Artūro Milaknio tritaškiai šį sezoną jau nulėmė ne vienų rungtynių baigtį. Antras pagal rezultatyvumą Kauno „Žalgirio“ snaiperis jaučia išaugusį trenerių pasitikėjimą ir stengiasi pateisinti lūkesčius.
• „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynių Vilniuje pradžia – 16 val.
Po kiekvienos treniruotės A.Milaknis lieka salėje mesti papildomos tritaškių serijos, o iki rungtynių likus mažiausiai dviem valandoms išbando arenos lankus.
Toks darbštumas nenueina perniek – taikliarankio Kauno „Žalgirio“ gynėjo tritaškiai šį sezoną jau susmaigstė ne vieną elitinę Eurolygos komandą.
Su pertraukomis nuo 2007-ųjų „Žalgiryje“ žaidžiantis A.Milaknis ilgą laiką tūnojo savo komandos draugų šešėlyje, buvo atsidūręs „Prienų“ komandoje, tačiau dabar nuo jo metimų stipriai kenčia pajėgiausi Europos klubai.
„Tai vienas geriausių mano karjeros sezonų“, – neslepia A.Milaknis, šį sezoną Eurolygoje renkantis po 9,2 taško, o LKL pirmenybėse – po 10,7 taško.
Antras po Jameso Andersono pagal rezultatyvumą Kauno komandos žaidėjas varžovus baudžia seniai patikrintu ir stipriausiu savo ginklu – tritaškiais.
5 – tiek daugiausia tritaškių per vienas Eurolygos rungtynes yra pataikęs A.Milaknis. Šį sezoną gynėjas nuolat baksnoja į rekordą – net šešeriose rungtynėse jis pataikė keturis tolimus metimus.
Pastarąjį kartą – vos prieš keletą dienų vykusiose „Top 16“ etapo rungtynėse su Berlyno ALBA.
Eurolygoje A.Milaknis šį sezoną per rungtynes dvitaškių meta maždaug triskart mažiau nei tolimų metimų.
Kaunietis jau yra pataikęs 46 tritaškius iš 102 (45,1 proc.) – tai antras rezultatas elitiniame turnyre. LKL pirmenybėse snaiperis iš toli atakuoja dar dažniau ir dar taikliau – 78 iš 175 bandymų (47,4 proc.).
Nuo tolimų 28 metų 195 cm ūgio kauniečio šūvių sekmadienį vėl teks gintis Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipai – principiniai varžovai rytoj trečią kartą šį sezoną išbandys jėgas.
A.Milaknis žino, kaip reikia žaisti prieš „Lietuvos rytą“. Per pirmuosius du LKL mačus gynėjas į vilniečių krepšį įskraidino net 8 tritaškius.
Tačiau smagius asmeninius rodiklius snaiperiui pastaruoju metu temdo prasidėję komandos kluptelėjimai.
Į Vilnių „Žalgiris“ atvyko po dviejų pralaimėjimų iš eilės – prieš savaitę kauniečiai po atkaklios kovos 86:90 nusileido Klaipėdos „Neptūnui“, o trečiadienį svarbioje Eurolygos „Top 16“ kovoje 72:80 krito prieš Berlyno ALBA.
Kauniečių Vokietijoje neišgelbėjo rezultatyvus A.Milaknio žaidimas – jis pelnė 18 taškų, pataikė 4 tritaškius iš 7.
– Artūrai, kodėl „Žalgiriui“ nepavyko parsivežti pergalės iš Berlyno? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Milaknio.
– Svarbiausia priežastis – pagrindinių mūsų aukštaūgių trūkumas. Nors ir varžovai neturėjo labai aukštų žaidėjų, buvo stipriai jaučiama, kad šiose rungtynėse mums trūksta ūgio, ypač kovojant dėl atšokusių kamuolių („Žalgiris“ pralaimėjo kovą 17:35. – Red.).
Treneris drabužinėje po rungtynių padėkojo, kad kovojome ir atidavėme viską. Gaila, kad to buvo šiek tiek per mažai.
– Šiose rungtynėse pelnėte 18 taškų – daugiausia šį sezoną Eurolygoje. Jums tai buvo svarbu ar ši statistika nublanksta prieš komandos pralaimėjimą?
– Važiavome kovoti dėl pergalės, nes rungtynės mums buvo labai svarbios.
Norėjome laimėti, todėl rezultatyviausio žaidėjo statusas netenka jokios prasmės. Ypač po tokių pralaimėtų rungtynių.
– „Žalgiris“ prieš dvi savaites iškovojo LKF taurę, bet vėliau komandą pradėjo persekioti nesėkmės – pralaimėjote „Neptūnui“, dabar – ALBA. Ar tai reiškia, kad komanda pateko į duobę?
– Nemanau. Nepanašu į tai. Gal šiek tiek išsiderino žaidimas, nes praradome Artūrą Gudaitį.
Mače su „Neptūnu“ didelis krūvis teko Robertui Javtokui, kuris vėliau negalėjo žaisti dėl netekties šeimoje (mirė R.Javtoko tėvas. – Red.).
Tiesiog viskas susidėjo netinkamu laiku netinkamoje vietoje. Tikrai nesiryžčiau sakyti, kad prasidėjo mūsų žaidimo krizė.
– Gal tie du pralaimėjimai suteiks papildomo noro atsitiesti Vilniuje ar slėgs dar didesnė įtampa?
– Kur jau kur, bet žaidžiant Vilniuje su „Lietuvos rytu“ papildomo nusiteikimo tikrai nereikia.
Kita vertus, rungtynių neskirstome pagal varžovus – ar „Lietuvos rytas“, ar „Neptūnas“, ar Eurolygos rungtynės.
Visada važiuojame vienodai susikaupę, nes su visais reikia rungtyniauti nusiteikus 100 procentų. Tokio išankstinio pranašumo pojūčio kaip anksčiau nebėra.
Nors prieš Vilniaus komandą šį sezoną laimėjome triskart, kiekvienose rungtynėse viskas prasideda iš naujo.
Jei laimėjome tris kartus, tikrai nereiškia, kad automatiškai laimėsime ir ketvirtą.
Rungtyniausime išvykoje, varžovai pakeitė trenerį, nors žaisdami LKF taurės finale to dar nepajutome. Manau, jie pasiruoš daug geriau. Bus toks pat mūšis kaip ir visada iki šiol.
– Ar pastebėjote, kaip pasikeitė „Lietuvos ryto“ žaidimas atvykus treneriui argentiniečiui Marcelo Nicolai?
– Kiekvienas treneris į komandą įlieja ką nors nauja. Jie tiesiog negali būti vienodi – treneriai ateina su savo filosofija ir vizija.
Žinoma, kad žaidžiant vilniečių komandai matyti naujovių, gal kiek daugiau ginantis.
Praėjo per mažai laiko, kad būtų galima įžvelgti kokių nors ryškių esminių pokyčių. Reikia dar palaukti. Manau, kad sekmadienį labiau išryškės naujasis „Lietuvos ryto“ žaidimo braižas.
– Pagal statistiką esate vienas geriausiai prieš „Lietuvos rytą“ žaidžiančių „Žalgirio“ krepšininkų. Kaip tai paaiškintumėte?
– Tiesiog taip išpuola. Tikrai nėra taip, kad žaidžiant su „Lietuvos rytu“ sekasi, o su kitais – ne.
Kiekvienas krepšininkas gali nulemti rungtynių baigtį. Prisiminkime, kad LKF taurės finale buvo labai svarbūs Edgaro Ulanovo tritaškiai. Žaidžiame kaip komanda.
– Tiek LKL, tiek Eurolygoje esate antras pagal rezultatyvumą „Žalgirio“ žaidėjas. Ar, palyginti su ankstesniais sezonais, jaučiate padidėjusį varžovų dėmesį ginantis prieš jus?
– Jaučiu, ypač Eurolygos „Top 16“ etape.
Visos komandos turi savo skautų, kurie analizuoja varžovus, jų derinius.
Visose rungtynėse stengiuosi mesti savo metimus: kartais pataikau, kartais ne. (Šypsosi.)
Aišku, visa tai yra įdomi patirtis. Juk dėl to ir žaidžiu krepšinį. Kuo sunkiau – tuo įdomiau.
Juk nebūtų įdomu, jeigu iš anksto viską numatytume, viskas būtų lengva ir žinočiau, kad kiekvienose rungtynėse pelnysiu po 20 taškų.
– Ar dėl sėkmingo žaidimo jaučiate ir didesnį komandos trenerių pasitikėjimą?
– Žinoma, kad požiūris skiriasi, ir tai yra natūralu.
Šis sezonas man vienas geriausių per karjerą. Tai mato ir treneriai – gaunu daugiau žaidimo laiko, daugiau pasitikėjimo. Viskas taip susidėjo ir eina tik geryn.
– Gal po sėkmingo sezono tikitės kvietimo ir į Lietuvos rinktinę?
– Iki to dar ilgas kelias. Neapkraunu galvos tokiomis mintimis. Rinktinės kandidatų sąrašuose niekada mano pavardės nebūdavo, todėl esu ramus ir tiesiog žaidžiu.
Sezonas dar tik artėja prie finišo tiesiosios, dar liko daug svarbių rungtynių. Reikia susitelkti į žaidimą, o ne galvoti apie tai, kas bus vasarą.
„Žalgirio“ snaiperis prieš „Lietuvos rytą“
A.Milaknis labai daug prisidėjo prie to, kad „Žalgiris“ šį sezoną tris kartus nugalėtų vilniečius.
LKL rungtynėse Vilniuje „Siemens“ arenoje spalio viduryje A.Milaknio tritaškiai išbudino „Žalgirį“, kuriam buvo tekęs besivejančiojo vaidmuo, ir jis po dramatiškos kovos išplėšė pergalę 84:82. Iš viso snaiperis pelnė 12 taškų (4/7 tritaškių).
Po trijų mėnesių vykusioje antrojoje LKL akistatoje 16 taškų pelnęs A.Milaknis (4/7 tritaškių, 2/3 dvitaškių) buvo rezultatyviausias pergalę 91:77 iškovojusio „Žalgirio“ žaidėjas.
Trečiojoje dvikovoje vasario pabaigoje A.Milaknis sužaidė kukliau – pelnė 9 taškus (1/4 tritaškių, 2/2 dvitaškių, 2/4 baudų), bet jis komandai padėjo iškovoti pirmąjį sezono trofėjų, kai Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro finale kauniečiai laimėjo 82:76.
„Nėra taip, kad sėkmingai žaidžiu prieš „Lietuvos rytą“. Tiesiog viskas taip susiklosto“, – įsitikinęs A.Milaknis.
