- Kai kurie žurnalistai teigia, kad labai juntamas Manto Kalniečio nebuvimas ir žaidimas be jo. Kaip jaustis Adui Juškevičiui ar Šarūnui Vasiliauskui, kai ištisai deklaruojama, kad nėra M. Kalniečio, vadinasi blogai žaidžiam?
- Manau, kad Mantas ne tai, kad ir pervertintas, bet ta situacija labai sudramatizuota. Žaidimo braižas iškritus vienam žaidėjui nesikeičia. Imkim kad ir Adą, aš nežinau, ar kitas gynėjas jo vietoje galėjo taip įmesti. Bet žaidėjas taip iššauna ir visiems labai smagu.
- O jis net neturėjo važiuoti į čempionatą.
- Krepšinis pilnas paradoksų. Čia normalus dalykas. - Po rungtynių Kroatijoje ir M. Kalniečio traumos ekspertai sakė, kad tai turėjo tapti atspirties tašku rinktinės žaidimo kreivės kilimui aukštyn. Ar ta kreivė kyla?
- Visiškai nauja vieta, aplinka, salė, kitokia energetika. Pasiruošimas įvyko, visi žino, ko atvažiavo. Kreivių paišymas nėra labai logiškas.
- Tai kokios Jūsų įžvalgos apie rinktinės žaidimą po jau įvykusių rungtynių?
- Praėjo vienas etapas. Manau, kad papuolė patogios komandos. Pora varžybų tikrai buvo pasitikrinimas – su Meksika, Angola. Tai ir namų darbai, kuriuos komandos daro, matydamos, kaip mes žaidžiam. Kiek atnešim naujų derinių, pozicijų ir kiek dar nesam atidavę rezervo – jau kitas klausimas.
- Per rungtynes su Australija ne sykį turėjo būti skirta nesportinė pražanga, bet to nebuvo padaryta.
- Yra skirtingas traktavimas. Yra Eurolygos, FIBA, NBA taisyklės. Tai krepšinis, sudarytas iš 4 – 5 skirtingų taisyklių.
- Kur prapuolė Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas per tą lemiamą mačą?
- Prieš Meksiką, Pietų Korėją – viskas tvarkoj buvo. Tas žaidimas ant baudos ribos juos gal ir sutrikdė.
- Bet jie žaidžia NBA, ten irgi kietas žaidimas.
- Jei australai žais prieš amerikiečius irgi bus kietas žaidimas. Tas žaidimas ant baudos ribos, įsispyrimas į žmogų, korpusų žaidimas kitur būtų traktuojamas kaip bauda. Bet baudų nesurinksi po 5 – 10. Tai tada tampa agresyvus žaidimo stilius.
- Atrodo, kad J. Valančiūnui arba labai sekasi, arba visiškai nesiseka.
- Nurašom ant patirties stokos, jaunumo. Jam dar galima taip žaist. Po kelių metų nebebus galima. Žaidėjams ypatingai svarbu pataikyt pirmą metimą, tada jis patogiai jaučiasi. Bet jei kelis prameta, vistiek bando kompensuoti gynyba, darbu.
- O treneris ar nedaro klaidos, matydamas, kad jam nelabai sekasi rungtynėse, bet vistiek leidžia į aikštelę?
- Tai labai išmintinga grupė trenerių. Vaikis suklydo 2 – 3 kartus, tai galima pasodinti, žaisim septyniese? Ne. Duok antrą šansą, tada ateina kita energija, pasiaukojimas. Čia yra išmintis ir nebijojimas taip vest rungtynių. Pilnai pritariu.
- Adas Juškevičius trečiadienio rungtynėse vos nepasiekė Lietuvos rinktinės rekordo. Visi kalba apie slaptus rinktinės ginklus.
- Tai turim. Dabar jis gerai pataiko. Mano manymu jis nebus tas, kurį labiausiai saugos varžovas.
- Buvo minčių, kad žaidimas galbūt per daug strateguojamas per aukštaūgius, o snaiperiai nepasireiškia.
- Tai yra loterija. Aš irgi stengčiaus kuo agresyviau žaisti po krepšiu. - Kuris iš brolių Lavrinovičių stipresnis ginklas?
- Jie daro savo darbą ir puikiai žino galimybes. Jie puikiai vienas kitą papildo, duoda pavyzdį kaip kapstytis situacijose.
- Į aišktelę rinktinė šiandien išeis jau žinodama, kad pateko į kitą etapą. Ar tai gali lemti rezultatą?
- Manau, neturi įtakos. Visi nori laimėti.
- Slovėnijos krepšininkai įsitikinę, kad lietuviai skaičiuos, kaip geriau sužaisti.
- Jonas – matematikas. Viskas vyksta eigoj. Jeigu bus kažkokių pataisymų, jie bus matyti likus 3 – 4 ketvirto ketvirčio minutėms. Iš pradžių niekas neskaičiuos.
- Ar verta skaičiuoti?
- Gale verta. Niekas nenori anksti susitikti su amerikiečiais. Mes su jais susitiksim finale.
- Slovėnai turi Goraną Dragičių, kurį, jeigu prarastų, būtų baisiau, nei lietuviams prarasti M. Kalnietį, jie nepatyrė nei vieno pralaimėjimo. Kaip juos sustabdyti? Koks jų žaidimas?
- Pakankamai brandus, komanda gerai subalansuota. Kai gynėjai lenda, yra agresyvūs, suranda kolegas ant trijų taškų, yra sudėtinga gintis. Gal ir aikštėj pamatysim šitą. Tas gynybos suvokimas mums yra pakankamai sudėtingas.
- Prieš kiekvieną čempionatą yra kalbama apie įžaidėjo problemą. Po Australijos rungtynių pasirodė nuomonių, kad turėtų būti visiškai nesvarbu, koks yra įžaidėjas – baltas, juodas ar geltonas, čia kalbama apie natūralizacijos reikalą. Kitos rinktinės taip ir išsisprendė problemas.
- Aš esu prieš visus natūralizavimus. Manau, kad turim pakankamai jaunų vaikių, tik kad klubai duotų jiems žaisti. Turi padaryti tūkstančius klaidų, kol ateis patirtis, pasitikėjimas.
- Krepšinio mokyklos rengia krepšininkus, kurių nepriima klubai.
- Dabar ir sprendžiam problemą. Po vienuoliktos klasės nebuvo rungtynių. Vaikiai važiuoja rinkti braškių, apelsinų arba sėdi prie kompiuterių. Dabar atsirado dar vieni metai, kai galės žaisti.
- Kaip jums atrodo tas sprendimas negroti pilno Lietuvos himno?
- Pats himnas turi būti gerbtinas, kompoziciją reikia išpildyti kokio ilgio ji bebūtų. Gal mes užsižaidėm su tuo himnu, kuris yra per ilgas. Bet man tas dalykas keistokas.
- Gal jį reiktų sutrumpinti iki FIBA reikalavimo?
- 20 metų buvo geras, pradėjo būti blogas. Ar čia problema dėl kelių sekundžių himno?
- Vyksite į Barseloną. Arvydas Sabonis ten kelis kėlinius pasėdi, po to eina duoti krepšininkams patarimų. Gal ir Jūs ketinate prisijungti?
- Patarimai visi jau išdalinti. Gali nebent emocionaliai patarti. Ne, neisiu.
- Krepšininkų žaidimo užsivedimas nuo trečiojo ketvirčio yra tik šitos rinktinės problema? - Kada reikia, tada ir pabėgiojam į priekį. Nematau čia bėdos. Ką, visus reikia sutriuškinti 35 – 2 per pirmą ketvirtį?
