Iki lemtingojo trečiadienio naujomis spalvomis tviskančio „Neptūno“ laivo koridoriuose O.Kurauskui dar reikia sutvarkyti nemažai popierinių formalumų.
„Kai vyksta tokie dalykai, sunku net patikėti, kol viskas nėra iki galo aišku“, – teigė O.Kurauskas.
Birželio 25-ąją Eurolygos vadovai sės prie bendro stalo ir spręs, ar įsileisti naują laivą į prestižinį savo uostą.
Antradienio vakarą Klaipėdoje rinksis ir „Neptūno“ valdyba, kuri svarstys komandos galimybes žengti didžiausią žingsnį ekipos gyvavimo istorijoje.
„Ką ten svarstyti?“ – paklaustų krepšinio gerbėjas. „Tiesiog turime klubo struktūrą, o klausimas, ar mes tikrai dalyvautume Eurolygoje, peržengia mano, kaip direktoriaus, kompetenciją. Reikia valdybos pritarimo. Vis dėlto turėsime gerokai didinti biudžetą, o už jo formavimą atsakinga valdyba“, – aiškino O.Kurauskas.
Tačiau jis neabejoja, kad „Neptūnas“ pats sau kelio į Eurolygą neužtvers.
„Galbūt 50 metų gyvuojantis „Neptūnas“ nebeturės tokios galimybės, todėl reikėtų pasinaudoti tokiu šansu“, – tvirtino klubo vadovas.
Artėjantį trečiadienį „Neptūną“ taip pat pagerbs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, iš kurio krepšinio klubas tikisi ne tik gerų žodžių, bet ir finansinės paskatos.
Gavo Eurolygos atsakymą
Dar birželio 2-ąją LKL finalo serijoje dėl aukso su Kauno „Žalgiriu“ stumdęsi klaipėdiečiai išsiuntė Eurolygai laišką prašydami patvirtinti informaciją, ar iš tikrųjų vietą turnyre „Neptūnui“ gali suteikti palankiai susiklostę kitų čempionatų rezultatai.
„Neptūno“ būstinę pasiekė Eurolygos skambutis. Iki birželio 25 d. posėdžio klaipėdiečiai turi užpildyti visus reikalingus dokumentus.
Su „Neptūno“ galimybėmis Eurolygos vadovai susipažino dar prieš 2013–2014 metų sezoną, kai uostamiesčio ekipa rengėsi debiutui Europos taurės turnyre.
Problemų dėl „Švyturio“ arenos, kurioje telpa 5,5 tūkst. žiūrovų, nekyla, viešbučių Klaipėdoje taip pat netrūksta.
„Reikia oro uosto, kuris būtų nutolęs daugiausia 100 km nuo arenos. Toks yra Palangoje, bet galbūt jame vykdoma per mažai skrydžių. Dar reikia turėti banko garantiją dėl 100 tūkstančių eurų paskolos. Jau kalbamės su bankais, šie reikalavimai – nėra neįmanomas dalykas. Neįvykdomų nenormalių reikalavimų tikrai nėra“, – patikino O.Kurauskas.
Panašu, kad „Neptūno“ likimas daugiausia priklauso nuo pačių Eurolygos bosų noro priimti naują komandą į savo išrinktųjų ratą. Pagal Eurolygos reitingą, „Neptūnas“ jau įplaukė į B licencijų savininkų sąrašą, o jį iš ten išstumti gali nebent Eurolygos vadovų dosnumas išduoti vardines licencijas. Jei jų Eurolyga išdalins nelauktai daug, „Neptūnui“ gali nebelikti B licencijos.
„Kai tie įvykiai taip klostosi, net sunku suvokti, kas darosi. Prisimenu, kad kai prieš ketverius metus atėjau į komandos valdybą, „Neptūnas“ buvo žemiau vidutinio lygio. Bet dar reikia truputį palaukti“, – įvykiams už akių stengėsi neužbėgti „Neptūno“ vadovas.
Žais trimis frontais?
Patekęs į Eurolygą, „Neptūnas“ greičiausiai neatsisakytų žaisti Jungtinės lygos turnyre ir kovotų trimis frontais.
„Viskas įmanoma, – perkrauto tvarkaraščio nesibaimino O.Kurauskas. – Praėjusį sezoną žaisdami Europos taurėje, LKL ir Jungtinėje lygoje įrodėme, kad galima tai padaryti.“
Tiesa, O.Kurauskas nepatenkintas, kad naujasis kito sezono LKL formatas paaiškės tik liepą.
Lietuvos čempionatas kitą sezoną gali vykti dviem, trimis ar keturiais ratais.
Nuo to priklausytų, kokios „Neptūno“ galimybės žaisti dar ir Jungtinės lygos turnyre, bet paraišką jame dalyvauti Klaipėdos klubas turi pateikti iki penktadienio.
Koziris – svajonė žaisti Eurolygoje
Per tris pagrindinius turnyrus „Neptūnas“ norėtų plaukti su tais vyrais, kurie nukalė Klaipėdai LKL sidabrą.
„Kai pasiekiamas geras rezultatas, būtų neteisinga viską kardinaliai keisti. Juk tie žmonės dėl sidabro įdėjo labai daug pastangų“, – tvirtino O.Kurauskas.
Jo teigimu, Klaipėdoje norėtų likti visi LKL vicečempionai. Derybas su lyderiais „Neptūnui“ palengvins ir galimybė pasiūlyti jiems išbandyti save Eurolygoje. Tai reiškia mažesnį atlyginimą, tačiau didesnę ateities perspektyvą.
„Eurolyga – kiekvieno krepšininko svajonė. Juk daugelis žaidėjų net nepatenka į Eurolygą. Todėl bus šiek tiek lengviau derėtis, – sakė O.Kurauskas. – O po gero sezono Eurolygoje galima tikėtis ir kitokių kontraktų.“
Prie būrio LKL vicečempionų „Neptūnas“ norėtų prijungti 1–2 pajėgius legionierius ir remtis Belgrado „Partizan“ modeliu.
Surinkti pajėgią komandą, kuri garbingai atstovautų Klaipėdai prestižiniame krepšinio turnyre, nepavyks be storesnės piniginės. Bet istorinė galimybė žaisti Eurolygoje jau duoda dividendų.
„Dabar visi apie mus kalba. Esame įdomesni rėmėjams. Jau LKL finalo metu buvo užsimezgusių potencialių kalbų dėl didesnių investicijų. Tačiau dar reikia palaukti“, – pasikartojo O.Kurauskas.