Kai pasaulį praėjusį ketvirtadienį išvydo Jonas Valančiūnas jaunesnysis, „centras“ pasiėmė laisvadienį ir praleido rungtynes su „Miami Heat“. O grįžęs į aikštę per trejas rungtynes jis rinko vidutiniškai 14,3 taško (80,8 proc. dvit.), atkovojo po 12 atšokusių kamuolių ir blokavo 1,3 metimo vos per 24 minutes.
„Pastarosiomis dienomis Jonas atrodo pozityvesnis ir energingesnis. Jis vis dar lekia per aikštę lyg didžiulis žvėris, bet dabar galva nebenuleidžiama žemyn. Krepšininkas bėga į priekį lyg šypsodamasis“, – rašo „Toronto Sun“ žurnalistas Mike‘as Ganteris.
Tą pastebėjo ir „Raptors“ puolėjas Patrickas Pattersonas: „Taip, jis dabar kur kas laimingesnis. Tiesiog džiaugsmingas, nuotaikingas ir nekantraujantis imtis darbų. Dabar jis žino, kad viską baigęs grįžęs namo pamatys savo sūnelį.“
Amerikiečio teigimu, J.Valančiūnas atrodo laimingesnis ir rungtyniaudamas. Tai leidžia „centrui“ jaustis laisviau.
„Po sūnaus gimimo Jonas žaidžia neįtikėtinai gerai“, – komandos draugą gyrė P.Pattersonas.
Ar tėvystė prisidėjo prie tokio progreso? – žurnalistai paklausė J.Valančiūno.
„Nežinau, – juokėsi Lietuvos rinktinės lyderis. – Dabar aš tiesiog laimingas. Kuo aš laimingesnis, tuo švaresnė galva. Galbūt tada esu naudingesnis aikštėje.“
Krepšininkas pripažįsta – sūnaus gimimas pakeitė jo gyvenimo būdą. Dabar jo mintyse sukasi ne tik krepšinis.
„Dėl krepšinio pasitaiko ir bemiegių naktų. Bet dabar, kai grįžtu namo, manęs laukia mano mažylis. Jis man padeda pabėgti nuo visko, – šyptelėjo J.Valančiūnas ir pridūrė. – Grįžęs į treniruočių salę aš labai noriu kažką daryti. Esu alkanas.“
Bet J.Valančiūnas turi prietarą. Jis nemėgsta kalbėti apie tuos dalykus, kurie jam sekasi. Aukštaūgis savo kalbomis bijo viską sugriauti.
„Pakalbėkime apie tai po sezono, – paklaustas apie sūnaus įtaką pagerėjusiam jo žaidimui, nusijuokė J.Valančiūnas. – Nenoriu sakyti, kad taip, jis man padėjo. O tada – žybt, ir kitose rungtynėse turėsiu du taškus ir du atkovotus kamuolius. Todėl pakalbėkime apie tai po sezono, galėsiu daugiau ką papasakoti. Nenoriu...“
Lietuvis staiga sustabdo save ir tris kartus pabarbena per medį. Kad neprisišnekėtų.
„Valančiūnas to pripažinti nenori, bet tėvystė jam tinka aikštelėje“, – savo rašinį baigė M.Ganteris.
– Jonai, atrodo, kad žaidžiate energingiau. Iš kur ta energija? – prieš rungtynes su „Chicago Bulls“ Toronto žurnalistai paklausė J.Valančiūno.
– Nežinau. Man nepasirodė, kad žaidžiu energingiau (Šypsosi.). Tiesiog dariau savo darbą. Visada turiu intensyviai kovoti dėl kamuolių ir padėti komandai gynyboje. Juk žaidėjai manimi pasitiki, kad sugriebsiu atšokusį kamuolį. O aš turiu tai įrodinėti.
– Praėjusiose rungtynėse prieš padvigubintą gynybą puikiai atradote kampe stovėjusį Greivisą Vasquezą ir atlikote rezultatyvų perdavimą. Vis geriau išmokstate atrasti komandos draugus tokiose sudėtingose situacijose?
– Aš visada turiu rasti būdų, kaip atrasti komandos draugus. Bandau tai tobulinti ir geriau tai išnaudoti. Vieno perdavimo neužtenka.
– Kiek šį sezoną atlikote rezultatyvių perdavimų?
– Gal du (Juokiasi.) Vieną – vakar, o kitą – pirmosiose rungtynėse su „Atlanta Hawks“.
– Ar gera jausti komandos draugų pasitikėjimą gynyboje?
– Tai – komandos darbas, bet esu aukštaūgis ir turiu kontroliuoti baudos aikštelę. Kita vertus, aikštėje yra penki žaidėjai ir tai reikia daryti bendrai. Bet paprastai aukštaūgiai atkovoja kamuolius.
– Teks žaisti su vienu geriausių aukštaūgių Pau Gasoliu. Ko išmokote su juo grumdamasis?
– Jis – geras krepšininkas. Tikrai vienas geriausių aukštaūgių NBA. Bus sunku. Turiu būti tam pasiruošęs. Bandysiu stabdyti ispaną.
– Po jūsų sugrįžimo į aikštę, „Raptors“ laimėjo dvejas iš trijų pastarųjų rungtynių. Kas pasikeitė?
– Vis dar turime daug ką patobulinti. Bet galbūt mes žaidžiame labiau kaip komanda. Kaip anksčiau, kai laimėdavome. Daugiau padedame vieni kitiems gynyboje, kalbamės aikštėje.
– Atrodo, kad ir pats daugiau kalbate aikštelėje.
– Mano anglų kalba labai bloga. Ne? Pernai būčiau išsisukęs su šiuo atsakymu (Juokiasi.).