Uostamiesčio klubas nespėja perrašinėti metraščių. Šį sezoną pasidabinę pirmaisiais LKL sidabro medaliais per 50 ekipos gyvavimo metų, „Neptūno“ krepšininkai taip pat gavo teisę žaisti Eurolygos turnyre.
Klaipėdoje – krepšinio šventė. Miestiečiai rudenį turės galimybę savo akimis iš arti pamatyti tokių komandų kaip Madrido „Real“, Tel Avivo „Maccabi“ ar „Barcelona“ žaidimą.
Tiesa, iki uždangos pakėlimo klaipėdiečiai turės išspręsti aibę organizacinių rūpesčių. „Neptūnas“ turi surinkti didesnį biudžetą, solidesnę sudėtį ir profesionaliai pasiruošti Europos žvaigždžių priėmimui.
Ir į krepšininkų sutartis įtraukti punktą skirti premijas už LKL auksą arba sidabrą.
„Šį sezoną kontraktuose buvo numatytos premijos ne už 1-2, o 3-4 vietas. Bet nuo šio sezono sutartyse turėtų atsirasti naujos grafos“, – šypsojosi K.Maksvytis.
Artimiausiu metu šis treneris suraitys parašą po nauja sutartimi su „Neptūnu“ ir ves klaipėdiečius į mūšius Eurolygoje.
Debiuto Eurolygoje jis laukia su nerimu, bet iš karto perspėja būsimus varžovus, kad Klaipėdoje jiems bus karšta.
– Kiek pergalių Eurolygoje „Neptūnui“ būtų laimėjimas? – „Lietuvos rytas“ paklausė K.Maksvyčio.
– Nemėgstu žiūrėti taip toli į priekį. Dabar reikia bandyti išlaikyti komandos branduolį, pastiprinti pozicijas, kurios mūsų manymu galėtų būti geresnės. Galiu pasakyti tik tiek, kad ne vienas į Klaipėdą atvažiavęs Eurolygos klubas barstys taškus. Manau, kad „Neptūnas“ tikrai neliks be pergalių.
– Nebaisu, kad „Neptūnas“ Eurolygoje gali patirti ne vieną triuškinantį smūgį?
– Aišku, gali visko būti. Bet tie patys grandai kartais triuškina vieni kitus po 30 taškų. Mums jau yra tekę susidurti su europinėmis komandomis Europos taurėje, Jungtinėje lygoje. Žaidėme su Maskvos CSKA, Krasnodaro „Lokomotiv“, Maskvos srities „Chimki“. Žinome, į ką galime lygiuotis, todėl užpildysime spragas tiek sudėtyje, tiek „Neptūno“ žaidime.
– Kaip „Neptūnas“ sutiko džiugias naujienas iš Eurolygos?
– Kažkokios šventės nedarėme. Tiesiog įdėmiai sekėme žinias. Apie palankų Eurolygos sprendimą iš Osvaldo Kurausko lūpų sužinojome klubo posėdyje. Jis gavo trumpąją žinutę iš „Žalgirio“ direktoriaus Pauliaus Motiejūno, kuris tuo metu buvo Barselonoje. Su žaidėjais ir valdyba juokavome, kad dabar tai prisidirbome (Juokiasi.). Kaip reikės žaisti, iš kur reikės rasti finansavimą? Bet tai rūpesčiai gerąja prasme.
Tyliai tikėjomės patekti į Eurolygą. Ta nežinomybė iki paskutinės akimirkos neleido per anksti apsidžiaugti visomis kalbomis, kad dėl palankiai susiklosčiusių rezultatų mums atiteko toji vieta. Juk Eurolyga turėjo pilną teisę atiduoti mūsų vietą vardinio kvietimo principu.
– Po dvikovų su „Žalgiriu“ ar Rusijos grandais Jungtinėje lygoje toji Eurolyga išlieka tokia pat neįtikėtina?
– Tikrai taip. Labai laukiame Eurolygos kovų. Teko bendrauti su Eurolygos atsikandusiais kolegomis. Jie sakė, kad Eurolyga yra Eurolyga. Ten reikia idealaus darbo, nes kiekviena klaida virsta taškais. Tikimės, kad rungtynių su „Žalgiriu“ ir CSKA patirtis padės žengti į Eurolygą ne taip skausmingai.
– Kaip keisis jūsų darbas, kai tapsite Eurolygos klubo treneriu?
– Jau planuojame keisti kai kurias gynybos sistemas. Globaliai žiūrime į krepšinį, savo klaidas, privalumus. Darbo procesas tikrai keisis. Žaisime pačiu aukščiausiu lygiu, todėl turime iš savęs reikalauti maksimumo.
– Organizacine prasme „Neptūnas“ jau subrendo Eurolygai?
– Mums labai pravertė patirtis dalyvaujant Europos taurės, Jungtinės lygos turnyruose. Ten reikėjo atlikti tam tikrus namų darbus. Patekę į LKL finalą pamatėme, kad trūksta kai kurių resursų, kuriuos galime patobulinti. Manau, kad didės mūsų trenerių štabas. Juk atsiranda didesni reikalavimai, daugiau darbo.
– O jūs kaip treneris jaučiatės pribrendęs Eurolygai?
– Sunku pasakyti. Viską patys pamatysime. Aišku, Eurolygos laukiu su nerimu. Dar atsakingiau ruošimės sezonui. Bet iššūkių nebijome.
– Treniruodamas 1992 metais gimusių krepšininkų kartą su Jonu Valančiūnu priešakyje susižėrėte auksą visuose įmanomuose jaunimo čempionatuose. Trečiajame sezone suaugusiųjų krepšinyje tapote LKL vicečempionu ir iškovojote teisę žaisti Eurolygoje. Esate sėkmingas treneris?
– Šiai dienai taip. Nežinau, iš kur ateina tos pergalės. Ar jų receptą sudaro sėkmė, ar gera aplinka, ar geras darbas, turima komanda. Bet norint laimėti, vien tik sėkmės ar gerų treniruočių neužtenka. Manau, kad pergalės yra kelių komponentų derinys.
Turbūt reikia svajoti. Reikia stengtis siekti savo troškimų, aukotis. Iš pradžių norėjau būti geriausiu Moksleivių krepšinio lygoje. Gavęs darbą jaunimo rinktinėje, dirbau su gera komanda, nors prie jos būrimo prisidėjau ir aš. Iš pradžių buvo svajonė būti geriausiu tame lygyje. O dabar ateina nauji iššūkiai. Būti geriausiu Lietuvoje, Europoje...
– Kaip jaučiate pasikeitęs nuo to laiko, kai iš vaikų krepšinio 2011 metais perėjote į suaugusiųjų?
– Jaučiuosi patobulėjęs. Bet yra posakis: kuo daugiau sužinai, supranti, kad dar daugiau nežinai. Vyrų krepšinyje visada yra kur tobulėti. Kažkada buvo iššūkis Lietuvos vaikų čempionatas, jaunimo rinktinė, Europos taurė. Dabar laukia naujas išbandymas. Patobulėjau dirbdamas su 1992 metų karta, bet dar turiu labai daug kur dirbti.
– Kaip įsivaizduojate savo karjerą penkerių metų bėgyje?
– Dirbsiu krepšinyje (Šypsosi.). Man kelia nerimą trenerio profesijos vingiai. Žinau, kad visada tikrai nesiseks kaip dabar. Bus ir juodų dienų.
Tiesa, dėl šito pernelyg neišgyvenu, nes esu toks žmogus, kuriam spyris į užpakalį yra postūmis į priekį. Pralaimėjus man užverda dar didesnės ambicijos įrodyti, ką galiu. Tikiu, kad per tuos penkerius metus sėkmingai darbuosiuosi trenerio pareigose ir sieksiu kitų savo svajonių.
– Ar į šias svajones patenka ir Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio postas?
– Be abejo. Kaip ir kiekvienas treneris kažkada svajoja dirbti Eurolygoje. Nors anksčiau net minties apie tai negalėjo būti, svajonės tampa realybe. Tikiuosi, kad kai su „Neptūnu“ apšilsime kojas Eurolygoje, atsiras dar daugiau svajonių. Pavyzdžiui – laimėti tą pačią Eurolygą. Kad kažko pasiektum, pirmiausia reikia siekti neįmanomo.
– Kada planuojate įgyvendinti šią svajonę?
– Realiausia būtų po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių (Šypsosi.). Jeigu ne, tai bandysiu kitame olimpiniame cikle.
– Po skambių pergalių sezono metu neužrietėte nosies?
– Kiekvienas žmogus turi savybę atsipalaiduoti ir pervertinti savo jėgas. Bet po gerų momentų greitai grįždavome į realybę ir stengdavomės toliau dirbti savo darbą. Tačiau visos tos pergalės buvo dėsningos. Finale „Žalgiris“ teisinosi, kad nežaidė geriausio krepšinio. Bet „Neptūnas“ irgi nebuvo toks, koks sezono viduryje su visais sveikais žaidėjais.
– Kuri pergalė jums įsiminė labiausiai?
– Galbūt net nustebinsiu. Teko pasiekti daug skambių pergalių – prieš „Žalgirį“, Stambulo „Bešiktaš“, Atėnų „Panionios“, turtingą Kazachstano „Astana“ klubą. Tačiau labiausiai mane nudžiugino pergalė LKL ketvirtfinalyje prieš „Šiaulius“. Į antrąsias rungtynes Šiauliuose važiavome susikaupę ir pasiruošę, o mus sutriuškino 29 taškų skirtumu. Tada pasipylė kritika, komandoje galėjo atsirasti tarpusavio pykčių. Buvo labai sunku per dvi vienas viską užmiršti ir atsigauti tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tuo metu buvome duobėje. Ačiū Dievui, komandai ir personalui – sugebėjome tokiu sunkiu momentu nesusipykti ir laimėti lemiamas serijos rungtynes.
– Jeigu ne „Neptūnas“, tai kur kitur galėtų pakrypti jūsų karjera?
– Nesvarstau kitų variantų. Žmonės mane palaikytų bepročiu, jei nesutikčiau dirbti „Neptūne“.