Vėliau jis „Oracle“ arenos tuneliu patraukė į savo vietą, bet jį sustabdė aukštaūgis.
„Ačiū tau, Joe!“ – storu balsu sušuko jis.
J.Lacobas įsižiūrėjo ir atpažino Billą Waltoną, kurio sūnus Luke'as yra „Warriors" trenerio asistentas.
„Ačiū, – pakartojo B.Waltonas, paspaudęs J.Jacobui ranką. – Ačiū už viską, ką padarei.“
J.Lacobas šypsojosi, tačiau buvo kiek įsitempęs. „Jaučiuosi keistai, kai žmonės taip kalba, – tarė jis. – Mes dar nieko nepasiekėme.“
„Bet juk pasiekėte! – sugriaudėjo B.Waltonas ir rimtai tarė: – Jūs pakeitėte viską. Jūs vėl privertėte žmones tikėti.“
Prieš penkerius metus buvo dugne
Dar neseniai viskas buvo kitaip. Ir niekas nesitikėjo, kad permainos ateis taip greitai. Prieš penkerius metus, kai J.Lacobas ir Peteris Guberis už 450 mln. JAV dolerių įsigijo „Warriors“, komanda buvo iškovojusi vos 25 pergales ir patyrusi 56 pralaimėjimus.
14 sezonų per 16 metų buvo pralaimėjimų periodas, komandą sudarė žaidėjai iš D lygos, aistruoliai atvirai bjaurėjosi buvusiais savininkais, o tuometis treneris Donas Nelsonas tiesiog svajojo apie poilsį namuose Havajų saloje Maui.
O dabar? Dabar viskas kitaip. Komanda perkopė 100 rungtynių, į kurias išparduodami visi bilietai, ribą. Pagal taškus ekipa šį sezoną yra geriausia tiek puldama, tiek gindamasi. Klube žaidžia jauni ir talentingi žaidėjai, vadovauja darbštus trenerių štabas, finansuoja atsidavę savininkai, o žurnalas „Sports Business“ „Warriors“ išrinko 2014-ųjų sporto komanda.
Ir visi nori atsakymo į klausimą: kaip vos per penkerius metus, neturėdama aukštesnio nei 6-asis šaukimas NBA naujokų biržoje, komanda iš pajuokos objekto virto geriausia lygoje ir pavyzdžiu visų sporto šakų klubams?
Nustebino treneris
Žinoma, atsakymas suksis aplink sportą ir verslą, bet svarbiausia šioje istorijoje – žmonės. Pirmiausia – nekantrus multimilijonierius, o ypač – profesoriaus sūnus su diplomatiniais įgūdžiais.
Steve'as Kerras neprimena buvusio NBA žaidėjo, kuris stebuklingai laimėjo penkis NBA čempionų žiedus, pelnė Michaelo Jordano pasitikėjimą, o karjerą baigė kaip geriausias visų laikų tritaškių metikas.
Dabar 49-erių S.Kerrui, žaidusiam „Chicago Bulls“ ir „San Antonio Spurs“, kaip treneriui, galima ir vėl taikyti posakį: „Vaikinas, kuriam tiesiog sekasi.“
S.Kerras jums pasakys, kad paprasčiausiai atėjo jau į puikiai suformuotą komandą. Ir pabrėš, kad viskas – žaidėjų dėka. Nekalbėkite su manimi, geriau – su mano asistentais, juk jie daro tikrą darbą. S.Kerras nenori, kad istorija būtų apie jį. Tikrai, jis pasakys, yra gerokai svarbesnių dalykų, apie kuriuos reikia rašyti.
Atleisk, Steve'ai, to nebus, nes yra vienas labai svarbus skirtumas tarp praėjusio sezono „Warriors“, kuri iškovojo 51 pergalę, patyrė 31 pralaimėjimą, o pirmajame atkrintamųjų varžybų etape pralaimėjo „Clippers“, ir šio sezono „Warriors“, kuri iki vasario iškovojo net 42 pergales ir patyrė vos 9 pralaimėjimus.
Užrašų galia
S.Kerras visada planavo tapti treneriu. Bet to neatsitiko, kol prieš dvejus metus, kaip jis dar dirbo rungtynių komentatoriumi, atvirai prakalbo apie pasirengimą naujam darbui.
Nuvykęs į konferenciją Kolorado valstijoje jis susitiko su treneriu Jeffy Van Gundy, kurio darbu žavėjosi nuo seno. J.Van Gundy jam pasakė tai, ką sako visiems trenerio karjeros siekiantiems specialistams: „Viską užsirašinėk. Viską, ko tu išmokai, ir viską, ką nori padaryti. Viską, ką nori pakeisti. Tai susistemins tavo mintis. Plėtok savo filosofiją.“
Todėl S.Kerras savo kompiuteryje sukūrė naują direktoriją. Vieną dieną jis užsirašydavo keletą sakinių, o kitą dieną užpildydavo keletą puslapių.
Būdamas krepšininkas jis dirbo su tokiais treneriais kaip Lute'as Olsonas, Lenny Wilkensas, Philas Jacksonas ir Greggas Popovichius. Jo komandos draugais buvo Markas Price'as, Timas Duncanas, Scottie Pipenas ir, žinoma, M.Jordanas.
Todėl jis turėjo ką užsirašyti, ir nė viena detalė nebuvo per maža. Jis fiksavo informaciją ne tik apie puolimo ir gynybos filosofijas, bet ir apie kitus dalykus – žaidėjų įpročius, elgesį, jų šeimas.
S.Kerras pradėjo kolekcionuoti rungtynių įrašus, žaidėjų analizes. 2014-ųjų pavasarį jo vaizdo medžiagos rinkinys, į kurį tilpo daugiau kaip 50 rungtynių, virto puikiu „Power Point“ pristatymu.
Tiek jis, tiek jo draugai ir bendražygiai suprato – atėjo laikas pradėti.
„Warriors“ – netikėtas pasirinkimas
Iš pirmo žvilgsnio planas atrodė paprastas – eiti paskui savo mokytoją Philą Jacksoną į „New York Knicks“. Bet tada „Warriors“, du sezono iš eilės patekusi į atkrintamąsias varžybas, padarė netikėtą ėjimą – atleido trenerį Marką Jacksoną.
Toks veiksmas spaudoje buvo pavadintas „rizikingu žaidimu“, o ekipos savininkas J.Lacobas – „niekingu“. „Nesutinku su mintimi, kad turėdama naują trenerį „Warriors“, išlikusi tokios pat sudėties, kitais metais pasieks NBA finalus. Jokių šansų“, – rašė „San Francisco Chronicle“ žurnalistas Bruce'as Jenkinsas.
Tuo metu J.Lacobas intensyviai ieškojo naujo stratego. Gegužę jis pasiūlė darbą S.Kerrui, o šis, pasitaręs su G.Popovichiumi, šeima ir draugais, priėmė „Warriors“ pasiūlymą ir taip sudaužė širdį Ph.Jacksonui.
Bet juk „Warriors“ pasiūlė geresnę sudėtį ir stiprią organizaciją. Bet kokiu atveju tai buvo keista situacija tokiai karjeros pradžiai. Lūkesčiai tuo pat metu buvo ir aukšti, ir žemi. „Laimėk bent 51 rungtynes, bet mes nemanome, kad tu gali padaryti geriau“, – replikavo spauda.
S.Curry istorija
Ieškodamas kelių į sėkmę S.Kerras žinojo, kad jam reikia tam tikrų žmonių. Įgyvendinti savo planą jis pradėjo su svarbiausiu žmogumi komandoje.
Sunku patikėti, kad 15 krepšininkų turinčioje „Warriors“ komandoje 26-erių S.Curry yra klubo senbuvis. Dar ir dėl to, kad jis niekada ir neturėjo tapti „kariu“.
Buvo 2009-ieji, kai D.Nelsonas negalėjo tuo patikėti – „Minnesota Timbrewolves“, turėdama du šaukimus pirmajame naujokų biržos šešetuke, pasirinko du įžaidėjus ir tarp jų nebuvo S.Curry.
D.Nelsonas įžvelgė jame antrąjį Steve'ą Nashą ir norėjo labiau nei bet kurio kito krepšininko. Kai Minesota pasirinko Ricky Rubio ir Jonny Flynną, „Warriors“ vadovai trynė rankomis – S.Curry keliauja pas juos. Septintuoju šaukimu.
M.Jacksono palikimas
Tai buvo paskutinis reikšmingas D.Nelsono žingsnis „Warriors“ komandoje – J.Lacobas netrukus jį atleido, tačiau S.Curry liko. Nors prie trenerio Keitho Smarto jaunajam gynėjui nesisekė, jis sužydėjo 2011-aisiais atvykus Markui Jacksonui.
Būtent šis strategas suteikė naują impulsą Stephenui, kuris netrukus tapo neprilygstamu krepšininku rungtyniaujant vienas prieš vieną ir du prieš du. Likusi komanda? Dažniausiai jai likdavo tik padėti S.Curry kurti stebuklus aikštėje. Jam buvo leidžiama klysti, tačiau jis tobulėjo, stiprėjo psichologiškai. Ir tapo tikra lygos žvaigžde.
Tiesa, būtent M.Jacksono dėka „Warriors" tapo tikra komanda. Strategas kiekvienam žaidėjui leido pasireikšti ir atsiskleisti.
Dar nuo šio trenerio laikų komandoje gyvas šūkis „Tik mes!“, rodantis stiprų pasitikėjimą vienas kitu ir komandos galimybėmis. Kai M.Jacksonas tapo treneriu, jis pažadėjo – ir visai be reikalo – kad komanda pateks į atkrintamąsias varžybas. To nebuvo. Kaip ir dar kitus du sezonus. Vis dėlto pasitikėjimas savimi ir iškalba padėjo treneriui pelnyti žaidėjų simpatijas.
M.Jacksonas buvo tinkamas žmogus tinkamu laiku. Kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje jis buvo netinkamas komandai.
Milžiniški komandos žingsniai
Komandos generalinis vadybininkas Bobas Myersas ir J.Lacobas turėjo ilgalaikių planų ir aiškiai žinojo, kokių žaidėjų reikia komandai. Jie laikėsi požiūrio, kad net ir talentingiausi žmonės ne visada padeda laimėti. Jie viliojo žaidėjus, išsiskiriančius tvirtu charakteriu ir atsidavimu komandai.
Kol komandos savininkas J.Lacobas sėkmingai tvarkė finansinius reikalus, B.Myersas sudėliojo grandiozinius ekipos sudėties pokyčių planus.
2012-ųjų kovą „Warriors“ pardavė vieną lyderių, sirgalių mėgstamą Montą Ellisą, kuris atsidūrė „Milwaukee Bucks“, o iš jų gavo elitinį NBA vidurio puolėją Andrew Bogutą.
Komandą sustiprino aukštaūgių kompanija – Klay Thompsonas ir Harrisonas Barnesas. Iš Denverio atvyko ir vienas geriausių puolėjų Andre Iguodala. „Karius“ paliko Jarrettas Jackas, Carlas Landry ir solidžią sutartį turėjęs turėjęs latvis Andris Biedrinis.
2013 metų pavasarį J.Lacobo penkerių metų planas buvo parengtas. „Golden State Warriors" tapo talentinga ir galvojančia komanda.
Tereikėjo sužinoti S.Kerro galimybes.
Stebino S.Kerro darbo metodai
S.Kerras, tapęs naujuoju treneriu, greitai sužavėjo aplinkinius. Per trijų valandų interviu Oklahomos oro uosto spaudos salėje jis pristatė savo darbą per „Power Point“, kur 16 puslapių išdėstė savo viziją, pradėdamas nuo to, „kodėl pasirengęs tapti treneriu“.
Visi suprato, kad S.Kerras – pasiryžęs ir pasiruošęs naujiems iššūkiams.
Sklido kalbos, kad M.Jacksonas, kuris buvo puikus lyderis, iš esmės nesižavėjo treniravimo procesu ir detalėmis. Jis taip retai analizuodavo vaizdo įrašus, kad už šią sritį atsakinga komanda ilgainiui nustojo kelti rungtynių vaizdus į trenerio darbo kompiuterį. Per treniruotes jis dažniau žiūrėdavo ne į krepšininkus, o į savo mobilųjį telefoną.
Pasisamdęs S.Kerrą komandos savininkas J.Lacobas vylėsi, kad darbo procesas taps stabilus. Naujasis treneris ėmėsi darbo greitai ir ryžtingai. Praėjusių metų gegužę jis paskambino „Warriors“ puolėjui Harrisonui Barnesui ir pareiškė, kad nori su juo susitikti, kad ir kur jis būtų. Tuo metu jis buvo Majamyje. Ir treneris pas jį atvyko.
Per keletą savaičių S.Kerras susitiko su daugeliu ekipos žaidėjų, tarp jų – ir su Australijoje tuo metu buvusiu A.Bogutu. Visiems savo žaidėjams naujasis treneris perdavė tą pačią žinutę: „Štai ką aš tikiuosi padaryti. Štai kodėl ir štai kaip.“
Kai kurie žaidėjai, demonstratyviai tylėję, kai buvo paskelbta žinia apie „Warriors“ ir S.Kerro sutartį, pozityviai įvertino pirmuosius trenerio žingsnius. „Jis naudoja tikrai gerą būdą bendrauti su žmonėmis“, – pagyrė K.Thompsonas.
S.Kerras nebijo priimti kietų, rizikingų sprendimų, bet visada stengiasi, kad viskas būtų atlikta tvirtai ir sąžiningai.
Jis nepabijojo į starto penketą įtraukti talentingo, bet neišnaudoto H.Barneso, o tai reiškė, kad A.Iguodalą, kuris 758 rungtynes per savo karjerą pradėjo starto penkete, teks laikyti ant suolo. Lygos pažiba iš pradžių į tai žiūrėjo skeptiškai, bet netrukus įvertino S.Kerro atvirumą ir viziją.
S.Kerras ir jo asistentas Alvinas Gentry treniruočių stovykloje dirbo iš peties, idėjų ir minčių buvo daug. Išradingas puolimas, kamuolio judėjimas ir gynyba pamažu stiprėjo. Nors per pirmąsias septynerias reguliariojo sezono rungtynes „Warriors“ klysdavo vidutiniškai 22 kartus, komandos žaidimas prognozavo gerus rezultatus.
„Mano galvoje tiek daug idėjų“, – užsidegęs kalbėjo S.Kerras.
Žaidimas pasikeitė
Ekipos žaidimas, palyginti su praėjusiu sezonu, gerokai pagyvėjo. Pagal atliekamus perdavimus komanda praėjusį sezoną buvo paskutinė (245,8 per rungtynes), šį sezoną – jau 11-ta (313,6). Komanda pirmauja pagal rezultatyvius perdavimus per rungtynes (8,1) ir daro mažiausiai klaidų (14,6).
S.Kerrui labai svarbi ir atmosfera komandoje, todėl jis vadovaujasi Ph.Jacksono filosofija „neleisti pūti atsarginių žaidėjų suolo gale sėdintiems krepšininkams“. Jis tiki kiekvienu ekipos žaidėju ir kiekvienam suteikia galimybę.
O žaidėjai vertina trenerio pastangas ir supratingumą. Kartą per rungtynes puolėjas Draymondas Greenas apsižodžiavo su treneriu. Pasibaigus mačui krepšininkas atsiprašė stratego. O S.Kerry atsakė: „Viskas gerai. Man patinka tavo aistra, tad kodėl turėčiau tave stabdyti? Tai tave daro tokiu žaidėju, koks tu esi iš tikrųjų.“
S.Curry taip pat neslepia simpatijų S.Kerrui, nes šis „nesistengia būti herojumi ir atėjęs nebandė išrasti dviračio“.
„Jis subrendęs būti treneriu. Jis turi labai ambicingų planų, ne tik pasiekti geriausią reguliariojo sezono rezultatą“, – trenerį gyrė „Warriors“ lyderis.
Kruopštus darbas, pasirengimas, mokymasis, analizė ir begalinis noras. To S.Kerrui netrūksta. O kai talentingoje ir sustyguotoje komandoje dar žaidžia vienas geriausių pasaulio įžaidėjų, „Warriors“ iš išsišokėlės virsta tikrai galinga ir elitine NBA lygos komanda.