„Pasakiau, kad vasara – pats svarbiausias laikas, norint tobulinti savo individualius judesius“, - sakė 23 metų 213 cm ūgio puolėjas. Jis pats prieš žengdamas į NBA spėjo išlieti daug prakaito po treniruočių, kad galėtų patekti tarp geriausių.
D.Motiejūnui ir ši vasara – neišskirtinė. „Dirbu. Stengiamės, kad į rinktinę atvykčiau kuo geresnės būklės“, - sakė apie Lietuvos rinktinės stovyklą galvojantis krepšininkas.
„Turėjau atostogų, galėjau šiek tiek pailsėti. Bet negali nutolti nuo krepšinio, nes forma krenta, o atstatant ją reikia daug vargti“, - sakė jis.
D.Motiejūnas dabar atidžiai seka naujienas, nes kol kas neaišku, kurie krepšininkai atvyks į Jono Kazlausko komandą.
„Nuo to ir priklausys“, - sakė jis, paklaustas, kokių rezultatų Ispanijoje galima tikėtis.
D.Motiejūnas į gimtinę užsuka trumpam – jam vis dar tenka sugrįžti į JAV, kur lietuvis jau antrąjį sezoną praleido su „Houston Rockets“ marškinėliais. Tiesa, krepšininkui šis sezonas minutėmis aikštėje nepasižymėjo.
„Kaip ir gyvenimą, - paprašytas įvertinti sezoną sakė D.Motiejūnas. - Tai amerikietiški kalneliai – būna ir gerai, ir blogai. Yra kaip yra. Stengiamės ir dirbame. Atiduodu viską, ką galiu.“
Ar po vasaros jis gali pasirodyti su kita apranga?
„Ne nuo manęs tai priklauso. Priklauso, kaip komandai seksis su keitimais. Jeigu nepavyks išsikeisti Jeremy Lino ir Omaro Asiko, pokyčių nebus. Jų sutartys – didelės, o žaidėjai rinkoje nėra labai paklausūs“, - sakė D.Motiejūnas.
- Esate sakęs, kad jums jaunystėje nepakakdavo treniruočių, daug dirbdavote individualiai. Ar dabartinis jaunimas irgi juodadarbiai?, - lrytas.lt paklausė D.Motiejūno.
- Kiek su treneriais šneku, padėtis vis sunkėja. Visiems vis labiau rūpi kompiuteriai, telefonai, internetas. Vaikai mažiau laiko skiria krepšiniui. Treneriai sako, kad tai plinta. Matosi iš treniruočių, kad ne visi yra susitelkę iki galo. Suprantu, kad sunku susitelkti ilgą laiką, bet trenerius erzina, kai žaidėjas daro klaidą, jam pasakoma, kas negerai, o netrukus kitas tą klaidą kartoja.
Mes mokome, kad susitelkimas – vienas svarbiausių dalykų krepšinyje.
- Kaip kilo idėja rengti stovyklą?
- Paprasčiausiai pats tokių galimybių neturėjau. Kai Lietuvoje treniravausi, tokių stovyklų nebuvo. Pamenu, kad vieną kartą atvažiavo „Basketball without borders“ rengėjai. Tuomet atvažiavo NBA žaidėjų ir man tai buvo didžiulis džiaugsmas.
Vėliau nemačiau, kad kažkas tokio čia vyktų. Kai buvau pasirinktas NBA naujokų biržoje, iškart pasikalbėjau su žmonėmis, kurie lygoje atsakingi už tokius projektus. Pirmais metais sulaukiau pagalbos ir sulaukiau pagyrimų. Juk naujokas ėmėsi tokių dalykų. Bet pamatė ir gyrė.
- Ar esate patenkintas savo stovykla?
- Praktiškai viskuo. Gaila, kad dėl šeimyninių dalykų negalėjo atvykti treneris Marcela Nikola, bet jis sakė, kad kitąmet bus. Visi treneriai aukšto lygio ir žino, kaip dirbti su vaikais. Treneriai vaikams duoda tas žinias, kurių jiems reikės pereinant iš vaikų į vyrų krepšinį. Tie vaikai, kurie priims žinias, išmoks, bus gerokai stipresni ir supras gynybos, puolimo sistemas.
- Negaila aukoti savo trumpų atostogų renginiams?
- Stengiuosi atiduoti viską, ką galiu. Grįžtu nedažnai, bet atiduodu visą laiką, kiek galiu. Toks jau esu žmogus. Eini miegoti pervargęs, bet keliuosi ir einu dirbti. Gal kada nors ateis žaidėjas ir padėkos už tai.
Stengsiuosi šią stovyklą rengti kuo ilgiau. Galbūt iš čia koks nors žaidėjas papuls kur nors aukščiau, tada norės perimti. Projektas yra atviras ir kol kas sulaukiame daug pagalbos. Pernai išleidau daug savo pinigų, o šiemet rėmėjai nemažai pridėjo.
- Neseniai vyko Jono Valančiūno krepšinio stovykla, dabar jūsų. Ar taip rodote, kad reikia daug dirbti ir vasarą?
- Turėjome poros minučių pokalbį su vaikais ir jiems pasakiau, kad vasara – pagrindinis laikas, kada gali patobulinti savo individualius veiksmus. Nes per sezoną rezultatai treneriams svarbesni nei atskiri žaidėjai. Džiaugiuosi, kad ir Jonas ir Linas (L.Kleiza) pradėjo rengti stovyklas. Nuo to tik geriau.