22 metų 211 cm ūgio lietuvis su „Raptors" turi iki 2016-ųjų vasaros galiojančią sutartį, pagal kurią kitą sezoną uždirbs 4,6 mln. JAV dolerių neišskaičiavus mokesčių.
Tačiau jau artėjančią vasarą Toronto ekipa gali pakeisti J.Valančiūno ateitį.
Artėja permainos
„Triangle Offense“ iškeltas klausimas – suktas. Atrodo, būtų neprotinga iškeisti jauną vos 20 metų perkopusį vidurio puolėją, kuris turi daug potencialo ir netinginiauja treniruotėse. Tačiau sumanusis „Raptors“ generalinis direktorius Masai‘us Ujiri jau šią vasarą Toronte planuoja esminius pokyčius.
„Raptors“ žaidimas sukasi apie karjeros piką pasiekusį įžaidėją Kyle'ą Lowry ir sudėtingiausius metimus lengvais taškais galintį paversti DeMarą DeRozaną.
Vasarą baigsis dar dviejų svarbių pagalbininkų – Louiso Williamso ir Amiro Johnsono sutartys. Visi šie keturi žaidėjai yra kertiniai „Raptors“ komandoje. Šie žaidėjai pasirengę laimėti.
M.Ujiri gali juos paleisti ir vietoj jų už 19 milijonų pasikviesti kažką kitą. Arba jis gali sudrebinti „Raptors“ pasilikdamas pagrindinį kvartetą ir iškeisdamas „centrą“, į kurį klubas dėjo tiek daug vilčių.
„Bet kurio tobulėjimas, atrodo, nenukreiptas ta pačia trajektorija kaip „Raptors“ žygis“, – rašo „Triangle Offense“.
Geresni be J.Valančiūno
Statistika rodo, kad šį sezoną „Raptors“ geriau žaidžia tada, kai J.Valančiūnas sėdi ant atsarginių suolo. Apskaičiuota, kad per 100 atakų Toronto klubas be J.Valančiūno pelno 7,8 taško daugiau nei varžovai.
Kai J.Valančiūnas būna aikštelėje, per 100 atakų „Raptors“ renka 0,9 taško mažiau nei priešininkai.
Be to, J.Valančiūnas po krepšiu nepagerina „Raptors“ atkovotų kamuolių statistikos ir turi gynybos spragų. „Triangle Offense“ konstatuoja, kad Toronto ekipa yra viena prasčiausiai besiginančių NBA ir dėl J.Valančiūno kaltės.
Lietuvis taip pat neįgyja trenerio Dwane‘o Casey pasitikėjimo – daugiau nei 30 minučių krepšininkas šį sezoną žaidė tik 23 rungtynėse.
Rezultato nori dabar
„Kita vertus, J.Valančiūnas nėra blogas žaidėjas“, – pabrėžia „Triangle Offense“.
Jam dar tik sukaks 23-eji, jis turi antrą pataikymo procentą tarp visų priekinės linijos žaidėjų (56,8 proc.) ir yra pagrindinis atkrintamųjų varžybų komandos „centras“. Beje, J.Valančiūnas yra agresyvesnis nei vidutinis NBA vidurio puolėjas ir tai yra nemažas privalumas.
Šį sezoną J.Valančiūnas per 26 minutes pelno po 12 taškų ir sugriebia 8,7 atšokusio kamuolio.
„Yra nemažai priežasčių mėgti jo žaidimą ir gražiai kalbėti apie potencialą. Bet didžiulio jo karjeros šuolio reikia jau dabar“, – rašo „Triangle Offense“.
NBA svarbiausia tinkamas laikas. Ir todėl „Raptors“ būtent dabar, o ne vėliau gali svarstyti iškeisti Lietuvos rinktinės ramstį.
„Jei J.Valančiūnas nepadarys akivaizdaus progreso, „Raptors“ bus labai sunku pretenduoti į NBA čempionų titulą“, – samprotavo „Triangle Offense“.
Negailestingi krepšinio pokyčiai
Mažai tikėtina, kad M.Ujiri galėtų pristabdyti visą „Raptors“ progresą ir komandos populiarėjimą bei apsistoti ties žaidėju, kurio NBA naujokų biržoje pats net nepašaukė (2011 metų NBA naujokų biržoje, kai J.Valančiūnas buvo pašauktas penktas, M.Ujiri dar nedirbo „Raptors“), ir 2016 metais mokėti jam maksimalų atlyginimą – apie 15 mln. JAV dolerių.
„Triangle Offense“ rašo, kad NBA krepšininkų tendencijos keičiasi.
Pastaraisiais metais NBA dominuoja aukštaūgiai, kurie yra greiti ir situacijose „du prieš du“ gali nesunkiai susikeisti su gynėjais, taip išvengiant sunkumų gynyboje. Jei bent vienas žaidėjas neatitinka šio modelio, gynyboje prasideda chaosas.
„Kitais žodžiais, ar J.Valančiūno stiliaus žaidėjai nustumiami į šalį? Ar verta jam mokėti maksimalų atlyginimą, jei jis negali judėti ant perimetro ir dengti varžovo prie trijų taškų zonos?“ – klausė „Triangle Offense“.
Netinka „Raptors“?
Svarstoma, kad J.Valančiūnas galėtų būti iškeistas į du NBA naujokų biržos pirmojo rato šaukimus, o jo dublerio „Raptors“ ieškotų laisvųjų agentų turguje, kuriame bus tokie vidurio puolėjai kaip Omeras Ašikas, Tysonas Chandleris ar Kosta Koufos.
Esą su jais „Raptors“ išliktų konkurencingi.
Kita vertus, tokia logika priekaištauja senajai krepšinio mokyklai, kurioje buvo akcentuojamas ūgio pranašumas. O tokių fizinių duomenų vidurio puolėjai kaip J.Valančiūnas turi daug privalumų puolime.
Savo taiklumu ir pozicijų po krepšiu pasirinkimu lietuvis įrodė, kad yra vienas pavojingiausių aukštaūgių NBA.
Tačiau „Raptors“ puolimas yra labai universalus ir J.Valančiūnas negauna užtektinai kamuolių. Net ir užsiėmęs neblogą padėtį po krepšiu J.Valančiūnas ne visada sulaukia perdavimo. „Raptors“, pavyzdžiui, dažniau pasirenka mesti iš trijų taškų zonos.
Teisingo sprendimo nėra
Šį sezoną J.Valančiūnas kartais žybteli naudingais metimais iš vidutinio nuotolio, kas moderniems „centrams“ šiais laikais yra idealu. J.Valančiūnas taip pat sumažino klaidų skaičių ir pakėlė naudingumo koeficiento vidurkį nuo 16,1 iki 20,6 (jis – didesnis nei Kevino Love, Dwighto Howardo, Dirko Nowitzki, Zacho Randolpho ir Alo Jeffersono).
Vėlgi, nors J.Valančiūnas sunkiai prisiderina prie greitų veiksmų gynyboje, pasikeitimų dengiamaisiais ir gynybos prie galinės linijos, jis pakankamai sėkmingai tvarkosi vienas prieš vieną su pavojingiausiais NBA vidurio puolėjais.
„Triangle Offense“ konstatuoja: „Niekas nežino, koks geras J.Valančiūnas bus po trejų metų. Klausimų – begalė, o norint atsakyti į daugumą jų, dabar dar trūksta faktų. Šioje situacijoje nėra teisingų sprendimų. Tik – drąsūs.“
