Lietuvos krepšinio sirgaliai dabar jau su nekantrumu laukia kiekvieno Eurolygos vakaro, kai ant parketo pasirodys Kauno „Žalgirio“ arba Klaipėdos „Neptūno“ vyrai. „Žalgiris“ beveik garantuoja brandaus ir žavingo krepšinio porciją, o „Neptūnas“ sirgalių širdis pavergė galbūt kartais chaotišku, bet pasiaukojamu kovingu žaidimu.
Jaunų ir patyrusių lietuvių derinį su amerikietišku prieskoniu Eurolygai paruošęs „Žalgiris“ padovanojo jau dvi pergales iš trijų ir tašką po atkaklios kovos atidavė tik karališkajam Madrido „Real“.
Tuo tarpu „Neptūnas“ į savo kraitį įsirašė tik vieną pergalę, bet dar penktadienį Klaipėdoje vos nepaguldė ant menčių elitinio Pirėjo „Olympiakos“.
Lietuvių sezono startą blizgančiose Europos arenose galima laikyti sėkmingu. Taip, nors Lietuvos – Europos rezultatas yra 3:3, vargiai kas laukė žalgiriečių pergalės Turkijoje, o į „Neptūną“ daugelis žvelgė kaip į šviežią patrankų mėsą.
Bet „Žalgirio“ ir „Neptūno“ žinutės Stambule ir Klaipėdoje penktadienį turėjo apskrieti visą Europą.
Apie Lietuvos klubų pasirodymą Eurolygoje lrytas.lt kalbėjosi su krepšinio treneriu ir analitiku Rūteniu Paulausku, kuris įdėmiai seka kiekvieną „Žalgirio“ ir „Neptūno“ žingsnį Eurolygoje.
Kauno „Žalgiris“
Rezultatas – 2:1. Antroji vieta A grupėje. Varžovai – Madrido „Real“ (71:80), „Nižnij Novgorod“ (97:63), Stambulo „Anadolu Efes“ (65:62).
„Žalgirio“ sėkmės receptas pagal R.Paulauską:
1. Gynyba.
„Žalgiris“ yra mažiausiai taškų Eurolygoje praleidžianti komanda – 68,3. Į kauniečių krepšį varžovai pataiko vos 42,1 proc. dvitaškių (trečias rezultatas Eurolygoje) ir tik 22 proc. tritaškių (geriausias rezultatas Eurolygoje).
„Europoje krepšinis paremtas geru žaidimu „du prieš du“. Neskubėkime užbėgti už akių, bet prieš „Žalgirį“ nė vienai komandai nepavyko sėkmingai sužaisti „du prieš du“. „Žalgiris“ turi tvirtą kozirį. Kauniečiai neleidžia varžovams žaisti norimo „du prieš du“. Labai svarbu tai, kad „Žalgiris“ su savo aukštaūgiais užkamšo skyles, kai kažkam pavyksta pramušti gynybą ir prasiveržti. Su tokia aukštaūgių rotacija kaip D.Songaila-A.Gudaitis ar R.Javtokas-P.Jankūnas gali daug nuveikti. Jiems nepavojinga susikeisti gynyboje. Visi, ypač A.Gudaitis ir R.Javtokas, yra vikrūs ir gali pakankamai gerai pasiginti prieš perimetro žaidėjus.
Tiesa, kartais matyti spraga, kai jaunuosius įžaidėjus, gynyboje keičiantis su aukštaūgiais, išnaudoja varžovų „centrai“. „Žalgiris“ jau dabar žaidžia pakankamai brandžiai, bet yra kur pasitempti. Kol kas „Žalgirio“ pasiekimas jau dabar yra geras, bet treneriai tikrai sieks dar geresnio rezultato.“
2. Priekinė linija.
Robertas Javtokas (9,3 tšk., 4 atk. kam.), Darius Songaila (8 tšk., 1,3 atk. kam.), Paulius Jankūnas (7 tšk., 4,3 atk. kam.), Artūras Gudaitis (6 tšk., 5,3 atk. kam.).
„Lietuvoje nė viena komanda neturi tokios galingos iš lietuvių suformuotos priekinės linijos. Net nežinau, kas jiems prilygsta Eurolygoje.“
3. Įžaidėjai.
Lukas Lekavičius (6,3 tšk., 2,7 atk. kam., 3 rez. perd.) ir Vaidas Kariniauskas (6,3 tšk., 1,7 atk. kam., 0,7 rez. perd.).
„Lietuviai, kurie turėjo būti dubleriais įžaidėjo pozicijoje, tapo geresni už tuos, kurie turėjo rungtyniauti. Tai buvo netikėtas stimulas komandai. Labai gera žaisti nieko neįsipareigojus. Tai – psichologinis veiksnys.“
– Ar „Žalgiriui“ reikėtų pirkti įžaidėją iš užsienio?
– Pirmiausia, rinkoje nėra tokio laisvo Europos lygio įžaidėjo, kuris atitiktų kainos ir kokybės santykį. „Žalgiris“ negali taškytis milijonais kaip CSKA ar „Fenerbahce“. O ir eilėje laukiančių gerų įžaidėjų nėra. Nebent jų atsiras NBDL.
Bet jaunieji įžaidėjai galbūt ne visada žaidžia rezultatyviai, bet rungtyniauja tikrai labai gerai. Jie gan užtikrintai kontroliuoja kamuolį, ką anksčiau „Žalgiryje“ dažnai darydavo tik legionieriai. Dabar V.Kariniauskas ir L.Lekavičius arba patys užbaigia ataką, arba asistuoja komandai. Jie ne tik ieško komandos draugų, bet kartais patys tampa pavojingi. Įdomūs tie jų metimai. Reikiamu metu išlenda L.Lekavičius, kuris gali pataikyti J.Navarro „la bomba“ stiliumi. V.Kariniauskas, kuris šauna tritaškį, kai varžovai gindamiesi prieš jį „du prieš du“ eina per užtvaros apačią. Kas gali pasakyti, kad tai nėra gražu? Tai tikrai gražu. Jie atsirado iš niekur. Eurolygos komandos analizuoja, kur jie žaidę, kas juos matę. Iš pradžių jų niekas nevertino, bet dėmesys jiems didės. Lengviau nebebus – tik sunkiau.
Jaunimas turi viena natūralią problemą – žaidžia banguotai. Kartais po gero mačo jie dingsta 2-3 rungtynėms. Bet tai tik laiko klausimas. Vaikinai labai gerai kabinasi. Iš karto šoko į aukščiausią lygį ir nepasimetė. Linkiu jiems mažiau svyravimų.
4. Trenerių kompetencija.
„Žalgirio“ žaidime matau trenerių indėlį, kuris geriausiai atsispindi gynyboje. Matau komandiniu krepšiniu ir mokėjimu dalintis kamuoliu paremtą žaidimą. Matau pastangas panaudoti kiek galima daugiau žaidėjų ir didele rotacija palaikyti tempą. Tai kalba apie gerą trenerių darbą.“
– G.Krapikas asistavo Jonui Kazlauskui Lietuvos rinktinėje. Ar „Žalgirio“ schemose įžvelgėte daug nacionalinės komandos žaidimo bruožų?
– Kaip galima to neįžvelgti? Bet taip ir turi būti. Rinktinė yra gero gynybinio komandinio krepšinio etalonas. „Žalgiris“ ypatingai gerai stabdo derinį „du prieš du“. Gindamiesi žalgiriečiai neatrodo pasimetę ir visi gerai žino, kas kokias pozicijas turi užimti. Labai daug aktyvaus dvigubinimo prieš kamuolį. Žaidėjai labai gerai vieni kitus pasaugo, keičiasi. Labai gerai matosi, kaip žaidėjai gynyboje turi tvarkytis vienas prieš vieną. Be reikalo neinama į pagalbą, nes Eurolygoje visi gerai atmeta kamuolį, juo dalijasi. Tik išskirtiniais atvejais, žinodami, kurie varžovai yra labiau pažeidžiami, suteikia pagalbą gynyboje.
Dar vienas panašumas. Komanda nežaidžia vien tik „du prieš du“, kaip būdinga J.Kazlauskui. „Žalgiris“ žaidžia įvairesnį krepšinį. Panašiai rungtyniauja ir, pavyzdžiui, Stambulo „Fenerbahce“.
– Ar matyti Šarūno Jasikevičiaus ranka „Žalgirio“ puolime?
– Sunku pasakyti. Matau, kad jis duoda daug informacijos. Bet nebendravau nei su žaidėjais, nei dalyvavau treniruotėse, todėl negaliu pasakyti, kiek iš tikrųjų įtakos žaidimui turi Šaras.
5. Geras pasirengimas sezonui.
„Komanda be gero pasiruošimo nedemonstruotų tokios geros sportinės formos ir tokiu ankstyvu laikotarpiu – gero susižaidimo.“
Vardai ir veidai
Jamesas Andersonas (11 tšk., 40 proc. trit., 4,7 atk. kam., 2,3 rez. perd.)
„Manau gerai, kad „Žalgiryje“ nėra išskirtinį statusą turinčio žaidėjo, kokie buvo Sonny Weemsas ar Justinas Dentmonas. Jie gali nesiginti, bet tikrai puls. Tačiau pačios geriausios komandos ieško krepšininkų, kurie gali mažiau praleisti, o ne įmesti. Šiųmetiniame „Žalgiryje“ vyrai pastatyti į tokią padėtį, kad privalo gintis. Gali įmesti 20 taškų, bet jei nesiginsi, niekas neleis tavęs į aikštę. Jie tą suprasdami prisideda prie pergalės net ir neįmesdami, pavyzdžiui, 10 taškų. Juk galima daug svariau prisidėti prie pergalės už tą krepšininką, kuris yra rezultatyvesnis.
Andersonas palieka labai aukšto lygio žaidėjo įspūdį. Manau jis toks ir yra. Vertinti dar ankstoka, geriausia vertinti po sezono. Tada apie sezoną kalbės nauji kontraktai. Bet puolime tai labai universalus žaidėjas, galintis ir įmesti iš toli, ir prasiveržti. Galbūt galingumu jis nusileidžia S.Weemsui, bet man patinka, kad jis mato komandos draugus. Jei pirmą mėnesį J.Andersonas norėjo tik mesti, dabar jis dalijasi kamuoliu.
Tiesa, jis dar nevisiškai įsisavinęs europietišką krepšinį, kada eiti į pagalbą gynyboje, o kada ne. Vis dėlto, kai jis praleidžia pro save varžovą, ne kartą yra išgelbėjęs komandą blokuodamas metimą iš nugaros arba uždengdamas tą žmogų, kurio nė neturėjo dengti su pagalba. Dar yra to šokinėjimo, blaškymosi, bet tai krepšininkas, kuris tinka „Žalgiriui“ ir kuris bus vienas atraminių žaidėjų bet kuriose sunkiose rungtynėse.“
Artūras Milaknis (10,7 tšk., 63,6 proc. trit., 1 atk. kam., 1,3 rez. perd.)
„Nustebino didelis jo pasitikėjimas savimi. Vienu metu abejojau, kuris žais geriau: V.Lipkevičius ar A.Milaknis. Bet A.Milaknis ne tik išlaikė savo žaidimo lygį, bet dar ir ūgtelėjo vienu dydžiu. Tačiau manau, kad tai neturėtų labai stebinti, nes „Žalgiris“ greičiausiai taip ir planavo, jog jis bus pagrindinis atakuojantis gynėjas.“
Edgaras Ulanovas (7 tšk., 66,7 proc. dvit., 4,3 atk. kam., 1,3 rez. perd.)
„Nustebino. Jis niekada nežaidė tokiame lygyje ir dar pernai atrodė labai ribotas žaidėjas, pakankamai sunkiai susitvarkantis su tam tikrais technikos veiksmais. Kuo pasižymi, tai – geru charakteriu. Tai kovotojas, drąsus vaikinas. Bet dar aiškiai matosi, kad jam dar trūksta tam tikros jėgos, aukštesnių šuolių ir greitesnių žingsnių, kai reikia prasiveržti pro varžovą su jėga ir kontaktu.“
Klaipėdos „Neptūnas“
Rezultatas – 1:2. Penktoji vieta D grupėje. Varžovai – Vitorijos „Laboral Kutxa“ (69:86), Belgrado „Crvena Zvezda“ (83:81), Pirėjo „Olympiakos“ (81:85)
„Neptūno“ viltys Eurolygoje pagal R.Paulauską:
1. Vidurio puolėjas.
„Neptūnas“ pasirašė sutartį su 26 metų 211 cm ūgio vidurio puolėju Keithu Bensonu.
„Neptūnui“ trūksta ne vieno tokio žaidėjo. Bet galbūt net su tokiais žaidėjais galima pasiekti tokias pergales, kokios arti buvo penktadienį.
Kaip gerai tu besiplanuotum ar turėtum paruošęs atsarginių variantų, viskas atsiremia į žaidėjų meistriškumą. Kur ne kur, bet Eurolygoje jis labai pasimato. Pažiūrėkite į rungtynių pabaigą su „Olympiakos“. Kas lėmė tokį rezultatą? Be abejo, individualybės.
Visiems kurie kritikuoja trenerius, kad jie nesugalvoja tiek variantų, jog žaidimas sektųsi savaime, galiu patikinti – Eurolygoje to nebūna. Neveltui į komandas kviečiamos tokios asmenybės kaip V.Spanoulis, B.Dunstonas ar B.Pettway‘us, kurie žaidžia sunkiausiais momentais, kai nereikia nei skubėti, nei kelti chaoso, o tik apsiginti ir įmesti bent vieną metimą.
S.Galdikas nėra baudos aikštelės virtuozas, bet jis įmeta vieną kitą metimą, labai gerai stovi ant kojų, yra labai tvirtas, kovoja dėl kiekvieno kamuolio. Bet siekiant aukštesnių rezultatų, tai būtų labiau atsarginis, o ne pagrindinis vidurio puolėjas. S.Galdiko taškai mače su „Olympiakos“ buvo tam tikras emocinis pliūpsnis, kad štai, galime žaisti baudos aikštelėje, bet matėsi, kad kiekvieną graikų žaidimą „du prieš du“ S.Galdikui buvo sunku tvarkytis su jų aukštaūgiais. Nori, nenori, komandos draugai traukiami į pagalbą ir iš karto pasimato, kad atsiveria erdvės prie tritaškio linijos. Jei nusislenki į pagalbą, puolantis žaidėjas atmeta kamuolį – tai į vieną, tai į kitą pusę. Laimei, „Olympiakos“ labai blogai pataikė.
Kita vertus, „Neptūnas“ neturi jokių galimybių sugriebti kamuolio puolime, nors tai yra tikrai svarbu. V.Spanoulis net neina kovoti dėl kamuolio. Po krepšiu kyla aukšti ir be galo raumeningi „Olympiakos“ žaidėjai, kurie tuos kamuolius pasiima 99 proc. Nebent pasitaiko taip, kad kamuolys atšoka tiesiai D.Zavackui į rankas ir jis išplėšia pratęsimą (Šypsosi).“
2. Kovingumas.
„Savo entuziazmu, noru laimėti, charakteriu, valia ir pasiaukojimu „Neptūno“ krepšininkai kompensuoja meistriškumo ir jaunatviškumo trūkumus. Tas jų atsakomybės nejutimas padaro juos lengvesnius.“
3. Kazys Maksvytis.
„Labiausiai noriu pagirti trenerį. Manau, kad K.Maksvytis išspaudžia iš žaidėjų maksimumą. Treneriui jokia Europos ar pasaulio akademija neatstos to, ką galima gauti treniruojant Eurolygos komandą. Tai – be galo didelė investicija į ateitį.
„Neptūnas“ prieš stiprius varžovus turi savo komandos braižą. Klaipėdiečiai visai neblogai bėga į greitą puolimą, savo žaidimą grindžia tritaškiais metimais. O kad jie visai negali žaisti baudos aikštelėje, mače su „Olympiakos“ paneigė Simas Galdikas.“
4. Nuvertinimas.
„Pernai buvo sunku įsivaizduoti, kad į Klaipėdą atvyks Pirėjo „Olympiakos“, o dar sunkiau – kad „Neptūnas“ graikams pralaimės tik po pratęsimo. Sakote neįvertino? Galiu pasakyti, kad čia yra ne „Neptūno“, o „Olympiakos“ problemos. Sakyti, kad „Olympiakos“ nesistengė Klaipėdoje būtų nepagarba „Neptūnui“. O varžovai ir žiūrovai, kurie matė mačą su „Olympiakos“, klaipėdiečius turėtų pradėti dar labiau gerbti.
Pernai niekas nesitikėjo, kad „Neptūnas“ žais LKL finale. Visi galvojo, kad atėję į Eurolygą klaipėdiečiai bus patrankų mėsa. Visi esame įpratę sverti komandų biudžetus, istorijas, lyginti statistiškai. Bet sporte yra labai daug gražių pavyzdžių. Dar visai neseniai kiti prancūzų klubai sėkmingai pasirodydavo Eurolygoje. Tas pats „Lietuvos rytas“ blykstelėdavo ir patekdavo į kitą etapą. Smagu matyti, kaip mažesnis kovoja su stipresniu. „Neptūnas“ nusipelnė simpatijų.“
5. Rezervas.
„Visi turi kažkokį slaptą rezervą. Neveltui sakoma, kad žmogaus galimybių mes nežinome. Jos nepanaudotos. Bet šiandien negalėčiau pasakyti, kokį dar rezervą turi „Neptūnas“. Nenoriu sumenkinti „Neptūno“. Penktadienį jis buvo nugalėtojas ir dėl tokio pralaimėjimo visiškai negėda. Tai prilygsta pergalei. Tik gaila, kad lygiųjų arba pralaimėjimo po pratęsimo į klubo istoriją neįrašysi. O pergalės protokolą jau būtų buvę galima nusifotografuoti ir pasidėti matomoje vietoje klubo biure.“
6. Kitas etapas.
„Galima paskaičiuoti. Eurolygos istorijoje yra atvejų, kai į „Top 16“ komanda pateko su trimis pergalėmis. „Crvena Zvezda“ dabar turbūt graužiasi nagus, nes pralaimėjimą „Neptūnui“ turės kompensuoti nugalėdama labai gerą komandą. Tiesa, „Neptūnui“ svečiuose tame Belgrado pragare su 20 tūkstančių sirgalių bus nepaprastai sudėtinga. Manau, kad namie galima įveikti „Laboral Kutxa“. „Valencia“ rungtyniauja blogai, todėl namuose turbūt irgi galima juos įveikti. Trys pergalės namuose būtų kažkas įspūdingo. Bet taip pat reikia laimėti išvykoje. O nugalėjus „Crvena Zvezda“ arba „Galatasaray“ ekipas išvykose, matematiškai galima galvoti apie kitą etapą.
Tačiau jei „Neptūnas“ būtų įveikęs „Olympiakos“, dabar ši tema būtų įdomi. Bet po pralaimėjimo šiuo atveju ji kol kas neaktuali.“