Kai Gediminas Orelikas praėjusį antradienį 23-ąją minutę po eilinio taiklaus tolimo metimo spaudė tritaškį simbolizuojančių nykščio ir rodomojo piršto galiukus, švieslentėje prie Vilniaus „Lietuvos ryto“ puolėjo pavardės pelnytų taškų stulpelyje užsidegė skaičius 22.
Europos taurės turnyro rungtynėse su Bandirmos „Banvit“ 24 metų šiauliečiui užteko pustrečio kėlinio, kad į savo sąskaitą įsirašytų tiek taškų, kiek praėjusį sezoną sukrapštė per trylika Eurolygos ir Europos taurės mačų.
Susitikimą su Turkijos klubu lietuvis baigė turėdamas 27 taškus. Rezultatyviau Eurolygos, Europos taurės ir LKL arenose G.Orelikas sužaidė tik 2011-ųjų balandį, kai į kuklios „Alytaus“ komandos krepšį gindamas „Prienų“ garbę įmetė 29 taškus.
G.Oreliko karjeros rekordas – 56 taškai. Tiesa, jie buvo įrašyti į Šiaulių miesto krepšinio lygos protokolą.
„Man įsimintiniausios rungtynės – su „Banvit“ ir Jeruzalės „Hapoel“ klubais“, – „Lietuvos rytui“ sakė G.Orelikas.
Pirmąjį 2012-ųjų lapkričio trečiadienį G.Orelikas dar Kauno sporto halėje 26 taškais sudaužė „Hapoel“ gynybą ir padovanojo „Prienams“ pirmąją pergalę Europos taurėje. Beje, tas pats „Hapoel“ vilniečių laukia ir šį trečiadienio vakarą.
„Tik čia, Vilniuje, kitas lygis – kita komanda. Todėl galbūt linkčiau prie rungtynių su turkais“, – paprašytas įvardyti geriausią karjeros mačą, akimirką pasvarstęs teigė G.Orelikas.
Europos taurėje dvimetrinis puolėjas šiemet renka vidutiniškai po 16 taškų (69,8 proc. dvit., 45,5 proc. trit., 85,7 proc. baud.), LKL čempionate – 15,9 (74,4 proc. dvit., 50,9 proc. trit., 70,8 proc. baud.). Tai geriausi rodikliai visoje „Lietuvos ryto“ komandoje, todėl ne veltui krepšininkas buvo išrinktas LKL spalio mėnesio krepšininku.
Kol Martynas Gecevičius derina savo taikiklį, o keturi legionieriai pratinasi prie „Lietuvos ryto“ aprangos, G.Orelikas perėmė vilniečių lyderio vaidmenį. Galbūt tokiu galingu tempu kitą vasarą įmanoma finišuoti Lietuvos rinktinės stovykloje?
Jei tik pavyks nemažinti apsukų, G.Orelikas tiki savo sėkme.
– Toks žaidimas leidžia pasvajoti apie rinktinę? – „Lietuvos rytas“ paklausė G.Oreliko.
– Dar apie ją negalvoju. Sezonas tik prasidėjo. Reikia išlaikyti tokią formą, o tada gal ir pakvies. Apie rinktinę bus galima galvoti sezono pabaigoje.
– Praeityje Jono Kazlausko kvietimo nesate sulaukęs?
– Mane kvietė į rezervinę rinktinę, bet atsisakiau, nes tomis dienomis turėjau vestuves.
– Treneris nesupyko?
– Šiek tiek supyko Dainius Adomaitis (rezervinės rinktinės treneris. – Red.) Bet toks buvo mano sprendimas. Tai yra mano gyvenimas ir aš pats sprendžiu.
– Manote, kad esate pajėgus žaisti vyrų rinktinėje?
– Jei taip žaisiu visą sezoną, tikrai nusipelnyčiau bent šanso, bent pakvietimo. Galbūt man dar reikėtų numesti šiek tiek svorio ir labiau orientuotis į trečiąją poziciją, nors prieš mažesnį varžovą galėčiau pažaisti ir sunkiuoju krašto puolėju.
– Koks vienas pagrindinis faktorius paaiškintų tokią sėkmingą sezono pradžia?
– Treneris Virginijus Šeškus. Jis gerai žino mano galimybes ir gerai jas išnaudoja. Prienuose jau buvau įrodęs, kad galiu žaisti. Gal pernai Vilniuje to niekas nepastebėjo.
– Turbūt nė nereikia klausti, ar apsidžiaugėte sužinojęs, kad „Lietuvos ryto“ treneriu tapo būtent V.Šeškus?
– Be abejo, šimtu procentų (linkteli galva). Žinojau, kad jis man suteiks šansą ir tinkamai išnaudos. Pas jį profesionaliai rungtyniauju ilgiausiai – 3,5 metų. Per tą laiką gerai vienas kitą pažinome.
– Koks V.Šeškaus žaidimo strategijos bruožas jums patinka labiausiai?
– Jei esi pataikantis žaidėjas, jis visada ragins tave mesti laisvam. Jei nemesi, netgi gali sėsti ant atsarginių suoliuko. Kitose komandose būdamas laisvas turi žiūrėti dar kažkur. O pas V.Šeškų viskas aišku.
– Ar būtent prie V.Šeškaus Prienuose labiausiai atsiskleidėte kaip sunkusis krašto puolėjas? Galbūt Šiauliuose jau žaidėte arčiau krepšio?
– Tai kad Šiauliuose apskritai beveik nežaisdavau (Juokiasi.). Tiesa, jaunas Pakruojyje buvau ketvirtas numeris. Vėliau – Prienuose, dabar – ir Vilniuje. Nesiskundžiu. Man tai gera pozicija.
– Kaip žaisdamas jaučiatės geriau: lengvuoju ar sunkiuoju krašto puolėju?
– Galbūt mano pagrindinė pozicija būtų trečiasis numeris, bet galiu žaisti ir toliau, ir arčiau krepšio. Pernai buvo rungtynių, kurias sužaisdavau, nors daugiau praleisdavau ant atsarginių suolo, todėl negaliu spręsti. Jei būčiau žaidęs kaip šiemet po 25-30 minučių, galbūt būtų kitas vaizdas.
– Tai vis dėlto?
– Gal daugiau sunkiuoju kraštu. Bet skaičiau, kad treneris leis mane ir trečiu numeriu, todėl reikia palaukti – pasižiūrėsim (Šypsosi. – Red.).
– Neatsikalbinėsite, kad jums puikiai sekasi žaisti sunkiuoju krašto puolėju?
– Ne (Šypsosi.). Nemanau, kad V.Šeškus kažką specialiai keis. Bet jei matys, kad to reikalauja situacija, nebus jokių problemų.
– Praėjusį sezoną treneris Dirkas Bauermannas norėjo jus matyti lengvuoju kraštu. Kiek kilogramų dėl to teko numesti?
– Prieš sezoną Vilniuje žaidžiau studentų rinktinėje ir jos treneris Dainius Adomaitis (tuometinis D.Bauermanno asistentas. – Red.) pasakė, kad vokietis nori, jog numesčiau svorio. Teko tai daryti nuo pat žaidimo universiadoje. Numečiau 8-9 kilogramus.
– Ar aikštėje labai jaučiasi skirtumas?
– Šiuo metu tikrai taip. Anksčiau negalvojau, kad jis taip jausis. Tačiau dabar jaučiasi netgi 2-3 kilogramai.
– Ne sunkiau stumdytis po krepšiu?
– Galbūt šiek tiek, bet nelabai prieš mane „centruoja“. Jeigu kyla problemų, dvigubiname gynybą.
– Po rungtynių Bandirmos „Banvit“ treneris Zoranas Lukičius teigė, kad „G.Orelikui bus sunku pakilti į aukštesnį lygį ir grumtis su pajėgesnius aukštaūgius turinčiomis komandomis“.
– Į tokias kalbas nekreipiu dėmesio. Galbūt jis pats nuvertino savo aukštaūgius. „Banvit“ yra labai gera komanda. Jei jis taip sako, galbūt jo ketvirti numeriai per silpni (Šypsosi.).
– Dabar žaidžiate ilgiausiai visoje komandoje (po 27-29 minutes), bet dar pernai jūsų minučių vidurkis buvo dvigubai mažesnis. Sėdint „Lietuvos ryto“ atsarginių suolo gale nesigailėjote sprendimo lyderio vaidmenį Prienuose iškeisti į atsarginio Vilniuje?
– Teko apie tai pagalvoti. Buvo visko – net ir depresija. Keitėsi treneriai, vis keitėsi ir mano vaidmuo. Tačiau bandžiau gyventi ta mintimi, kad man tai pirmas sezonas „Lietuvos ryte“ ir reikia išlaukti dar vieno. O dabar – viskas labai gerai. Išlaukiau savo momento.
– Ar į komandą atėjęs V.Šeškus į „Lietuvos rytą“ įnešė Prienų klubo dvasios?
– Jis įnešė laisvės. Nebereikia skaičiuoti kiekvieno žingsnio. Jei laisvas – meti. Toks ir žaidimas. Negaliu pasakyti, ar jos trūko pernai, nes kiekvienas treneris turi savo rėmus. Bet jaučiamės daug laisvesni.
– Pirmieji V.Šeškaus žingsniai Vilniuje stebimi pro padidinamąjį stiklą. Daug kam užkliūva trenerio anglų kalba ir esą dėl jos į žaidimą sunkiai įsilieja legionieriai. Kaip atrodo jums?
– Mokosi jis toks anglų kalbos (Surimtėja.) Ir išmoks. Be to, yra du asistentai, žaidėjai. Viską išverčiame, parodome. Galiu patikinti, kad legionieriams viskas pasakyta. Iš visų lietuvių angliškai geriausiai kalba A.Kavaliauskas. Visi kartu bandome padėti. Nematau problemos. Bėda tikrai ne tame.
– Komandos draugai po mačo su „Banvit“ juokavo, kad jau užsidirbote naują kontraktą Turkijoje. Gal pačiam reikės pritaikyti kalbos žinias jau netolimoje ateityje kokiame nors užsienio klube?
– (Juokiasi.) Kol kas kažkokių minčių gal ir kyla, bet dar anksti spręsti. Su „Lietuvos rytu“ turiu sutartį šiam ir kitam sezonui. Šito galėsite manęs paklausti po dviejų metų (Šypsosi.).
– O ar jaučiatės pasiruošęs žaisti dar aukštesniame lygyje?
– Kiekvienas gali kažką jausti. Gal atrodo, kad žaidi gerai, bet gali nuvažiuoti į Eurolygos komandą ir nesužaisti. Sakys, kad va, sakė, jog gali žaisti, nors pasirodo negali. Todėl pirmiausia reikia išbandyti.
