Žiūrovų vidurkis per Kauno „Žalgirio“ namų rungtynes Eurolygos varžybose antrus metus iš eilės sumažėjo ir pirmą kartą nuo „Žalgirio“ arenos atidarymo nusileido žemiau dešimties tūkstančių. Tačiau Kauno komanda liko tarp Eurolygos lankomumo lyderių ir reguliariajame sezone pagal sirgalių skaičių užėmė penktąją vietą. Turnyro debiutantui Klaipėdos „Neptūnui“ šioje lentelėje atiteko 14-oji eilutė.
Prarado trečdalį sirgalių
Kauno „Žalgirio“ pavadinimas vos prieš porą sezonų puikavosi lankomiausių Europos klubų lentelės viršūnėje. Tačiau per trumpą laiką Lietuvos čempionai prarado apie trečdalį aistruolių ir šį sezoną į priekį praleido net keturis klubus.
Pirmajame Eurolygos etape „Žalgirio“ arenoje ir sporto halėje vykusias rungtynes stebėdavo vidutiniškai 9498 sirgaliai. Praėjusį sezoną Kauno komandos vidurkis pirmajame etape buvo 10520 žiūrovų, rekordinį užpraėjusį – 14185 žiūrovai.
Lankomiausia šio sezono komanda yra Belgrado „Crvena Zvezda“. Jos vidurkis – 12786 žiūrovai. „Žalgirį“ taip pat lenkia Atėnų „Panathinaikos“ (11860 žiūrovų), Tel Avivo „Maccabi“ (11060) ir Stambulo „Fenerbahce“ (9877).
Į Klaipėdos „Neptūno“ rungtynes per Eurolygos varžybas ateidavo vidutiniškai 5420 žiūrovų. Tai – 14-asis rezultatas tarp 24 komandų.
Eurolygoje debiutavęs uostamiesčio klubas panaudojo beveik visas „Švyturio“ arenos galimybes. Dvejas iš penkerių Klaipėdoje vykusių rungtynių stebėjo po 5500 žiūrovų – tiek, kiek yra vietų. Per kitas trejas rungtynes laisvos liko vos 100 ar 200 vietų.
Kodėl sumažėjo žiūrovų?
Žiūrovų mažėjimo priežastys Kaune – akivaizdžios. Pirmoji ir svarbiausia – išsekęs naujos arenos efektas.
Vos atidarius „Žalgirio“ areną į ją plūstelėjo nemažai žmonių, kuriuos domino ne tik krepšinis, bet ir pati arena. Todėl sirgalių skaičius strimgalviais šovė į viršų.
Per porą metų visi, kurie norėjo, areną jau apžiūrėjo, o ištikimais krepšinio gerbėjais tapo tik nedidelė dalis smalsuolių. Beje, šis procesas būdingas ne vien Kaunui. Sirgalių potvynį ir atoslūgį išgyvena kone visi naujas arenas atsidarę Europos miestai.
Antroji priežastis – sirgalių lūkesčiai. 2012-2013 metų sezone „Žalgiris“ buvo subūręs itin galingą komandą, kuri tapo Eurolygos pirmojo etapo grupės nugalėtoja ir turėjo vilčių patekti į ketvirtfinalį. O pergalės visada buvo ir bus geriausias būdas užpildyti tribūnas.
Nuo praėjusio sezono „Žalgirio“ sudėtyje ryškių žvaigždžių liko mažiau, komanda laimi rečiau, todėl ir tuščių vietų tribūnose atsiranda daugiau.
Šį sezoną vidurkis sumažėjo ir dėl to, kad Kauno komanda vienerias rungtynes žaidė sporto halėje. Į jas atėjo beveik 5000 sirgalių, bet šis skaičius yra dukart mažesnis negu „Žalgirio“ arenoje rengiamų rungtynių. Per ketverias didžiojoje arenoje vykusias rungtynes žiūrovų vidurkis buvo 10627.
Eurolygos vidurkis smuko
Palyginti su praėjusiu sezonu sumažėjo ir visos Eurolygos lankomumo vidurkis. 2013 metų pabaigoje per pirmojo etapo varžybas Eurolygos arenose susirinkdavo 7015 žiūrovų, šiais metais – 6725 žiūrovai.
Neigiamų pokyčių priežastis buvo ne tik sirgalių skaičiaus sumažėjimas kai kurių senbuvių arenose, bet ir pasikeitusi Eurolygos sudėtis.
Šiais metais stipriausiame žemyno turnyre nebežaidžia gausiai palaikomos Belgrado „Partizan“ ir Bambergo „Brose“ komandos. Užtat Eurolygoje debiutavo arba į ją grįžo nemažai klubų, neturinčių ištikimų sirgalių armijos arba žaidžiančios nedidelėse arenose.
Komandos prastai žinomais pavadinimais kerta žiūrovų statistikai ir žaisdamos svečiuose. Kai Zgoželeco „Turow“, Sasario „Banco di Sardegna“ ar „Neptūnas“ atvyksta į Atėnus, Stambulą ar Pirėjų, šiuose miestuose į arenas ateina trečdaliu ar net perpus mažiau žiūrovų negu viešint gerai pažįstamiems Eurolygos senbuviams.
Šį sezoną lankomumo lentelės apačioje išsirikiavo net penki naujokai arba sugrįžėliai: „Turow“ (1839 žiūrovai), „Nižnij Novgorod“ (2900), Kazanės „Uniks“ (3400), Zagrebo „Cedevita“ (3700) ir „Banco di Sardegna“ (3779).
Maža to, žvelgiant į tuščias Kazanės ir Zagrebo arenų tribūnas kildavo didelių abejonių, kad oficialiame protokole įrašyti skaičiai sutampa su tikrove.
Žaidė be sirgalių
Dvejos šio sezono rungtynės vyko visai be sirgalių.
Stambulo „Galatasaray“ ir Belgrado „Crvena Zvezda“ aistruoliai prieš šių klubų tarpusavio rungtynes Stambule sukėlė riaušes, o Eurolygos drausmės teisėjas išnagrinėjęs įvykį nubaudė abu klubus ir nurodė jiems paskutiniąsias reguliariojo sezono rungtynes rengti be žiūrovų.
„Galatasaray“ privalės tuščioje arenoje žaisti ir dvejas pirmąsias „Top 16“ etapo rungtynes.
Lyderė – „Crvena Zvezda“
Neskaičiuojant rungtynių, kurias žaidė be žiūrovų, „Crvena Zvezda“ lankomumo vidurkis buvo 15983 sirgaliai.
Palyginti su praėjusiu sezonu Serbijos sostinės klubas sulaukė didžiausio aistruolių pagausėjimo. Teigiamus pokyčius nulėmė tai, kad šį sezoną „Crvena Zvezda“ planavo visas rungtynes žaisti „Beogradska“ arenoje, kuri yra viena didžiausių Europoje (pernai „Crvena Zvezda“ klajojo tarp „Beogradska“ ir triskart mažesnės „Pionir“).
Planus pakeitė tik Eurolygos skirta baismė, dėl kurios žiūrovų į tribūnas įleisti negalėjęs Belgrado klubas paskutines reguliariojo sezono rungtynes perkėlė į „Pionir“.
„Beogradska“ arenoje buvo užfiksuotas ir šio sezono rekordas. Belgrado krepšininkų dvikova su Pirėjo „Olympiakos“ ekipa sudomino 18732 serbus.
Garsių vardų efektas
Palyginti su praėjusiu sezonu žiūrovų skaičių ženkliai padidino dar du klubai „Panathinaikos“ ir Milano „Emporio Armani“.
„Panathinaikos“ vidurkis padidėjo nuo 8178 iki 11860 sirgalių, „Emporio Armani“ – nuo 7252 iki 8541.
Šių ekipų lankomumo padidėjimą galima paaiškinti tuo, kad jos pateko į grupę su garsiais vardais.
Atėnų ir Milano komandos žaidė ne tik tarpusavyje, bet ir su „Fenerbahce“ bei Miuncheno „Bayern“ klubais, kurių atvykimas visuomet užtikrina didesnį bilietų pardavimą („Bayern“ prekės ženklas kaip magnetas veikia jau ne vien futbole).
„Emporio Armani“ populiarumui įtakos turėjo ir šio klubo vadovų vykdoma agresyvi reklamos kampanija, ir puikus praėjusio sezono rezultatas (Milano klubas pirmą kartą pateko į šiuolaikinės Eurolygos ketvirtfinalį).
Kaip sirgalius veikia garsūs vardai, puikiai iliustruoja abiejų Graikijos klubų pavyzdžiai. Atvykus „Barcelona“ ir „Fenerbahce“ klubams į Atėnų olimpinę areną atėjo 14500 žiūrovų, į rungtynes su „Turow“ – tik 8300. Pirėjo Taikos ir draugystės arenoje per mačą su „Crvena Zvezda“ susirinko 12000 sirgalių, su „Neptūnu“ – vos 4500.
Didžiausi nuostoliai
„Žalgirio“ nuostoliai palyginti su praėjusiu sezonu nėra labai dideli. Keli Eurolygos klubai prarado dar daugiau sirgalių.
„Fenerbahce“ lankomumo vidurkis sumažėjo nuo 12375 iki 9877 žiūrovų, Vitorijos „Laboral Kutxa“ – nuo 11170 iki 9004, Stambulo „Galatasaray“ – nuo 7021 iki 5188.
„Fenerbahce“ aistruoliai, ko gero, dar neatsigavo po praėjusio sezono, kai komanda juos smarkiai nuvylė prastu žaidimu „Top 16“ etape. Šio sezono pradžioje „kanarėlės“ irgi vos plasnojo, tačiau Stambulo ekipai laimėjus keletą rungtynių gruodžio mėnesį žiūrovų skaičius iškart pradėjo didėti.
„Laboral Kutxa“ rezultatai šios komandos gerbėjų pastaraisiais sezonais irgi neįkvėpia. Be to, lankomumui visose Ispanijos arenose neigiamos įtakos turi ekonomikos sąstingis ir netoliaregiška Eurolygos politika, ypač nacionalinių interesų ignoravimas.
„Galatasaray“ vidurkį labiausiai sumažino Eurolygos skirta bausmė. Tačiau Stambulo klubas nemažą dalį sirgalių prarado net ir jos neskaičiuojant. Aistruoliai nuo „Galatasaray“ greičiausiai nutolo dėl šį klubą krečiančios finansinės karštinės.
Nuostatai galioja ne visiems
Nuo Eurolygos lankomumo lyderių tradiciškai smarkiai atsilieka du klubai, reguliariajame sezone laimėję daugiausiai rungtynių Maskvos CSKA ir „Barcelona“.
Į Katalonijos sostinės „Blaugrana“ areną ateidavo vidutiniškai 4921 žiūrovas, į Rusijos sostinės CSKA sporto kompleksą – 4564 žiūrovai. Tai – vos 17-asis ir 18-asis rezultatai Eurolygoje.
O Eurolygos vadovai ir toliau pro pirštus žiūri į tai, kad du Eurolygos senbuviai nesilaiko nuostatų, kurie įpareigoja A licencijas gavusius klubus žaisti arenose, turinčiose ne mažiau negu 10000 vietų.
Tačiau Eurolyga buvo griežta „Turow“ klubui. Zgoželece lapkritį buvo atidaryta nauja arena, bet Eurolygos vadovai pareiškė, kad ji neatitinka reikalavimų dėl per mažo vietų skaičiaus, ir žaisti joje neleido.
„Turow“ visus penkis varžovus priėmė kitame Lenkijos mieste Liubine. Ten ir įvyko mažiausiai žiūrovų sulaukusios rungtynės. Į „Turow“ ir „Emporio Armani“ dvikovą atėjo vos 709 sirgaliai.
Ištikimiausi sirgaliai – Bamberge
Europos taurės varžybose lankomumo skaičiai daug kuklesni. Per antrojo pagal svarbą žemyno turnyro rungtynes arenose susirinkdavo vidutiniškai 2625 žiūrovai.
Lankomumo lyderis – Bambergo „Brose“. Nesvarbu kuriame turnyre žaistų šis Bavarijos klubas, į visas jo rungtynes jau daug sezonų parduodami visi 6800 bilietų.
Nemažai žiūrovų sulaukdavo Saragosos CAI (vidutiniškai 6039), Liono-Vilerbano ASVEL (5250), Belgrado „Partizan“ (4660), Nansi SLUC (4518) ir Jeruzalės „Hapoel“ (4460) klubai.
Įdomu, kad net trys į lankomiausių šešetą papuolę klubai nepateko į Europos taurės „Last 32“ etapą. Europinis krepšinis šį sezoną nebegrįš į Vilerbaną, Belgradą ir Jeruzalę.
Vilniaus „Lietuvos rytas“, kurio rungtynes stebėdavo 2084 žiūrovai, tarp 32 komandų užėmė tik 21-ąją vietą.
Mažiausiai žiūrovų ateidavo į Solnoko „Olaj“ (998), Šarlerua „Spirou“ (1020), Rygos VEF (1090), Salonikų PAOK (1098), „Sevilla“ (1103), Nimburko ČEZ (1271) ir „Chimki“ (1350) rungtynes.
Iššūkio taurės statistika
Dar mažesnis susidomėjimas Iššūkio taurės varžybomis. Šiame turnyre aiškiai išsiskyrė tik dviejų klubų lankomumas. Į Ulmo „ratiopharm“ areną ateidavo vidutiniškai 4500 žiūrovų, į Le Mano „Sarthe“ – 4233.
Trečiąją vietą užėmęs Klužo „Universitatea“ sulaukdavo 3000 sirgalių.
Po pirmojo etapo iš Iššūkio taurės pasitraukę „Šiauliai“ neturėjo kuo pasigirti. Per šiauliečių mačus tribūnose būdavo užimtos tik 1000 vietų. Tai – 24-asis rezultatas tarp 32 komandų.
Turnyro autsaideriai buvo Pakšo „Atomeromu“ (566) ir Sioderteljės „Kings (586) klubai.
Žiūrovų skaičius Eurolygos klubų arenose
12786 – Belgrado „Crvena Zvezda“.
11860 – Atėnų „Panathinaikos“.
11060 – Tel Avivo „Maccabi“.
9877 – Stambulo „Fenerbahce“.
9498 – Kauno „Žalgiris“.
9004 – Vitorijos „Laboral Kutxa“.
8890 – Berlyno ALBA.
8541 – Milano „Emporio Armani“.
8052 – Madrido „Real“.
7520 – „Valencia“.
7000 – Pirėjo „Olympiakos“.
6421 – Malagos „Unicaja“.
6048 – Miuncheno „Bayern“.
5420 – Klaipėdos „Neptūnas“.
5188 – Stambulo „Galatasaray“.
4940 – Limožo CSP.
4921 – „Barcelona“.
4564 – Maskvos CSKA.
4195 – Stambulo „Anadolu Efes“.
3779 – Sasario „Banco di Sardegna“.
3700 – Zagrebo „Cedevita“.
3400 – Kazanės „Uniks“.
2900 – „Nižnij Novgorod“.
1839 – Zgoželeco „Turow“.