Paskutinėse pasaulio čempionato D grupės rungtynėse lietuviai 67:64 palaužė Slovėnijos krepšininkus.
Lemiamoje dešimties minučių mačo atkarpoje Jono Kazlausko auklėtiniai praleido vos du taškus ir paskutinę akimirką įsiveržė į pirmąją D grupės vietą.
„Rinktinė parodė charakterį: kaip reikia kautis, kaip kartais sunku, nesiseka, bet vis tiek kova iki galo padeda palaužti varžovą. Pralaimėjimas australams įstūmė mus į sudėtingą situaciją, bet tai nesumenkina šios pergalės. Džiaugiuosi, kaip broliai išėjo į aikštę. Jie labiau atakuojančio plano žaidėjai, todėl jiems buvo nebūdinga, jog jie taip gerai sustovėjo gynyboje, jog varžovai ketvirtajame kėlinyje pelnė tik du taškus. Tai kažkas fantastiško“, – patenkintas šypsojosi J.Kazlauskas.
– Ketvirtajame kėlinyje priėmėte daug drąsių sprendimų: pirmą kartą išleidote į aikštę Kšyštofą, dvi paskutines minutes žaidė A.Juškevičius.
– Kartais ir aš pataikau. (Šypsosi.) Ateina iš viršaus parodymas (rodo pirštu į viršų. – Red.). Džiaugiuosi, kad viskas pavyko. Bet tai dar tik pusė kelio. Sunku, trūksta agresijos, judesio, bet kaunamės, kaip galime.
– Kaip vertinate A.Juškevičiaus gynybą prieš G.Dragičių?
– Pakankamai gerai. Dėl to jį ir pasirinkome startiniame penkete. Š.Vasiliauskas yra fiziškai silpnesnis. G.Dragičiaus žaidimas paremtas prasiveržimais, norėjome juos kiek įmanoma labiau sustabdyti. Negaliu pasakyti, kad visada sekėsi, bet ketvirtajame kėlinuke abu broliai, kurie jaučia vienas kitą, labai sucementavo gynybą. Kai ateina tas psichologinis momentas, slovėnų puolimas paremtas daugiausia tritaškiais, greitu puolimu. O kai reikia mesti per rankas, pasidaro sunku.
Patys puolime irgi nuveikėme nedaug, bet tuos 12 taškelių sukrapštėme. Buvo galima paieškoti jų daugiau, tačiau kai turime tokią problemą su įžaidėjų ir netgi mažais, ką darysi.
– Galbūt broliai dažniau žais kartu?
– Jie taip vienas kitą jaučia... Jie yra dvyniai. Kai A.Juškevičiui skyrė nesportinę pražangą už trinktelėjimą G.Dragičiui alkūne, Zoranas puolė ginti brolio. Lygiai taip pat mūsų broliai. Jie vienas kitą jaučia, papildo, žino, kur bėgs. Tai, ką kitiems reikia sugalvoti, jie tai jaučia. Mums tai yra gerai.
– Ar teko girdėti, kad aštuntfinalyje žaisite su Naująja Zelandija?
– Negalvoju, su kuo žaisime. Jau sakiau, kad nereikia užsiimti skaičiavimais. Gyvenimo patirtis išmokė. Reikia galvoti apie kitą varžovą, o ne kas bus kažkada. Reikia pirma iki to nueiti. O dabar turime ramiai dirbti pagal savo planą.