Radijo laidos vedėjai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius pasiteiravo Donato, kaip jis sutaria su NBA žvaigždėmis Howardu bei Hardenu.
„Labas ir viso gero. Jie ir kitose vietose valgo. Labiau mėgsta greitą maistą“, – paklaustas apie Hjustono komandos žvaigždes, sakė D.Motiejūnas.
D.Motiejūno kalbas cituoja ne viena JAV žiniasklaidos priemonė, tarp kurių ir „Sports Ilustrated“ bei „Bleacher Report“.
Pateikiame Donato atsakymus į „ZIP FM“ laidos vedėjų klausimus:
– Prieš kurį NBA žaidėją tau gintis yra sunkiausia?
– Tikriausiai prieš Zachą Randolphą. Ji yra ir fiziškai labai stiprus varžovas ir judesių arsenalą turi platų. Jis truputį vyresnis.
– Kokioje komandoje norėtum žaisti, jei neliktum „Rockets“ klube?
– Tikriausiai Los Andžele, nes ten nėra rimtų aukštaūgių ir tikriausiai turėčiau daugiausiai progų pasireikšti. Turiu galvoje „Lakers“, o ne „Clippers“ komandą.
– Su kuriuo „Rockets“ krepšininku geriausiai sutari?
– Geriausiai sutariau su Jeremy Linu. Jis labai palaikė, kai žaidžiau D-lygoje, visada parašydavo, pasidomėdavo, kaip sekasi. Net kai jį iškeitė šią vasarą, taip pat susiskambinome, susirašėme. Tikrai labai malonu su žmogumi bendrauti.
– O kaip bendrauji su J.Howardu ar J.Hardenu?
– Labas ir viso gero. Jie ir kitose vietose valgo. Labiau mėgsta greitą maistą.
– Kiek laiko prieš rungtynes skiri savo šukuosenai?
– Tenka dėmesio skirti ir prieš, ir po (juokiasi – red.). Bet šiaip daug laiko neužima, kokias tris ar keturias minutes.
Rungtynių metu šukuosena nerūpi. Nors sykį buvo, kad gavęs bloką ir dar varžovo rankos smūgį bandžiau pasitikrinti ar viskas gerai (juokiasi, – red.).
– Kurios rungtynės NBA įsimintiniausios?
– Sunku pasakyti. Prasčiausios – tos 44-ios, kurias prasėdėjau ant suolelio. O geriausių tai iš tikrųjų nepamenu.
– Ką manai apie LeBrono sugrįžimą į Klivlandą?
– Įdomus žingsnis. Tuo metu buvau NBA Vasaros lygoje ir visiems šis žingsnis buvo netikėtas. Gal dalis ir tikėjosi, nes buvo užuominų – jo žmona socialiniame tinkle užsiminė apie tai, kad grįš namo.
– D.Howardui kažkada žadėjote pasakyti: „Pagauk, jei gali“. Kaip jis reagavo?
– Kartais per treniruotes pasijuokiame dėl to. Jis – toks žmogus, kuris moka juokauti. Tikras komandos siela, su juo malonu būti rūbinėje.
– Gal kada norėtum grįžti į Lietuvą ir žaisti „Žalgiryje“ ar „Lietuvos ryte“?
– Yra ir kitų komandų. Turiu draugą Prienuose, tai gal į „Prienų“ komandą reiktų grįžti (juokiasi, – red.). Iš tiesų galvoju, gal kokį vieną ar du sezonus ir reiktų grįžti. Tikrai norėčiau. Aš augęs Kaune, bet nenorėčiau spjauti į šulinį, iš kurio po to gali tekti gerti.
– Jonas Kazlauskas sakė, kad su tavimi pakalbėjo ir paaiškino, ko iš tavęs tikisi. Tai ko jis tikisi?
– Daug ko. Palikim tai paslaptyje.
– Ko pats tikiesi iš Lietuvos rinktinės?
– Bus matyti toliau. Svarbiausia, kad žmonės mus palaikytų.
– Su kuo gyvenate kambaryje stovyklos metu?
– Šiuo metu kol kas vienas. Per išvyką į Helsinkį gyvenau kartu su Jonu Mačiuliu. Ramus žmogus.
Jei pasiseka mums suteikia prailgintas lovas, su paminkštinimu.
– Ar šiemet prieš stovyklą buvote išlėkęs atostogų?
– Taip, buvau Bahamose. Buvo smagu, važiavau su pora draugų. Pirmą kartą nėriau po vandeniu. Liko neištrinami įspūdžiai.
Pirmą sykį taip nardžiau, ten buvo ryklių. Vieną sykį tikrai išsigandau. Aš neturėjau nardymo licencijos, tad manęs negalėjo nuleisti giliau nei 40 pėdų – apie 14 metrų. Turėjau leistis gilyn specialia virve.
Besileidžiant atsisukau ir pamačiau atplaukiančius šešis ryklius. Bet šalia buvo instruktorius, kuris griebė mus už pakarpos ir nutempė toliau.
Vėliau gavau ryklio peleku per veidą. Tai yra ryklių arena. Po vandeniu žmonės sėdasi ratu, pasidėję tarp kelių po akmenį. Instruktorius pradeda maitinti ryklius. Vienu metu plaukiojo gal apie 40 ryklių.
Viskas vyko pagal griežtus nurodymus. Ryklius maitinę instruktoriai buvo su apsaugomis, o mes – tarsi mėsa mąsalui (juokiasi, -red.).