Liedamas prakaitą treniruotėse Kaune M.Kalnietis laukia naujienų iš Paryžiaus.
Pirmadienį Prancūzijos sostinėje bus ištraukti 2015 metų Europos krepšinio čempionato burtai.
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis ir rinktinės treneris Jonas Kazlauskas keliaus į Paryžių, kur paaiškės, kuriame mieste – Rygoje ar Berlyne lietuviai žais grupės varžybas ir kas taps mūsų komandos varžovais.
Burtų rezultatų nekantriai lauks ir M.Kalnietis.
28 metų krepšininkas šįmet negalėjo padėti Lietuvos rinktinei per pasaulio čempionato kovas Ispanijoje, kur lietuviai užėmė ketvirtąją vietą.
Likus dviem dienoms iki pirmenybių įžaidėjas kontrolinėse rungtynėse Zagrebe patyrė sunkią raktikaulio traumą ir jau kitą dieną buvo operuotas Kauno klinikose.
Praėjo trys ilgi reabilitacijos mėnesiai, bet kiekvienas jų M.Kalniečiui bėga greičiau nei praėjęs.
Treniruočių ritmas įsuko 196 cm ūgio kaunietį, atstovaujantį Krasnodaro „Lokomotiv“ klubui.
Penktadienį „Lietuvos rytas“ su Mantu kalbėjosi, kai krepšininkas buvo baigęs rytinę treniruotę.
– Mantai, ką galite atlikti šiuo metu per pratybas? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Kalniečio.
– Jau trečią savaitę sportuoju individualiai. Man padeda Š.Jasikevičius.
Labai patinka darbas su juo – pasirodo, būdamas 28 metų dar labai daug ko nežinau.
Dirbame be kontakto. Aš mėtau į krepšį iš įvairių padėčių, iš įvairių situacijų, o Šarūnas suteikia man dar negirdėtų patarimų – tai labai pravers ateityje.
Be to, šią savaitę pradėjau judėti ir su „Žalgirio“ dubleriais.
Su jais sekasi sunkiau. Tie jauni gležni vyrukai mane apstumdo. Supratau, kad esu dar toli iki gero krepšinio.
Tačiau įsibėgėti tokios pratybos man labai tinka.
– Ką jau galite atlikti su kamuoliu dešine ranka?
– Galiu atlikti sau įprastą metimą, galiu varytis kamuolį. Tačiau man dar labai trūksta jėgos.
Kinezeterapeutas Laimonas Šiupšinskas įdeda daug pastangų, kad susigrąžinčiau jėgą. Dirbti dar turėsiu daug. Tačiau žingsnis po žingsnio jaučiuosi vis tvirčiau.
– Kas sunkiausia ilgai gydantis tokią sudėtingą traumą?
Vienareikšmiškai – gyventi be krepšinio varžybų. O aikštėje sunkiausia nugalėti baimę. Pratybose su dubleriais žaidžiu kontaktinį krepšinį ir man labai sunku psichologiškai.
Gydytojai pasakė, kad pečiui nebegali atsitikti nieko bloga, nes viskas gerai sugiję. Bet man vis atrodo, kad petys yra ne toks, koks buvo. Labai svarbu išvyti šį jausmą.
– Ar per tuos mėnesius, kai gydotės traumą, sužinojote apie save ką nors nauja ne tik kaip apie žaidėją, bet ir kaip dviejų vaikų tėvą?
– Iš pradžių atrodė, kad turėsiu daugiau laisvo laiko, tačiau išėjo atvirkščiai.
Sportuodamas su klubu turėdavau pusdienį poilsio ar laisvų dienų. Dabar rungtynių nėra, todėl nesitreniruoju tik sekmadieniais.Kitomis dienomis sportuoju po du kartus per dieną.
Sakyčiau, kad grafikas dar labiau įtemptas nei anksčiau.
– Kada planuojate sugrįžti į aikštę?
– Gydytojai mano ir pagal savo savijautą sprendžiu, jog tai bus vasario pradžia. Jei labai gerai seksis, galbūt sausio pabaiga.
Nuo vasario turiu būti pasirengęs žaisti šimtu procentų.
– Ar Krasnodaro „Lokomotiv“ neprieštaravo, kad traumą gydytumėtės Kaune?
– Jie suprato, kad čia turiu idealias sąlygas. Ir žino, kad nebimbinėju laisvu laiku.
Neseniai buvau nuvažiavęs į Rygą, kur „Lokomotiv“ žaidė su VEF. Visi pamatė, kad esu nepriaugęs, o net numetęs šiek tiek svorio.
Į Krasnodarą grįšiu po Kalėdų, kai po trumpų atostogų parvyks ir kiti legionieriai.
– Ar neturite rūpesčių dėl draudimo, kuriuo buvote apdraustas prieš pasaulio čempionatą?
– Jokių. Netgi gavau papildomą paramą. Lietuvos krepšinio federacija finansuoja ir mano medicininę priežiūrą. Kiek kalbėjausi su kitų šalių žaidėjais, dauguma jų pavydi tų sąlygų, kokias mes gauname Lietuvos rinktinėje.
– Stadione stebėjote Lietuvos futbolo rinktinės rungtynes Vilniuje. Ar lankotės ir Kauno „Žalgirio“ rungtynėse?
– Beveik nepraleidžiu jų. Dažnai po savo treniruotės pašaldau petį ir einu žiūrėti rungtynių.
Kol kas „Žalgiris“ palieka labai gerą įspūdį. Nors sportuoju atskirai, šalia salės praleidžiu daug laiko ir matau, kad tai labai kruopšti ir vieninga komanda. Tai duoda rezultatų.
– Kaip manote, ar „Žalgiriui“ reikėtų dar vieno įžaidėjo?
– Kaip pažvelgsi. Jauni Lukas Lekavičius ir Vaidas Kariniauskas žaidžia po pusę rungtynių Eurolygoje ir gauna neįkainojamos patirties.
Jiems sekasi neblogai, o galvojant apie jų ateitį, atrodytų, kad daugiau įžaidėjų nereikia.
Kita vertus, šiems jauniems įžaidėjams dar kažko trūksta.
Patyręs įžaidėjas galėtų padėti komandai. Tad į šį klausimą sunku rasti vieną atsakymą.
– Šią savaitę prasidėjo Lietuvos geriausio krepšininko rinkimai. Kas labiausiai vertas perimti iš jūsų titulą (M.Kalnietis buvo išrinktas geriausiu 2013 metų šalies krepšininku. – Red.)?
– Įvertinęs nuopelnus Lietuvos rinktinei ir žaidimą klube šį sezoną, savo balsą skirčiau Jonui Valančiūnui.
Bet pretendentų yra ir daugiau. Dabar žiba Donatas Motiejūnas. Ir Europoje yra gerai žaidžiančių mūsų krepšininkų. Bet aš balsuočiau už Joną.
– Ar pastaruoju metu kalbėjotės su Lietuvos rinktinės treneriu Jonu Kazlausku?
– Buvome susitikę Vilniuje. Aptarėme daug dalykų.
Aš patyriau sunkią traumą žaisdamas rinktinėje ir ilgam iškritau iš rikiuotės, tačiau tai man galėjo atsitikti bet kur.
Tai suprantu ir nieko nebijau. Pasakiau treneriui iškart, kad jei toliau būsiu sveikas, reikalingas rinktinei, nebus jokių problemų.
– Tai labai gera žinia. Kaip manote, kiek galėtų keistis Lietuvos rinktinė kitąmet?
– Sunku pasakyti, nes daug mūsų krepšininkų šį sezoną žaidžia sėkmingai, bet vieni rungtyniauja aukštesniu lygiu, kiti – žemesniu.
Adas Juškevičius gerai žaidžia „Lietuvos ryte“, Mindaugas Kuzminskas labai patobulėjo Malagos „Unicaja“ klube.
Daug lems ir trenerio taktika, kaip naujokai prisitaikys prie rinktinės žaidimo. Turbūt būtų gerai daug jų patikrinti rinktinės stovykloje. Po truputį ateina nauja krepšininkų karta ir tai gerai. Vienas kitas kasmet papildys rinktinę.
– Kai debiutavote Lietuvos rinktinėje 2006 metų pasaulio čempionate, jums buvo 20 metų – tiek, kiek dabar yra „Žalgirio“ įžaidėjams L.Lekavičiui ir V.Kariniauskui. Gal jie jau praverstų rinktinei?
– Tiesą sakant, man jų žaidimas atrodo solidesnis negu mano 2006 metais.
Bet būtų įdomu pamatyti, kaip jiems sektųsi pasirodyti prieš vyresnius, 1989 metų kartos, įžaidėjus (A.Juškevičių, Šarūną Vasiliauską, Žygimantą Janavičių. – Red.). Galbūt tai pamatysime rinktinės stovykloje, jeigu J.Kazlauskas juos pakvies.
– Po burtų pirmadienį paaiškės, kuriame mieste – Rygoje ar Berlyne mūsų šalies rinktinė žais Europos čempionato grupės varžybas. Kur labiau norėtųsi žaisti?
– Iš pradžių maniau, kad Ryga būtų patogiau mūsų sirgaliams.
Bet paskui išgirdau, kad Lenkijos keliai pasikeitė į gerąją pusę ir nuo Varšuvos iki Berlyno galima labai greitai nuvažiuoti.
O mums, krepšininkams, didelio skirtumo nėra. Mes vis tiek žaisime salėje, gyvensime viešbutyje ir daugiau nieko nematysime.
2015 m. Europos čempionato burtų krepšeliai
1-asis krepšelis: Prancūzija, Lietuva, Ispanija, Kroatija.
2-asis krepšelis: Slovėnija, Ukraina, Serbija, Suomija.
3-asis krepšelis: Graikija, Turkija, Latvija bei Bosnija ir Hercegovina.
4-asis krepšelis: Lenkija, Belgija, Makedonija, Italija.
5-asis krepšelis: Vokietija, Izraelis, Čekija, Gruzija.
6-asis krepšelis: Olandija, Rusija, Islandija, Estija.
Berlynas arba Ryga
2015 metų Europos pirmenybės rugsėjo 5–20 d. vyks keturiose valstybėse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Kroatijoje ir Latvijoje. Šios šalys perėmė turnyro organizavimą iš Ukrainos dėl nestabilios situacijos šioje valstybėje.
Grupės varžybos vyks Rygoje, Zagrebe, Berlyne ir Monpeljė, o finalinis etapas bus surengtas Lilyje.
Prieš burtus Lietuvai pagal pajėgumą patekus į pirmąjį krepšelį, tapo aišku, kad mūsų šalies krepšininkai keliaus į Rygą arba Berlyną, nes Zagrebe ir Monpeljė žais šių miestų šeimininkų komandos iš pirmojo krepšelio – Kroatija ir Prancūzija.
Dėl pasikeitusių pirmenybių šeimininkų „FIBA Europe“ priėmė keistą sprendimą šalims suteikti teisę prieš burtus pasirinkti po vieną varžovą. Latvija pasirinko estus, Prancūzija – suomius, Kroatija – slovėnus, Vokietija – turkus.