EUROLYGA 2023

J. Bertomeu: „Antroji vieta Eurolygoje iš Lietuvos neatimta“

Su LKL prezidentu Remigijumi Milašiumi, Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ atstovais penktadienį Kaune susitikęs Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu atskleidė, kad antroji vieta Eurolygoje iš Lietuvos dar neatimta, o galutinis Eurolygos vaizdas bus sudėliotas tik kitų metų kovo mėnesį.

J.Bertomeu kalbėjosi su LKL ir Lietuvos klubų vadovais.<br>lkl.lt nuotr.
J.Bertomeu kalbėjosi su LKL ir Lietuvos klubų vadovais.<br>lkl.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lkl.lt ir lrytas.inf.

Dec 20, 2014, 1:38 PM, atnaujinta Jan 18, 2018, 5:46 PM

Eurolygos vadovas neslėpė, kad liko patenkintas Klaipėdos „Neptūno“ debiutu, o lygos senbuvio „Žalgirio“ pasirodymą irgi įvertino teigiamai. J.Bertomeu teigė, kad naujoji LKL vadovybė žengia teisingu keliu ir išreiškė viltį, kad sėkmingai įgyvendinama strategija padės lygai vystytis ir toliau.

Po susitikimų su LKL vadovybe ir klubų atstovais J.Bertomeu lkl.lt akalbėjo apie Lietuvos klubų pasirodymus Eurolygoje, Lietuvos krepšinio perspektyvas, 50-ąjį jubiliejų švenčiančio Arvydo Sabonio įtaką Europos krepšiniui ir antrąją vietą Lietuvai Eurolygoje.

– Susitikote su LKL prezidentu Remigijumi Milašiumi. Kokios temos buvo gvildenamos?

– Tai buvo pirmasis kartas, kai turėjau progą susitikti su naujuoju lygos prezidentu, po to kai jis buvo išrinktas praėjusiais metais. Turėjau galimybę pamatyti, kaip lyga augo vadovaujant jam, ir progresą, kurį LKL padarė per praėjusį sezoną. Buvau sužavėtas man parodytais skaičiais ir pristatyta lygos augimo vizija – artimiau dirbti su pačiais klubais. Norėjau detaliau susipažinti su Lietuvos krepšinio lygos strategija.

– Kaip vertintumėte LKL komandų pasirodymą Eurolygoje šį sezoną?

– Manau, kad „Neptūnas“ pasirodė puikiai. Tai buvo pirmasis klubo sezonas Eurolygoje, jie išties pasirodė labai gerai. Jie kovėsi ir varžėsi dėl patekimo į Top 16 etapą iki pat paskutiniųjų rungtynių. Bilietai arenoje visąlaik buvo išparduodami, jie žaidė puikų krepšinį, o visi apie „Neptūną“ atsiliepė tik teigiamai. Mes esame patenkinti pirmu jų pasirodymu Eurolygoje.

„Žalgiris“ visada žaidžia Eurolygoje ir šiemet vėl pateko į „Top 16“ etapą, ko Lietuvos krepšinis tikrai nusipelno. Net ir kelis paskutinius sezonus „Žalgiris“ buvo konkurencinga ir stabili komanda Eurolygoje. Visada esame jais patenkinti.

– Ar jūsų nestebina tai, kad Lietuvos ekipos sugeba išlikti konkurencingos nepaisant kuklių išteklių? – Laimei, sporte ne viską lemia pinigai. Daug ką lemia atsidavimas, ilgalaikė vizija, sugebėjimas auginti ir vystyti talentus bei turėti kantrybės. Manau, jei vertintume komandas pagal šiuos aspektus, Lietuvos komandos rikiuotųsi tarp geriausių Europos komandų. Lietuvos ekipų sugebėjimas auginti žaidėjus, auginti naujus talentus yra kažkas nuostabaus. Nematau nė vienos kitos valstybės Europoje, sugebančios išauginti tokį skaičių talentingų žaidėjų. Lyginti su Lietuva galėtume tik Balkanų regioną. Manau, kad finansinių resursų trūkumą, lyginant su kitų šalių komandomis, Lietuvos klubai gali kompensuoti būtent savo sugebėjimu išsiauginti aukšto lygio krepšininkus.

– Nuo ateinančio sezono Lietuva praranda antrąją vietą Eurolygoje. Ar jūsų pozicija šiuo klausimu bent kiek pasikeitė nuo to laiko, kai buvo priimtas šis sprendimas?

– Visų pirma, turiu pasakyti, kad to negalima vadinti galutiniu sprendimu. Manau, visa tai bus aiškiau apibrėžta ateityje. Bet galiu paaiškinti, kodėl antrosios Lietuvos komandos nėra pirmajame projekte. Priežastis yra ta, jog pastaruosius ketverius metus Lietuvos komandos pasirodymai Europos turnyruose ženkliai suprastėjo.

Jei atmestume „Žalgirį“, kita Lietuvos komanda į Top 16 etapą paskutinį kartą prasimušė 2010-2011 metų sezone. Europos taurėje rezultatai taip pat nebuvo geri. Taip pat turime atkreipti dėmesį, kad praėjusiais metais Lietuvos komandos žaidė ir Jungtinėje lygoje. Tai lėmė daug veiksnių, bet svarbiausia tai, jog Lietuvos komandų pasirodymas Europos turnyruose tiesiog nebuvo pakankamai geras. Todėl, Lietuvos neįtraukėme į pirmuosius kito sezono planus.

Tačiau, kas įvyks kitą sezoną, vis dar neaišku, nes viskas atsiremia į diskusijas su lygomis. O šiuo metu kalbose su lygomis nematome tos pažangos, kurią norėtume matyti. Esu tikras, kad iki 2015 metų kovo turėsime galutinį kito sezono Eurolygos paveikslą ir, manau, kad Lietuva jame tada irgi bus. Visada atsižvelgiame į komandų pajėgumą.

Kai pradėjome rengti Eurolygą, turėjome net keturias komandas iš Graikijos. Dabar turime dvi. Tai įvyko dėl to, kad krepšinio lygis Graikijos lygoje pastaraisiais metais gerokai smuko. Tas pats įvyko ir Italijoje. Tai reiškia, kad mes visada stebime, kaip vystosi lygos, ir atsižvelgti į realijas.

Manau, kad Eurolygos vaizdas yra teisingas tuo, kad konkrečių šalių komandų kvotos atspindi tų šalių krepšinio lygį – ne tik sportinius elementus, bet ir visus kitus. Jei Lietuvoje lygis atsistatys, o lyga dėl šio klausimo puikiai dirba, neturiu abejonių, kad Lietuva ten bus.

– Kas turi būti įgyvendinta, kad antroji vieta Lietuvai sugrįžtų?

– Net ir nekalbant apie antrąją vietą Eurolygoje, lygos vadovybė dabar daro būtent tai, ką turėtų daryti norėdama turėti stiprią lygą. O tai ir turėtų būti pagrindinis tikslas. Pagrindinis uždavinys yra paversti Lietuvos krepšinio lygą aukščiausios kokybės standartu Lietuvos sporte. Žinant, kad Lietuva yra krepšinio šalis, jų atsakomybė yra, kad lygos standartai būtų kuo aukštesni.

Manau, kad jie sėkmingai dirba vadybos ir komunikacijos srityse bandydami padidinti arenų lankomumą, bandydami padaryti rungtynes labiau prieinamas gerbėjams. Komunikacijos ir marketingo strategijos yra būtent tokios, kokių reikia šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame naujosios technologijos mums atveria daug naujų galimybių bendrauti su gerbėjais. Viskas, ką mačiau, patvirtina, kad jie yra teisingame kelyje šiuo aspektu.

Bet pagrindinis tikslas turėtų būti stipriausia įmanoma lyga, o antroji vieta Eurolygoje, kaip sakiau anksčiau, jau bus to darbo pasekmė.

– Legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis švenčia 50-ąjį jubiliejų. Ką, jūsų akimis, ši didi asmenybė reiškia Europos krepšiniui bei krepšiniui apskritai?

– Mano asmenine – ne trenerio ar eksperto, bet, galbūt, buvusio, ir labai blogo, žaidėjo – nuomone, Arvydas pakeitė krepšinį Europoje. Nė vienas kitas žaidėjas nepadarė tokio poveikio, kokį padarė Arvydas.

Turime daugybę puikių krepšininkų, daugybę labai talentingų krepšininkų. Ir Lietuvoje jų buvo daug. Bet tai, kaip Arvydas paveikė krepšinį, yra unikalu. Tai 221 cm vidurio puolėjas, kuris yra puikus metikas, nuostabiai įžaidinėja kamuolį, o ir mąsto kaip įžaidėjas ar treneris aikštelėje. Tai yra unikalu. Niekada gyvenime nemačiau kito žaidėjo su tokiais įgūdžiais. Tai, kaip jis paveikė krepšinį Europoje yra visiškai unikalu.

Pamenu, kai jis atvyko į Ispaniją ir nuo to laiko sekiau visą jo karjerą. Mes didžiuojamės, kad galėjome išvysti tokį žaidėją, kaip Arvydas, žaidžiantį Europoje. Manau, tai yra kažkas, kas ateityje gali ir nepasikartoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: impact Investments and nlocking Growth