A.Sabonio kelias į šlovę, ko gero, būtų buvęs kitoks, jei ne V.Garasto raginimai ir įkalbinėjimai – nuo karjeros pradžios „Žalgiryje“ iki LKF prezidento posto.
Šiandien buvęs treneris šalies krepšinio legendai siunčia tik sveikinimus – A.Saboniui penktadienį sukanka 50 metų.
„Visko būdavo, susėsdavome, pakalbėdavome. Ir ne tik apie krepšinį. Juk su A.Saboniu mes akis į akį praleidome 15 metų. Kaip treneris pasenau su juo“, – sakė 82 metų buvęs „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės treneris bei Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.
Prisimena pirmąjį susitikimą
Tai nutiko daugiau nei prieš 30 metų, bet V.Garastas puikiai pamena, kaip ir kada pirmą kartą susitiko su A.Saboniu.
1981-aisiais V.Garastas „Žalgirio“ trenerio poste skaičiavo jau trečiąjį sezoną, kai išgirdo, kad į vyrų krepšinį veržiasi talentingas jaunuolis.
„A.Saboniui tada dar nebuvo 17 metų. Jo gimtadienis – gruodžio 19-ąją, o mes susitikome rugpjūtį. „Žalgirio“ komandoje tuo metu buvo bėdų dėl aukštaūgių – turėjome tik žaidėjų, kurių ūgis tebuvo 205 cm.
Tuo metu jaunių rinktinėje žaidė 1964-aisiais gimę jaunuoliai, o Modestas Paulauskas man pasakė: „Yra vienas vaikinas, į kurį reikia atkreipti dėmesį ir jį paimti į komandą.“ Taip ir pakviečiau“, – prisimena 11 sezonų „Žalgiryje“ praleidęs V.Garastas.
Pirmoji A.Sabonio treniruotė su „Žalgiriu“ vyko jachtklube. Tuo metu ten buvusi krepšinio aikštė buvo mažesnė už įprastą, bet joje Sabui teko dideli išbandymai.
„Iš karto pamačiau, kad vaikinas gabus. Tuo metu jo ūgis buvo 209 cm, bet jis jau buvo aukščiausias komandoje.
Visko buvo: žingsnis atgal, pora žingsnių į priekį.
Aš juo tikėjau, o svarbiausia buvo duoti žaisti – treneris turi rizikuoti ir drąsiai priimti sprendimus. Per keletą mėnesių jis įsitvirtino starto penkete. Džiaugiuosi, kad Arvydui taip viskas susiklostė“, – kalbėjo V.Garastas.
Teko ginti nuo senbuvių
Bet iki įsitvirtinant starto penkete talentingajam „Žalgirio“ naujokui teko išlieti upes prakaito ir rimtai pasistumdyti su kietais, patyrusiais ir ne itin draugiškais ekipos senbuviais.
„Mačiau, koks jis atsidavęs darbui, treniruotėms. Atėjo vaikinas, kuris buvo pats jauniausias ir liekniausias, bet su vyrais kovėsi drąsiai. Stumdė visi, daužė, tačiau už muštą, sako, daug nemuštų duoda. Viskas atsipirko“, – pasakojo V.Garastas.
Tąsyk „Žalgirio“ treneris pirmą kartą per savo karjerą susidūrė su didžiulio talento krepšininku, tačiau jau nuo pirmųjų treniruočių V.Garastui teko ne kartą užstoti naująjį komandos narį ir ginti nuo piktos kritikos strėlių.
„Buvo klaidų, ne viskas sekėsi, todėl iš kai kurių žaidėjų liejosi pesimizmas. Jie sakydavo: „Kai išmoks žaisti, tegu ir eina į starto penketą“, – atviravo V.Garastas. – Nekreipdavau dėmesio. Kartą vienam pasakiau: „Baik kalbėti. Kai vadovausi, galėsi daryti, kaip pats nori. O dabar aš treneris.“
O kas atsitiko po metų, kai A.Saboniui buvo aštuoniolika? Paėmė į SSRS rinktinę, išvyko į Kolumbiją ir tapo pasaulio čempionu. Ir tada nurimo visi pesimistai.
Svarbu, kad pats Arvydas savo darbu, žaidimu prasiskynė kelią.“
Patarė vieni kitiems
Apie A.Sabonio troškimą laimėti sklando legendos. Nesvarbu, kur – krepšinio aikštėje, prie kortų arba biliardo stalo, A.Sabonis visada troško būti geriausias. Ir priversdavo savo varžovą žaisti tol, kol nugalės.
„Nesvarbu, kaip žaidžiama – du prieš du, trys prieš tris, A.Sabonis būtinai turi laimėti. Net jeigu tai įprastas žaidimas, jis turi laimėti. Kitiems pralaimėjimas nieko blogo, o tiems vyrams buvo tik vienas tikslas. Niekas nemėgo šliaužiojimo“, – pasakojo V.Garastas.
1992 ir 1996 m. olimpinius bronzos medalius ir 1995 m. Europos čempionato sidabrą iškovojęs A.Sabonis kartu su kitais Lietuvos rinktinės žaidėjais klausėsi V.Garasto nurodymų, o kartą jis paklausė krepšininkų patarimo.
„Po Atlantos olimpiados susėdome su vyrais prie stalo, ir jie man sako: „Treneri, mes baigiame karjerą rinktinėje. Išeikite ir jūs.“ Atsakiau: „Gerai, išeinu ir aš.“
Kaip sakoma – sensta aktoriai, sensta ir publika. Ateina laikas, kai prasideda nauja karta“, – sakė penkerius metus Lietuvos rinktinę treniravęs V.Garastas.
Pasitelkė italo pavyzdį
Vėliau aštuonerius metus Lietuvos krepšinio federacijai vadovavęs V.Garastas buvo pirmasis, kuris viešai pareiškė, kad jo įpėdinis LKF prezidento poste turi būti A.Sabonis. Bet viešumoje rodytis nemėgstantis A.Sabonis neturėjo didelio noro ir ambicijų vadovauti Lietuvos krepšiniui.
Vis dėlto V.Garasto įkalbinėjimai ir prašymai įtikino šalies krepšinio legendą, ir jis 2011 metų spalio 24 d. buvo išrinktas LKF prezidentu. Įtikinėjimams V.Garastas pasitelkė ir buvusio Sabo varžovo krepšinio aikštėje, Italijos krepšinio žvaigždės Dino Meneghino, laikančio Italijos krepšinio vairą, pavyzdį.
„Sakiau Arvydui: „Klausyk, tavo kolega, prieš kurį tu gindavaisi krepšinio aikštėje, yra Krepšinio federacijos prezidentas. Kodėl negali ir tu būti?“ Ilgai reikėjo jį įkalbinėti – netryško entuziazmu, nenorėjo.
Sakėme: jeigu matysi, jog nepatinka, galėsi po metų, per kasmetę konferenciją, pareikšti, kad nebenori. Juk čia ne vergovė, grandinės ant kojų neuždėtos. Bet jau praėjo daugiau nei 3 metai, viskas juda į priekį“, – įsitikinęs V.Garastas.
***
Pasveikino prezidentė
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Krepšinio federacijos prezidentą, geriausią visų laikų Lietuvos krepšininką Arvydą Sabonį 50-ies metų jubiliejaus proga.
Šalies vadovės teigimu, įspūdingų pergalių pasiekęs Arvydas Sabonis verčia jo karjera žavėtis ir didžiuotis visą Lietuvą.
„Jūsų vardas pasaulyje tapo Lietuvos sinonimu, o mūsų šalyje - sektinu pavyzdžiu tūkstančiams vaikų ir jaunuolių, trokštančių žengti Jūsų keliu. FIBA ir NBA šlovės galerij ose įrašytas Jūsų vardas įkvepia vis naujas krepšininkų kartas ir primena, kiek daug įmanoma pasiekti, jeigu turi geležinę valią ir nebijai pačių didžiausių iššūkių", - sakoma Prezidentės sveikinime.
Lietuvos vadovė padėkojo A. Saboniui už atsidavimą krepšiniui, prasmingą visuomeninę veiklą ir neįkainojamus nuopelnus Lietuvai bei palinkėjo stiprios sveikatos, neblėstančios energijos ir naujų idėjų.
