Kai Jono Valančiūno talento gerbėjai griebiasi už galvos matydami, kad „Toronto Raptors" treneris Dwane’as Casey ketvirtajame kėlinyje sodina „centrą“ ant suolo, pirmasis NBA rungtyniavęs lietuvis Šarūnas Marčiulionis baksnoja į lygos užkulisius.
Pasibaigus sezonui „Raptors“ vadovai sės su J.Valančiūno agentu prie derybų stalo ir aptars naujos ilgalaikės sutarties galimybes.
Nors 22 metų 213 cm ūgio Lietuvos rinktinės lyderio sutartis su Toronto klubu galioja iki 2016-ųjų vasaros, iki spalio 31-osios „Raptors" turės išskirtinę galimybę išlaikyti Joną ilgesniam laikui.
Kitaip 2015–2016 metų sezone jis pasiims pagal sutartį priklausančius 6 milijonus JAV dolerių (5,8 mln. eurų), o dar kitą vasarą galės atsidurti bet kurioje naujoje komandoje.
„Raptors“ nuo pirmųjų lietuvio žingsnių NBA siejo su juo didžiules viltis, tačiau vis garsiau prognozuojama, kad vidutiniškai po 12 taškų pelnantis ir 8,7 kamuolio šį sezoną atkovojantis „centras“ vasarą gali būti iškeistas.
„Raptors“ generalinis direktorius Masai Ujiri mintyse braižo „Raptors“ ateities kontūrus ir sprendžia, ar ten atsiras vietos J.Valančiūno figūrai.
„Vasarą prasidės derybos dėl naujos sutarties, o klubas nesuinteresuotas mokėti daug pinigų. Tai – užkulisiniai dalykai“, – „Lietuvos rytui“ savo versiją, kodėl šį sezoną J.Valančiūnas žaidžia trumpiau nei pernai, dėstė Š.Marčiulionis.
Septynerius metus NBA rungtyniavęs garsus Lietuvos krepšininkas mano, kad ne tik kritikuojama J.Valančiūno gynyba trumpina jo laiką aikštėje.
Triskart NBA atkrintamosiose varžybose dalyvavęs gynėjas „Lietuvos rytui“ pasakojo apie dviejų NBA lietuvių tobulėjimą ir atkrintamųjų varžybų magiją.
J.Valančiūnas ir „Raptors“ jau šeštadienį stojo į mūšį su „Washington Wizards“, o „Houston Rockets“ be traumuoto Donato Motiejūno savo žygį pradės kaudamiesi su „Mavericks“.
– D.Motiejūnui sezonas „Rockets“ gretose baigtas, o ką prognozuojate J.Valančiūnui ir „Raptors“? – „Lietuvos rytas“ paklausė Š.Marčiulionio.
– Jono laukia rimta kova. „Raptors“ komandai bus sudėtinga, nes „Wizards“ – neparanki ekipa. Duok Dieve, kad „Raptors“ patektų į kitą etapą. O tada jau bus matyti.
Daug kas priklausys nuo trenerio. Jei jis nepanikuos, kaip kartais pasitaiko vienam ar kitam, tai labai padės komandai. Atkrintamosiose varžybose labai reikšmingos trenerio vadovavimo savybės.
– Kokį įspūdį jums paliko abiejų lietuvių pasirodymas šį sezoną?
– Donatas rado savo vietą Hjustone. „Rockets“ žaidžia atvirą greitą krepšinį, o D.Motiejūnas gražiai prie jo prisitaikė su savo metimais.
Jis turbūt yra greičiausias tokio ūgio (213 cm. – Red.) NBA žaidėjas. Būtent perėjimas į greitą puolimą yra Donato ginklas.
Anksčiau jis patyrė labai daug streso – buvo mėtomas į antrinę komandą, į aikštę, vėl sėdėjo ant suolo. Teigiamų pokyčių Donatas nusipelnė pats.
O Jonui turbūt ne be reikalo neleidžiama žaisti ketvirtajame kėlinyje. Manau, „Raptors“ nenori, kad jis prisirinktų lengvų taškų ir pasigražintų statistiką.
– Vadinasi, visi NBA apžvalgininkų priekaištai Jonui dėl vangaus tobulėjimo yra nepagrįsti?
– Manau, kad Jono žaidimas jau įvertintas. Kai Jonas gauna daug žaisti, jam išauga sparnai – tada jis būna ir greitesnis gindamasis, ir aktyvesnis puldamas.
Bet jo neieško „Raptors“ įžaidėjai. Jie žaidžia labai individualiai ir neieško, kaip numesti kamuolį Jonui.
J.Valančiūnas labai tiktų „San Antonio Spurs“ klubui. Ten žaidimo klasė kur kas aukštesnė. Prie tokios sistemos lietuvis puikiai pritaptų.
San Antonijuje žaidžiamas komandinis krepšinis, o Toronte to nematyti.
– Kaip Jonui patartumėte elgtis tokioje situacijoje?
– Vertinti visas gaunamas minutes ir jomis pasinaudoti kuo vaisingiau.
Jonas turi įrodyti, kad „Raptors“ elgiasi neteisingai.
Manau, kad ta kova su neteisybe Jonui aikštėje prideda papildomos energijos.
– Gal po sezono J.Valančiūnui reikėtų prašyti mainų?
– „Raptors“ ateitis dar labai neaiški. Viskas priklausys nuo paties Toronto klubo ir to, ką nuspręs generalinis direktorius Masai Ujiri.
– Jei lygintume D.Motiejūną ir J.Valančiūną prieš metus ir dabar – kas labiausiai pasikeitė jų žaidime?
– Jie tampa savo komandos dalimi. Abu rungtyniauja bent po 26 minutes. Tai – ne tik didelis krūvis.
NBA tai yra pasitikėjimas. O jis ten pelnomas sunkiu darbu ir geru žaidimu.
– NBA atkrintamosiose varžybose pats dalyvavote triskart – 1991 ir 1992 m. su „Golden State Warriors“ ir 1996 m. – su „Sacramento Kings“. Kas labiausiai įstrigo į atmintį?
– NBA atkrintamosios varžybos yra labai didelė šventė. Tai lyg galingas emocinis užtaisas.
„Warriors" treneris Donas Nelsonas mums kaldavo į galvą, kad atkrintamosiose varžybose visas mūsų laikas priklauso jam.
Kiek jo reikės rungtynių analizėms, peržiūroms, susirinkimams ir treniruotėms, spręs tik jis.
Tas impulsas būdavo justi ir tribūnose.
Net mūsų komandos marškinėliais vilkintys amerikiečių sirgaliai jau primindavo ispaniškąją ir graikiškąją publiką.
– Kaip skiriasi NBA komandų žaidžiamas krepšinis reguliariajame sezone ir atkrintamosiose varžybose?
– Atsiranda visai kitokia atsakomybė, išauga įdedamas darbas. Daug išsamiau analizuojami varžovai.
Treneriai kartais pasilieka atkrintamosioms varžyboms papildomų derinių ir stengiasi nustebinti varžovus. Už tai jie ir gauna tokius pinigus.
– Kaip pats ruošdavotės, kad įjungęs aukštesnę pavarą rodytumėte aukščiausios klasės žaidimą?
– Kur kas daugiau save prižiūrėdavau. Svarbiausia buvo miegas, susitelkti į darbą ir atgauti jėgas.
Tuomet naujovė buvo specialios ledo kameros, padedančios atsigauti po krūvio. Kubilai, sūkurinės vonios... Visokie nauji vėjai.
Reguliariajame sezone to nebūdavo, bet atkrintamosiose iškart atsirasdavo pora masažuotojų.
– 1992 metais per atkrintamąsias varžybas į „Seattle Super Sonics“ krepšį metėte vidutiniškai 21,3 taško. Kaip pavyko taip pasižymėti?
– Donis (D.Nelsonas. – Red.) paprašė kiekvienose rungtynėse būti tokios formos, lyg tą dieną žaisčiau olimpinių žaidynių finale.
Ten viskas buvo labai svarbu: taupyti jėgų nėra kam, reikia viską atiduoti čia ir dabar.
O aš tada nebijojau žaisti ir gavau daug žaidimo laisvės. Pradėjau gauti kamuolius. Buvo smagu taip žaisti.
– Ar dar palaikote ryšį su „Warriors“ komanda?
– Taip. Prieš keletą mėnesių vyko pagerbimas per „Warriors“ ir „New Orleans Pelicans“ komandų rungtynes. Dar yra likusių pažįstamų.
Klubo savininkai visada priima į „Warriors“ arenos ložę. Ten jaučiuosi kaip namie.
– Atkrintamosiose palaikysite „Warriors“?
– Žinoma! Jie šiemet visus nustebino. Smagu žiūrėti.
– Ar „Warriors“ jau pribrendo laimėti čempionų žiedus?
– Be abejo, labai to norėtųsi, tačiau atkrintamųjų varžybų serijos yra alinančios.
Daug kas priklausys nuo to, kaip stabiliai rungtyniaus „mažiukai“ (Stephenas Curry ir Klay Thompsonas. – Red.).
Reguliariojo sezono galutinė rikiuotė
Rytai: 1. „Hawks“ – 60 pergalių ir 22 pralaimėjimai, 2. „Cavaliers“ – 53 ir 29, 3. „Bulls“ – 50 ir 32, 4. „Raptors“ – 49 ir 33, 5. „Wizards“ – 46 ir 36, 6. „Bucks“ – 41 ir 41, 7. „Celtics“ – 40 ir 42, 8. „Nets“ – 38 ir 44, 9. „Pacers“ – 38 ir 44, 10. „Heat“ – 37 ir 45, 11. „Hornets“ – 33 ir 49, 12. „Pistons“ – 32 ir 50, 13. „Magic“ – 25 ir 57, 14. „76ers“ – 18 ir 64, 15. „Knicks“ – 17 ir 65.
Vakarai: 1. „Warriors“ – 67 ir 15, 2. „Rockets“ – 56 ir 26, 3. „Clippers“ – 56 ir 26, 4. „Trail Blazers“ (užėmė aukštesnę vietą kaip pogrupio laimėtojas) – 51 ir 31, 5. „Grizzlies“ – 55 ir 27, 6. „Spurs“ – 55 ir 27, 7. „Mavericks“ – 50 ir 32, 8. „Pelicans“ – 45 ir 37, 9. „Thunder“ – 45 ir 37, 10. „Suns“ – 39 ir 43, 11. „Jazz“ – 38 ir 44, 12. „Nuggets“ – 30 ir 52, 13. „Kings“ – 29 ir 53, 14. „Lakers“ – 21 ir 61, 15. „Timberwolves“ – 16 ir 66.
Pirmajame atkrintamųjų varžybų etape žais: „Hawks“ – „Nets“, „Cavaliers“ – „Celtics“, „Bulls“ – „Bucks“, „Raptors“ – „Wizards“, „Warriors“ – „Pelicans“, „Rockets“ – „Mavericks“, „Clippers“ – „Spurs“, „Trail Blazers“ – „Grizzlies“.
