 taškų, bet vėliau statistika krito. Kas nutiko?
– Reikėjo įeiti į tą ritmą, įsilieti į komandą, suprasti, ko iš manęs nori treneris. „Lietuvos ryte“ buvau ne atakų lyderis, o gynybinis žaidėjas. Viskas labai pasikeitė. Reikia viską prisiminti, o tam reikėjo laiko. Padidėjo ir žaidimo laikas, krūvis. Bet su laiku viskas ateina. Jaučiu, kad forma gerėja, ir tikiuosi, jog mano žaidimas tik gerės.
– Kokį vaidmenį Pasvalyje skyrė R.Grigas?
– Nėra konkretaus uždavinio, kad būčiau lyderis. Mano privalumas – gynyba. Turiu tikslą dengti pavojingiausią varžovų gynėją ir jį nuvarginti.
– Nebuvo sunku adaptuotis iš sostinės persikėlus į provinciją?
– Žinojau, ko ir kodėl važiuoju. Yra visos sąlygos sportuoti, o to aš ten ir važiavau. Aišku, visai kitaip nei sostinėje. Norisi eiti pavalgyti į kinų ar italų restoraną, o ten kavinė, ir tiek. (Šypsosi.) Truputį tai juntu. Bet savi pliusai, savi minusai. Dabar man svarbiausia, kad daug žaidžiu ir galiu atsiskleisti.
– Kaip Pasvalyje bandote pramogauti ir leisti laisvalaikį?
– Ten nėra tų pramogų. Didžiausia pramoga – namuose pažiūrėti filmą. (Juokiasi.) Pasvalys – mažas miestelis, nėra ko nors įspūdinga. Yra sporto kompleksas, gali nueiti į baseiną, pirtį, sūkurinę vonią. Bet tai viskas. Gavęs laisvą dieną važiuoju į Vilnių, pas tėvus ar dar kur nors. Kartais su žaidėjais susėdame, pažaidžiame kokį pokerį. Bet nieko rimta ir nieko ten neprigalvosi.
– Tačiau galbūt šiuo metu jums tik į naudą, kad visą dėmesį galite skirti vien krepšiniui?
– Be abejo. Žinojau, kur važiuoju ir ką čia darysiu. Man tai tik didelis pliusas. Nėra tų pagundų ir jų nekyla. Vienintelis dalykas – žaisti krepšinį, eiti į salę ir sportuoti. Niekas tavęs nedirgina, susikoncentruoji, ir tiek.
– Kalbant apie ateitį, kokius tikslus puoselėjate?
– Žinoma, kad norėtųsi grįžti į „Lietuvos rytą“, komandą, kurioje pradėjau augti. Bet tai priklauso ne nuo manęs, o nuo vadovų. Bandysiu padaryti viską, ką galiu, kad įrodyčiau esąs vertas grįžti į „Lietuvos rytą“. Svajonės didelės, bet viskas su laiku. Dar reikia baigti šį sezoną ir kai ką įrodyti, kad klubo vadovai pamatytų.
– Su vadovais jau teko bendrauti apie ateitį „Lietuvos ryte“?
– Dar ne. Jie turi savo reikalų, o aš – savo. Gal daugiau kalbėsime pasibaigus sezonui. Dabar esu susitelkęs į savo reikalus, „Lietuvos rytas“ – į savo.
– „Lietuvos ryto“ sprendimas jus išnuomoti buvo spyris į užpakalį?
– Tai kažkiek paveikė. Tačiau aš ir pats norėjau žaisti. Nebebuvo skirtumo, kur ir kaip. Norėjau tik žaisti, ir viskas, išsilieti, parodyti save. Buvau smarkiai pasiilgęs žaidimo laiko. Aišku, tai buvo spyris į užpakalį, nes vis tiek tai yra lyg laiptelis žemyn. Bet tikiuosi, kad po laiptelio žemyn žengsiu du žingsnius į priekį. Tikiuosi, kad viskas eis į gerąją pusę. Tai didelis spyris į užpakalį, bet ką darysi, yra kaip yra. Reikia dirbti, stengtis ir įrodinėti. Nematau didelės bėdos.
