Kalbos, kad A.Sireika arti susitarimo su Utenos klubo vadovais, sustiprėjo per Lietuvos ir Gruzijos nacionalinių komandų mačą.
Panevėžyje vykusias rungtynes A.Sireika stebėjo kartu su „Juventus“ prezidentu Žydrūnu Urbonu.
Krepšininko karjerą jau baigęs 37 metų uteniškis ne vieną sezoną žaidė A.Sireikos vadovaujamoje komandoje.
– Ar tiesa, kad esate linkęs artėjantį sezoną dirbti Utenoje? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė A.Sireikos.
– Kvietimą perimti „Juventus“ vairą esu išties gavęs, bet atsakymo dar nedaviau. Taip, Panevėžyje susitikau ir kalbėjausi su Ž.Urbonu, bet paprašiau kelias dienas leisti viską apsvarstyti.
Noro dirbti namuose yra, nes čia mieliausia. Iš Lietuvos klubų kvietė tik „Juventus“, bet yra dar keletas variantų.
Gavau kvietimų keltis į Rusiją, Azijos valstybes, bet į pastaruosius kraštus netraukia.
– Kodėl nepasilikote Japonijoje?
– Ten praleidau dvejus metus, įgijau išties vertingos patirties.
Buvo minčių likti, bet Točigio „Brex“ klubo finansinė padėtis nėra pati geriausia.
Nuspręsta verstis su mažesniu biudžetu (šį sezoną jis buvo apie 6 mln. JAV dolerių. – Red.), todėl į komandą pasikviestas kitas specialistas.
– Japonijos krepšinio istorijoje buvote pirmas treneris iš Lietuvos. Ko išmokė gyvenimas šioje valstybėje?
– Pirmiausia nustebino pagarba aplinkai – tiek žmogui, tiek darbo vietai. Stebino ir aplinkinių nuoširdumas. Parsivežiau labai gerų įspūdžių.
Klubui nėra nė menkiausio priekaišto, nes viskas ten suderinta ir sustyguota.
– Stebėjote abejas Lietuvos rinktinės rungtynes. Kokį įspūdį paliko atjaunėjusi komanda?
– Įspūdis yra dvejopas, nes vertinti reikia ir Lietuvos rinktinę, ir jos varžovus.
Bet komanda man pasirodė žvali, ir tai džiugina.
Malonu buvo stebėti buvusių auklėtinių „Šiaulių“ klube Deivido Gailiaus, Mindaugo Kuzminsko žaidimą, gerai nuteikė Adas Juškevičius, Šarūnas Vasiliauskas.
Dar nerungtyniavo Mantas Kalnietis, Jonas Valančiūnas, Jonas Mačiulis, bet akivaizdu, kad trenerių laukia labai sunkus sprendimas, ką imti į galutinį dvyliktuką.
Atsisveikinti su vasarą aukojusiu žaidėju visada sunku, nes tokiu atveju atsiranda priešiškumo. Bet tai neišvengiama.
– Kiek toli gali žengti Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate?
– Prognozuoti labai sudėtinga, nes dar tik prasidėjo kontrolinių rungtynių ciklas. Sporte visko būna: prisiminkime, kas pasaulio futbolo čempionate ištiko Ispaniją. Ši Lietuvos rinktinė gali pasiekti labai daug. Juolab kad ji nenuspėjama – nėra vieno aiškaus lyderio.
Kai lyderio naštą dalijasi keli žaidėjai, komanda tampa dar stipresnė. Tokią rinktinę turėjome per 2003 m. Švedijoje vykusį Europos čempionatą.
