Rinktinės debiutantas pirmose keliose čempionato rungtynėse nerado sau vietos, bet galiausiai pratrūko. „Neradau savęs aikštėje, buvau visiškai išsiderinęs. Per rungtynes su Australija mano indėlis komandai buvo minusinis“, - kritiškai kalbėjo krepšininkas.
Per ketvirtas grupės rungtynes „Lietuvos ryto“ gynėjas tiesiog subombardavo Pietų Korėjos rinktinės krepšį tritaškėmis „bombomis“ (pataikė 6/7 tritaškių. - Red.).
Po tokio solidaus blykstelėjimo A.Juškevičius šoktelėjo į geriausių pasaulio čempionato snaiperių viršūnę.
12 iš 17 tritaškių (70,6 proc.) įskraidinusio gynėjo nesustabdė ir akistata su viena ryškiausių čempionato žvaigždžių Goranu Dragičiumi.
Už kibią gynybą prieš slovėnų lyderį nesportine pražanga trečiajame ketvirtyje nubaustas A.Juškevičius nesutriko.
Likus iki dramatiško mačo pabaigos porai minučių, gynėjas meistriškai suklaidino G.Dragičių, prasiveržė krepšio link ir po labai ilgos pertraukos persvėrė rezultatą – 64:62. Aikštėje 18 min. praleidžiantis, po 8,6 taško pelnantis, po 1,8 kamuolio atkovojantis ir po 1,6 perdavimo atliekantis A.Juškevičius neketina sustoti: „Mūsų komandos žaidimo kreivė kyla į viršų, ir tai yra svarbiausia“.
- Kokį pažymį parašytumėte komandai už pirmąjį etapą? - po treniruotės Palau St. Jordi arenoje lrytas.lt paklausė A.Juškevičiaus.
- Išsikeltą tikslą pasiekėme. Kaip tai padarėme, kitas klausimas.
Kadangi laimėjome grupės varžybas, įvertinimas turi būti teigiamas. Aišku, galėjo būti ir geriau, nes žaidimas bangavo. Tačiau svarbiausia, kad kreivė kyla į viršų, ir tai yra svarbiausia.
- Koks jausmas debiutuoti rinktinėje?
- Neslėpsiu, kad labai sunku – įtampa, daug streso. Juk čia ne kokio daugiabučio kiemo komanda, o Lietuvos rinktinė. Psichologinis spaudimas buvo ir yra labai didelis.
- Kas padėjo ir tebepadeda įveikti psichologinę įtampą?
Impulsas buvo pokalbis su treneriu Jonu Kazlausku. Kai Mantas susižeidė, jis mane pasikvietė. Po šio pokalbio atsirado gerų minčių. Manau, tai ir buvo vidinis persilaužimas.
- Kurias pirmojo etapo rungtynes pavadintumėte sunkiausiomis?
Aišku, tai nelemtas mačas su Australija. Neradau savęs aikštėje, buvau visiškai išsiderinęs, o indėlis komandai buvo minusinis.
- Bet tai nesutrukdė pakilti į geriausių čempionato snaiperių gretas.
Džiugu, kad esu ne blogiausias čempionate. Tik tiek.
Tritaškius mečiau, nes buvo palankios darbinės situacijos. Turėjau progą, todėl mečiau, ir pataikiau.
Bet tai nieko nereiškia - būtina dirbti dar atkakliau, kad pergalių būtų kuo daugiau, o mes šiame čempionate nueitume kuo ilgesnį kelią.
- Paskutines porą rungtynių sužaidėte tikrai solidžiai. Tai reiškia, kad debiutanto jaudulys nukeliavo užmarštin?
Su korėjiečiais ir slovėnais buvau labai piktas dėl nepavykusių rungtynių su Australija. Troškau žūtbūt padėti komandai.
Kai sekasi komandai ir man pačiam, natūralu, auga pasitikėjimas savo jėgomis. Be to, vis padrąsina komandos draugai.
- Kokį įspūdį paliko akistata su G.Dragičiumi?
- Manau, teisėjai jį pasaugo. G.Dragičiaus negali liesti tiek, kiek kitų varžovų, o ir jam pačiam leidžiama kiek daugiau. Tai parodo ir nesportinė pražanga man. Bet nėra ko verkšlenti – viskas yra gerai.
G.Dragičius yra vienas geriausių Europos žaidėjų. Vien tai ir yra atsakymas – prieš jį žaisti labai sunku.
- Sekmadienį laukia aštuntfinalio dvikova su Naująja Zelandija. Kokių minčių kyla prieš rungtynes, kai klysti jau nebegalima?
- Apie varžovus dar daug nežiūrėjome, bet per pasirengimo ciklą žaidėme su šia komanda Kaune.
Tada mes laimėjome, bet laimėjome sunkiai. Tai reiškia, kad oponentas labai stiprus. Atsipalaiduoti negalima nė akimirkai, nes kaip mat būsi nubaustas.
