Šeštadienį po iškilmingo „Žalgirio“ 70-mečio jubiliejaus minėjimo jis atsakė į žurnalistų klausimus.
– Ką jums reiškia „Žalgiris“?
– Viską, visą gyvenimą. Nuo „Žalgirio“ viskas prasidėjo, kilo begalinis noras žaisti. Jei ne „Žalgiris“, dabar čia, šalia jūsų, turbūt nestovėčiau.
– Kas lemia „Žalgirio“ ilgaamžiškumą, sėkmę?
– Žmonių meilė krepšiniui. „Žalgiris“ – Lietuvos krepšinio vėliavnešys, daugiausiai pergalių ir džiaugsmo sirgaliams atnešęs klubas.
– Ko palinkėtumėte „Žalgiriui“?
– Kad pagaliau baigtųsi užkeikimas. Nuo 1999 metų, kai „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą, tęsiasi sunkus laikotarpis. Tarsi klubą būtų kažkas užkeikęs.
Tikiuosi, kad atsiras rėmėjų, atsiras tikras „Žalgirio“ šeimininkas, kuriam rūpės visai tautai brangi komanda.
– Kokie buvo sunkiausi jūsų karjeros momentai?
– Traumos. Ypač sunku būdavo tada, kai negalėdavau žaisti. Ypač vargindavo ilgi reabilitacijos periodai po atliktų operacijų. Manau, kiekvienam sportininkui sunkiausia yra laukti, kol baigsis reabilitacija. Operacija trunka trumpai, valandą ar dvi, o paskui seka ilgas laukimas iki visiško pasveikimo.